Audrius Poška: Supratau, kad mano sveikata šiame pasaulyje rūpi tik man pačiam

Prieš pusantrų metų mane ir mano šeimą sukrėtė netikėtas įvykis – vienam mūsų artimam giminaičiui, mano dvidešimtmečiam krikštasūniui, buvo diagnozuotas vėžys. Tai labai palietė mane ir būdamas arti jo viso gydymo metu, vis užduodavau sau klausimą – kodėl? Ne kaip išgydyti šią ligą, bet KODĖL šia liga žmonija serga? Atsakymo į šį klausimą paieškos ir keitė daugelį mano prieš tai nusistovėjusių požiūrių. Supratau keletą labai svarbių dalykų.

Vienas iš jų - šiame pasaulyje mano sveikata yra svarbiausia ir įdomiausia tik man pačiam, nes visiems kitiems ji įdomi tik tiek - kiek nesukelia problemų (turiu mintyje šeimą ir kolektyvą), bei kiek atneša pajamų (turiu mintyje farmacijos, „sveikatos apsaugos“ sistemą ir maisto pramonę). Antra – esu tikrai labai laimingas ir man gyventi gera, įdomu ir malonu – tai kodėl turėčiau skubėti anapilin? Trečia – noriu būti pensininkas (mūsų valdžios piktumui), sveikas (farmacijos ir tos pačios „sveikatos apsaugos“ piktumui) ir dar prie „babkių“. Noriu kokybiško ir garbingo užtarnauto poilsio, kaip mėgsta sakyti mūsų šnekoriai „politikieriai“, bet aiškiai suvokiu, kad tuo pasirūpinti, tai sukurti ir pasiekti galiu tik aš pats. Niekas kitas nepasirūpins žmogumi geriau, nei jis pats, Tą turi suvokti kiekvienas žmogus šiandien, nes ryt bus per vėlu. Ketvirta -  noriu pamatyti anūkus, džiaugtis jais, žaisti su jais, o kaip tai padaryti jeigu esi vidutinis lietuvis pensininkas? Tada esi be sveikatos, be pinigų ir be gyvenimo džiaugsmo