Nekaltybės reikšmė
Niekam ne paslaptis dorovinis Amerikos nuosmukis, kur beveik 30% gyventojų yra homoseksualistai ir lesbietės. Tuo netikėtesnė buvo informacija, kurią pateikė radiostotis „Svoboda“, – kad šalyje didėja lytinio gyvenimo nepatyrusių merginų paklausa. Kas tai: kuriozas ar tendencija? Jeigu tendencija, tai ar galima laukti, kad amerikiečiai atkurs dorovinio gyvenimo normas? Ir ar pasuks tuo keliu kitos Vakarų šalys, turinčios tas pačias dorovines problemas?Vis dėlto ši tokia savotiško pobūdžio paklausa nekaltoms merginoms toli gražu ne kuriozas. Jau perdaug dramatiškos pasekmės, kurių susilaukė Amerika dėl dorovinio (lytinio) gyvenimo palaidumo, – vien tik narkomanų ten yra 55 milijonai. Jas paryškina kiti skaičiai: dėl įvairių priežasčių nedirba pusė darbingo amžiaus gyventojų, o intelektualinę šio reikalo pusę gražiai pailiustruoja tas faktas, kad vėlgi pusė šalies gyventojų nesugeba parašyti net laiško.
„...Keturiasdešimt keturi milijonai suaugusių amerikiečių nesugeba paskaičiuoti, kiek jie išleidžia pinigų supermarketuose, palyginti produktų kainų skirtumus, ar suprasti tekstą, esantį kitoje paprasčiausio dokumento pusėje“.
Tokio nuopuolio fone aukščiau minėtą paklausą galima vertinti kaip apsauginę visuomenės reakciją į išsigimimo grėsmę, kuri artinasi siaubą keliančiu greičiu. Tai būtų pirmas žingsnis, siekiant atstatyti tautos genofondą. Jį nulėmė vis gausėjantys išsigimėliški siurprizai, kurių motina Gamta negaili antievoliuciniu keliu einantiems amerikiečiams. Moralei smukus iki tokio lygio, kai persisotinusios ikivedybinio sekso merginos paskui gimdo visokius degeneratus, amerikiečiams (kaip ir kitoms tautoms) gresia ne tik visiška degradacija, bet ir, sutinkamai su gamtos dėsniais, susinaikinimas.
Pasaulyje gerai žinomo daktaro Kinsi duomenimis, 37 milijonams amerikiečių reikalinga psichiatro pagalba, o daugiau kaip pusę vietų Amerikos ligoninėse užima žmonės su psichiniais sutrikimais.
Sunku prognozuoti, kokie įvykiai lydės tą paklausą nekaltybei ir kaip greitai ji didės, bet tai suteikia vilčių. Jas sutvirtina teigiami anksčiau suvoktos būtinybės rezultatai: paskutiniais metais rūkymą metė 40% amerikiečių (skirtingai nuo rusų, kurie, paskutiniais duomenimis, rūko pusantro karto daugiau už vakariečius). Tai labai svarbus žingsnis, siekiant fizinio ir moralinio visuomenės atgimimo.
Bet kaip merginų nekaltybė įtakoja tautos genofondą? Mūsų protėviai nemokėjo moksliškai paaiškinti šio klausimo, bet jie iš praktikos žinojo, kokius netikusius vaikus gimdo laisvo elgesio moterys. Jos buvo laikomos netinkamomis šeimyniniam gyvenimui.
Genofondo priklausomumą nuo moters dorovės paaiškino genetikai, atradę, kad svarbiausias faktorius, apsprendžiantis, kokie bus palikuonys, yra pirmasis vyras moters gyvenime. Būtent nuo jo, o ne nuo vaikų tėvo, priklauso kiekvienos moters genofondas, nežiūrint, kada ir nuo ko ji gimdys. Būtent jis, atėmęs nekaltybę, tampa kaip ir visų būsimų moters vaikų geniniu tėvu.
Ar merginoms, pradedančioms lytinį gyvenimą, reikia tai žinoti? Be abejo. Daugumoje atvejų šiuo klausimu yra visiškas neraštingumas, todėl tas pirmasis vyriškis, švelniai kalbant, nebūna labai idealus – nei moralinėmis, nei fizinėmis savybėmis. Jis nedoras jau vien todėl, kad savanaudiškai pasinaudojo jaunos mergaitės patiklumu ir gyvenimo patirties stoka. Iš esmės, jis pasielgė kaip gyvulys, patenkinęs gamtos duotą instinktą ir paskui savo aistros objektą palikęs likimo valiai. Tokia mergina visai teisėtai buvo laikoma sugadinta, nes tas vyriškis, paprastai ne pats geriausias savo rūšies atstovas, paruošdavo bjauriausią genetinį pagrindą jos būsimiems vaikams. Todėl mūsų protėviai niekino nekaltybę praradusias merginas ir savo sūnums neleisdavo jų vesti.
Prieš 150 metų buvo bandoma sukryžminti mūsų kumeles su zebrų patinais, tačiau nei viena kumelė nepastojo, ir bandymai buvo nutraukti. Niekas jų nebūtų prisiminęs, jei už poros metų nebūtų atsitikę nepaaiškinami dalykai. Kumelės, kažkada dalyvavusios tame eksperimente, staiga pradėjo gimdyti... dryžuotus kumeliukus! Nesuprantama – jos gi buvo suporuotos su grynaveisliais eržilais. Mokslinis pasaulis buvo šokiruotas, o nuostabų reiškinį pavadino telegonija. Savo knygoje Individas, evoliucija, paveldimumas ir neodarvinistai ją aprašė Ledantekas.
Vėliau mokslininkai įrodė, kad telegonijos efektas pasireiškia ir žmonių tarpe, be to, daug ryškiau, nei pas gyvūnus. Tuoj po to telegonija buvo įslaptinta, nes ji atskleidė daug neviešinamų dalykų paprastų ir žymių žmonių likimuose. Buvo sugalvota ir tokio slaptumo priežastis: atseit, telegonijos teorija nepasitvirtino.
Bet štai paradoksali situacija: apie šį reiškinį, taip susijusį su pilnaverčių palikuonių atsiradimu, gerai žino gyvulininkystės specialistai. Kitaip Rusijoje nebūtų pačios geriausios kilmės žirgų, pieninių karvių ar sabalų su geriausiais pasaulyje kailiais. Kai tuo tarpu Amerika, atmetusi moralinius įstatymus ir telegoniją, gali „džiaugtis“ bauginančios apimties ir išsigimimų pasireiškimais. Todėl ir atsirado nekaltybės paklausa, nes atėjo laikas gelbėti tautą.
Šie grėsmingi reiškiniai tapo ir kitų valstybių rykšte. Jeigu prieš tris metus Rusijoje buvo tik 30 tūkstančių narkomanų, tai dabar jų yra penki milijonai. Sparčiai auga vagių, prievartautojų ir visokių iškrypėlių gimstamumas, o jų netikęs paveldimumas tik didina tokią negatyvią aritmetiką. Galima prisiekti, kad viena iš dorovinės krizės priežasčių yra ta, kad moterys ignoruoja dvasinės moralės įstatymus. Rezultate žmonės, paveldėję iš savo genetinių tėvų nedorybingas savybes, prasimuša į vadovaujančias vietas ir dezorganizuoja visuomenės gyvenimą. Todėl dėsninga, kad vis gilėja dvasinė moralinė krizė, turinti aiškią tendenciją peraugti į visišką žmonijos susinaikinimą. Šia prasme labai charakteringa situacija, susidariusi viename iš Smolensko internatų.
Jaunas direktorius (kaip paskui paaiškėjo – homoseksualistas) savo asmenine iniciatyva į auklėjimo programą įtraukė seksualinio paruošimo pamokas. Kiekvienoje patalpoje buvo televizoriai ir videomagnetofonai, o privalomas telemeniu visiems internato auklėtiniams, nežiūrint jų amžiaus, visiškai atitiko patologinius direktoriaus polinkius: „auklėjimui“ buvo parenkami pornografiniai filmai su kuo natūralistiškesnėmis scenomis.
Po trijų metų internate apsilankė psichoterapeutų ir seksologų komisija. Jie buvo pritrenkti: pirmaklasiai užsiiminėjo oraliniu seksu, šeštokai prievartavo jaunesnių klasių mokinius, antraklasiai demonstravo savo lytinius organus mergaitėms... Direktorius gavo septynis metus kalėjimo.
Kas laukia tokių moralinių iškrypėlių, kurie, sutinkamai su telegonijos dėsniu, pasmerkti turėti patologinius palikuonis? Telegonijos reiškinys egzistuoja ir baudžia tuos, kurie, norėdami patenkinti savo gyvuliškus instinktus, ignoruoja paveldimumo dėsnius. Todėl merginos, lengvabūdiškai pasiruošusios pirmiems, ir dažniausiai nesantuokiniams lytiniams santykiams, turi žinoti: pirmasis jų vyriškis būtinai paruoš genofondą kažkada būsiantiems vaikams, ir neturi reikšmės, kas bus jų tėvas. Ir šitas pirmasis tikrai nebus dorybingas žmogus, vadinasi, ir ateities vaikai neturės gerų savybių. Dar daugiau, specialistai, tarp jų ir žymiausias devyniolikto amžiaus mokslininkas Lombrozo, ištyrę daugelio žmonių geneologinius „medžius“, nustatė: teigiamos tėvų savybės (ypatingai intelektualinės ir dvasinės) paveldimos daug rečiau, negu neigiamos. O pastarosios, įskaitant ligas, savo ruožtu, perduodamos progresuojančiomis formomis. Šiuo metu, kai vyksta visuotinis ir planingas tautos prasigėrimas, merginom ypatingai svarbu žinoti, kokios pasekmės lydi pasimylėjimą su įkaušusiu vyriškiu. Net vienintelė išgerta taurelė gali būti lemtinga būsimiems palikuonims, taigi, neturi reikšmės, ar mergina priims į savo glėbį truputį išgėrusį bendraklasį, ar kokį nors prakeiktą alkoholiką. Galimi atvejai, kai vaikai išvengia motinos nuosmukio pasekmių, bet tada tie lengvabūdiški lytiniai santykiai jai atsirūgsta senatvėje tam tikro pobūdžio anūkais – epileptikais, idiotais, nevispročiais... Dėl alkoholio įtakos Lombrozo pateikia tipišką pavyzdį: „...girtuoklis Maksas Jukė davė pradžią giminei, kuri per septyniasdešimt penkis metus gyventojų skaičių papildė dviem šimtais vagių ir žmogžudžių, dviem šimtais aštuoniasdešimt neregių, idiotų ir džiovininkų bei devyniasdešimčia prostitučių. Dar ten buvo trys šimtai be laiko mirusių vaikų...“
Alkoholio poveikį paveldimumui mokslininkai tyrinėjo daugelyje kitų šeimų – pasekmės visur buvo vienodos. Bet kuris atsitiktinis vyras, tapęs merginai pirmuoju, gali jai „padovanoti“ daug panašių pasėkmių į aukščiau minėtą, o jos gyvenime atsiras nuodėmės elementas. Tokių atsitiktinių vyrų daugiausia yra labiau išsivysčiusiuose visuomenės sluoksniuose, nes jų atstovai turi daugiau laiko visokiems malonumams, tam tarpe ir patologiniams, kas neišvengiamai veda į psichikos sutrikimus.
Bet kokia patologija paveldima, ir anksčiau ar vėliau jos poveikyje giminė išmiršta. Lombrozo pateikia nemažai pavyzdžių, kai garsios šeimos išnykdavo per kelis šimtus metų. Sakykim, iš 487 šeimų, kurios priklausė Berno miesto buržuazijai, liko tik 168. Labiausiai tai palietė tas šeimas, kurių atstovai tuokdavosi su turtingomis aukštuomenės damomis, turinčioms daugiau laiko pramogoms, taigi, ir seksualiniams malonumams.
Tokių pavyzdžių, patvirtinančių palaido gyvenimo ryšį su nepilnaverčių palikuonių gimimu, yra daugybė, todėl galima drąsiai tvirtinti, kad bet kurios tautos gyvybingumo atstatymas neatsiejamas nuo moralinių normų atkūrimo. Neišsprendus šio uždavinio, neįmanoma išeiti iš pasaulinės krizės, iš tos mirtinos aklavietės, kurioje atsidūrė žmonija. (Labai akivaizdus faktas: Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių gydytojas, patikrinęs 16-20 metų merginas, atvežtas iš Sovietų Sąjungos į Vokietiją darbams, paragino Hitlerį nedelsiant pradėti taikos derybas su rusais. Jį nustebino, kad 90% merginų nebuvo praradusios nekaltybės, ir jis parašė Hitleriui, kad nugalėti tokią dorovingą liaudį neįmanoma).
© 2000-2004, doktor O.G.Torsunov,
www.torsunov.ru
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą