Pagal
"Tarptautinių žodžių žodyną”, vegetarizmas - maitinimosi vien tik
augaliniu maistu sistema. O vegetaras [nuo lot. vegetarius - augalinis] –
žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.
Žodį
"vegetaras” pradėjo vartoti "Britų vegetarų bendrijos” įkūrėjai 1842
metais. Šitas žodis taip pat kilo iš lotyniško žodžio"vegetus”, tai
reiškia "tvirtas, sveikas, šviežias, žvalus”. Žodžių sandara "homo
vegetus” naudojo dvasiškai ir fiziškai išsivysčiusi asmenybei pažymėti.
"Vegetariškas” filosofine ir dorovine prasme reiškė harmonišką gyvenimo
būdą, o ne maitinimąsi.
Vegetarizmas skirstomas į griežtą ir
pusiau griežtą( kituose šaltiniuose tai vadinama visišku(tikru) ir
daliniu vegetarizmu).Griežtas vegetarizmas- kai atsisakoma visų
gyvulinės kilmės produktų. Pusiau griežtas- kai nevartojama tik mėsos,
bet vartojami kai kurie kiti produktai.
Vegetarizmo tipai:
Veganai - griežti(visiškai) vegetarai. Nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
Žaliojo maisto vegetarai - rawfoodism (The Diet 80/10/10 raw vegan)
Ovolaktovegetarai- nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Laktovegetarai- valgo pieną ir jo produktus.
Semivegetarai - pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Vegetarizmo
pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Netgi ne religijoje, o
gyvenimo ir santykių su pasauliu, Dievu būde. Taip pat mokslas ir
religija buvo neatsiejamos. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su
sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Ne tik fizinė, bet
ir moralinė, dvasinė. Normalu buvo nevalgyti mėsos, o kaip tik
valgančius mėsos produktus gautus nužudant, išskirdavo. Pagal
ezoterinius šaltinius, mėsa kaip ir alkoholis, buvo pradėti vartoti tik
Atlantidos egzistavimo pabaigoje, tai yra maždaug prieš 13 000 metų,
tam kad nusileisti dar giliau į materiją, pažeminus vibracijas. Iki tol
žmonija apsieidavo be to, naudodama maistui, vaisius, daržoves ir jūros
gėrybes.
Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus,
neagresyvus, mylintis žmones bei gyvūnus, atsparus ligoms ir ilgai
gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja dauguma religijų. XIX a.
pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi
romėnų filosofų Plutarcho bei Pitagoro idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio
gyvūnams, L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui (jeigu tiksliau –
dėl skonio receptorių patenkinimo), laikė netenkančiu dvasinių vertybių
- meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.
Vegetaras buvo Leonardas da Vinčis, seras Izaokas Niutonas, Volteras,
Žanas Žakas Ruso, Albertas Enšteinas ir daugybė kitų įžymių žmonių,
kurie bandė sukurti gražesnį ir geresnį pasaulį.
Pasak
fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai
panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių žarnynas yra trumpas todėl
greičiau pašalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius.
Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo tik laikinas augalinių produktų
pakaitalas.
Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad
augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir
daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno
produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos
amino-rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir
kt. gyvulinės kilmės produktuose.
Kadaise buvo padaryta
didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementariu krosnimi
ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos
energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės
energiją.
Sveikata
Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.
Mėsos
ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi
visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.
Mėsa
virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna 3-3,5 valandas
ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda
alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5valandas.
Mėsos
likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai
sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras,
sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą- paprastai kaip tik
šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.
Svarbiausia
mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą
nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai
klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį
organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad
po valgio apima vangumas.
Augalinis maistas priešingai nei mėsa,
pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų.
Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei
mėsos produktai.
Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir
po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6-7
valandas, ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria
tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl
vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų.
Augalinis
maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai.
Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai
virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir
angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net persivalgęs
tokio maisto,žmogus yra žvalus ir darbingas.
Ar gali vegetarinės mitybos racionas pagerinti arba sugrąžinti sveikatą? Ar gali jis padėti išvengti tam tikrų ligų?
Vegetarinės
mitybos šalininkai jau daugelį metų į šiuos klausimus atsako teigiamai,
nors dar visai neseniai didesnio šiuolaikinio mokslo pritarimo jie
nesulaukdavo.
Augalinio maisto trūkumai, kai kuriu specialistų nuomone:
"Augaliniai
baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu
žmogus gauna mažai svarbiausių amino-rūgščių, vitaminų(A, D, B grupės,
ypač vitamino B12). Valgant vien augalinės kilmės produktus, galima
susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes geležies iš augalinio
maisto žmogaus organizmas pasisavina nedaugiau kaip 10%, o iš gyvulinės
kilmės maisto produktų pasisavinama iki30%. Baltymų daržovėse yra labai
nedaug, apie 1,5%.”
"Daugiau baltymų turi žirniai, pupos,
pupelės. Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių
rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies,
cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose,
krienuose yra daug eterinių aliejų ir stambios ląstelienos, todėl
nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.
Augalinis
maistas gali būti užterštas nitratais. Negalima vienu metu valgyti daug
daržovių, kurios gali kaupti nitratus: burokėlių, salotų, ridikėlių.”
"Valgantieji
gyvulinės kilmės maisto produktus pagrindines amino rūgštis vartoja
porcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas-
netobulas, nes trūksta vienos ar kitos amino rūgšties. Iš gyvulinio
maisto rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš
augalinio maisto tik 10%. Geležies deficitas atsiranda po keturių
mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios
geležies atsargos (kepenyse, kaulų čiulpuose).”
Kas dėl
sugalvotos teorijos apie maistingų medžiagų trūkumą nevartojant mėsos,
atkreipiame dėmesį, kad rauginto pieno produktai, ypač sūris,
pasisavinamas geriau nei mėsa. Ir beveik be likučių.
Pastaraisiais
metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos
produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo
rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip.
Jau
1961 metais "Amerikos medikų asociacijos žurnalas” rašė: "Laikantis
vegetarinės dietos galima išvengti 90-97% širdies ligų atvejų.” Vėliau
atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po
tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo
priežastis Vakarų Europoje, JAV, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose
pasaulio šalyse.
Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti
gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus. 23 šalyse apklausus 214
mokslininkų, tyrinėjančių arteriosklerozę, visi jie pritarė, kad
egzistuoja ryšys tarp dietos, cholesterino kiekio kraujyje bei širdies
ligų.
Daktaras R.Sirtoris Britų medicinos žurnale "The Lancet”
paskelbtame straipsnyje daro išvadą, kad pacientams, sergantiems širdies
ligomis dėl cholesterino pertekliaus, "labai veiksminga gali būti
augalinės kilmės baltymų dieta”.
Kalbant apie vėžį pažymėtina,
kad pastarojo dvidešimtmečio tyrimai akivaizdžiai rodo, jog mėsiškas
maistas skatina gaubiamosios bei tiesiosios žarnų, krūtų bei gimdos
vežį. Šių rūšių vėžiu retai suserga tie, kurie maistui vartoja mažai
mėsos arba jos nevalgo, pvz., septintosios dienos adventistai, japonai,
indai. O mėsą valgančių grupės juo serga labai dažnai.
Rolas
Raselas savo knygoje "Pastabos apie vėžio priežastis” rašo: "Pastebėjau,
kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19
sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur
vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė
vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.
Be to, mėsoje esti
cheminių priedų. Paskerdus gyvulį iš karto prasideda irimo procesai, ir
po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint
tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai bei kitos
konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai
raudonos spalvos.
Argi žmogus nesukurtas valgyti mėsą? Argi žmogui nereikalingi gyvuliniai baltymai?
Dar
visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose
bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų pilnaverčių baltymų, o visi
daržovių baltymai yra nepilnaverčiai. Tačiau Švedijos Karališkajame bei
Vokietijos Makso Planko institute atlikti tyrimai parodė, kad dauguma
daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra pilnavertis baltymų šaltinis.
Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami; be to, juose nėra toksinų.
Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik
neįmanomas.Augalijos pasaulis – visų baltymų šaltinis.Pastebėta, kad
baltymų perteklius mažina žmogaus darbingumą.
Vartojamoje mėsoje
yra 14-20% baltymų. Taigi pagal šiuos parodymus tikrai nepirmauja.
Sūryje iki 30% baltymų, neriebioje varškėje- 18%, ankštinėse daržovėse -
vidutiniškai iki 20% (iki 35% sojų pupelėse ).
Baltymus vegetarai gali gauti iš šių produktų:
Riešutų- lazdyno, migdolų, graikinių ir kt.
Sėklų-sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;
Ankštinių daržovių-pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;
Grūdų-kviečių(miltai, duona, makaronai), miežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;
Sojų- sojų varškės(tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno;
Pieno produktų- pieno, sūrio, jogurto;
Švedų
ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai
nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip
ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos
aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino rūgštys. Maistinės
energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės
produktuose.
Aminorūgščių kiekio maisto produktuose palyginimo lentelė
Aminorūgštis Jautiena Pienas Varškė (pusrb) Kvietiniai m.
Lizinas 1,60 0,26 1,45 0,25
Metioninas 0,44 0.09 0,48 0,16
Triptofanas 0,21 0,05 0,18 0,12
Lejcinas 1,48 0,32 1,85 0,85
Izoleicinas 0,78 0,19 1,00 0,43
Valinas 1,03 0,19 0,89 0,39
Treoninas 0,80 0,15 0,80 0,27
Fenilalanin 0,79 0,17 0,93 0,50
Gistidinas 0,71 0,09 0,56 0,2
Pienas
– didelė galia mūsų organizmui, kai jį vartojame teisingu laiku. Pieno,
pagal senovės Ajurvedos mokslą, negalima gerti dieną. Vartodami jį
nakčiai, jis gydo daug ligų, duoda jėgos gyvenimui..
Angliavandeniai
Tai
pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia
angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys:
cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolas ir maistinės
skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant
paprastą cukrų. Nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus
energijos šaltinis, geriau vartoti jo mažiau, nes jis neturi jokių
papildomų maistinių medžiagų.
Krakmolo yra grūduose (duona,
ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose
(bulvės, pastarnokai). Rupi duona ir rudieji ryžiai labai palankiai
veikia sveikatą.
Labai svarbūs ir mineralai.Mėsoje yra geležies ir fosforo. Palyginkime kiek geležies yra mėsoje ir kiek augalinės kilmės produktuose(100 gr.):
mėsa 1,5-2,8 mg.
burokėliai 12,4mg
grikių kruopos 8,0 mg
jūros kopūstai 16 mg
erškėtrožės 11,5 mg
persikai 4,1mg
Pagal geležies kiekį kai kurios kruopos, daržovės ir vaisiai lenkia mėsą 3-10 kartų. Ta pati situacija ir su fosforu (100 gr.)
mėsa 130-210mg
burokėliai 510mg
žirniai 226mg
sojų kruopos 233mg
Vitaminai
Mėsos produktuose vitaminų yra labai mažai.
Vitamino
A arba beta karotino yra raudonose, oranžinėse arba geltonose
daržovėse, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose. Taip pat žalialapėse
daržovėse ir vaisiuose (abrikosai, persikai). B grupės vitaminų,
išskyrus B12, yra mielėse, neskaldytuose grūduose, ypač kviečių
gemaluose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir žalialapiuose augaluose.
Kadangi vitamino B12augaluose nėra, vegetarai turi valgyti kiaušinių ir
pieno gaminių arba produktų, į kuriuos įdėta šios medžiagos. Vitamino C
randama šviežiuose vaisiuose, salotose bei kitose žalialapėse
daržovėse, bulvėse.
Daktaras Irvingas Fišeris (Jeilio
universitetas), atlikęs keletą eksperimentų pastebėjo, kad vegetarai
dvigubai ištvermingesni už tuos, kurie valgo mėsą. Kiti tyrinėtojai
patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetarinis maistas yra didesnės
energetinės vertės negu mėsa. Dr. Dž. Jotekjo ir dr. V. Kipainio
Briuselio universitete atlikti tyrimai rodo, jog vegetarai du ar tris
kartus atsparesni nuovargiui už valgančiuosius mėsą. O jėgas vegetarai
atgauna tris kartus greičiau.
Kadaise buvo padaryta didžiausia
klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementaria krosnimi ir
pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos
kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.
Biologai
bei mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, nurodo kad žmogaus
virškinimo traktas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą. Plėšriųjų
gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno
kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau
pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug
lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas
mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas
toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia
susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu,
reumatu ir netgi vėžiu.
Kai kurie istorikai bei antropologai teigia,
kad žmogus mėsą vartojo jau gilioje senovėje, tačiau anatominė žmogaus
dantų, žandikaulių bei virškinimo sistemos sandara rodo, kad ji labiau
tinkama doroti ir virškinti ne gyvulinės kilmės maistą.Amerikos
dietologų asociacija nurodo, kad "didžioji žmonijos dalis didesnį savo
istorijos tarpsnį maitinosi vien vegetariniu arba daugiausiai
vegetariniu maistu”.
Mėsaėdžiai Žolėdžiai Žmogus
turi letenas su nagais letenų neturi letenų neturi
oda neturi porų; išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų
kūną atvėsina išskirdami
prakaitą per liežuvį
aštrios iltys pritaikytos aštrių ilčių neturi aštrių ilčių neturi
doroti mėsą
seilių liaukos burnos
ertmėje mažos ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vs
(iš anksto apvirškinti
grūdų bei vaisių nereikia)
seilių terpė rūgšti; seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui
ptialinio fermentas,
kurio reikia grūdams
apvirškinti, neišskiriamas
plokščių krūminių dantų krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti
maistui sutrinti nėra
skrandyje daug stiprios druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpn. nei mėsėdžių
druskos rūgšties tvirtiems
gyvulių raumenims, kaulams
bei kt. virškinti
virškinimo traktas tik 3 virškinimo traktas 6-10 kartų ilgesnis už kūną;
kartus ilgesnis už kūną,
kad greitai pūvanti mėsa
būtų nedelsiant pašalinta iš
organizmo
Dorovinis aspektas
Vegetarais
tampama daugiausiai dėl dorovinių paskatų. Kai žmogus suvokia, kad ir
kitos būtybės sugeba jausti, kad jų jausmai panašūs į mūsų. Tai skatina
mus sugebėti užjausti visus, kurie kenčia ar yra silpnesni už mus.
Vegetarizmo
tema diskutuoja dietologai, gydytojai, mokslininkai. Bet pasaulyje yra
daugybė menininkų, filosofų, rašytojų, politikų… Buvo įdomu ką jie
galvojo ir sakė šia tema.
"Dauguma vegetarų – tai žmonės,
supratę, kad prieš kurdami visuomenėje taiką, pirma turime išgyvendinti
prievartą iš savo pačių širdžių. Todėl nenuostabu, kad tūkstančiai
įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonių ieškodami tiesos atsisako
valgyti mėsą. Vegetarizmas - tai svarbus žingsnis kelyje tobulos
bendruomenės link.”
Prieš 2600 metų įžymusis Pitagoras kreipėsi:
”Ak, bičiuliai, nesitepkite nuodėmingu maistu. Juk apstu grūdų, obelų
šakos svyra nuo obuolių, vynuogynai apkibę vynuogių kekėmis, aplink
daugybė kvepiančių žalumynų ir daržovių, kurias galima suminkštinti
verdant ant ugnies, ir niekas jums netrukdo gerti pieno ir kvepiančio
medaus. Žemė dosniai teikia nuodėmės nepaliesto maisto ir kviečia į
puotas, nesuteptas krauju ar skerdynėmis. Tik gyvūnai malšina savo alkį
mėsa, ir tai ne visi: arkliai, galvijai ir avys minta žole”.
Romėnų
filosofas Plutarchas savo esė "Apie mėsos valgymą” rašė: "Argi gali
likti kam nors klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau
norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo
lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas
privertė jį tai padaryti? Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus
patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu
tai, kas ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno… Juk mes valgome ne
liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame
dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų
su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų
saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta”.
Žymusis
rusų rašytojas Levas Tolstojus taip pat buvo vegetaras. Štai ką jis
sakė apie gyvulių žudymą maistui”žmogus nepateisinamai užgniaužia savyje
aukščiausią, dvasinį gebėjimą suprasti ir atjausti į save panašias
gyvas būtybes. Šitaip paneikdamas savo paties jausmus, jis žiaurėja.
Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame
vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?”
Leonardas da Vinčis
rašė: ”Išties žmogus – žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas
neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys
kapinynai. Ateis ta diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat,
kaip ir į žmogžudystę”.
Mahatma Gandis- "dvasiškai tobulėdamas
žmogus vieną dieną liausis žudęs panašias į save būtybes vardan fizinių
poreikių patenkinimo. Apie tautos didybę ir dorovinę brandą galima
spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvuliais”.
Ekonominis ir ekologinis aspektai
Galbūt
įtikins šis faktas, kad javais užsėtas laukas, baltymų duoda trisdešimt
kartų daugiau, nei karvių banda, kurioms tie grūdai sušeriami.
Indijos
gyventojai per metus suvartoja apie 200 kg grūdų, didžioji dalis
tiesiog suvalgoma. O europietis vidutiniškai suvartoja 1000 kg grūdų;
beveik 90% pirma sušeriama mėsai auginamiems gyvuliams
Mitybos
problemas tyrinėjantis mokslininkas Džinas Mejeris, iš Harvardo
universiteto, apskaičiavo, kad sumažinus mėsos produkciją nors dešimčia
procentų, būtų sutaupyta gyvuliams skirtų grūdų, kurių pakaktų
pamaitinti 60 milijonų žmonių.
Kita kaina, kurią mes mokame už
tai, kad vartojame mėsą,- nualinta aplinka. Skerdyklų ir fermų
nutekamieji vandenys bei srutos- pagrindiniai upių bei upelių teršėjai.
Mėsos pramonė ne tik teršia gėlus vandenis, bet tuo pat metu
neatsakingai juo švaistomasi. Georgas Borgstromas teigia, kad mėsos
pramonė teršia aplinką dešimt kartų daugiau, nei gyvenamieji rajonai ir
tris kartus daugiau nei gamybos įmonės. Polis ir Anė Erlichai knygoje
"Gyventojai, resursai ir aplinka” rašo, kad išauginti vienam kilogramui
kviečių tereikia 60 litrų vandens, o vienam kilogramui mėsos gauti – net
1250-3000 litrų.
Kad ir kaip būtų siaubinga, bet tai darome mes, todėl pamatyti gali visi, jokių įspėjimų čia nebus... | |
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą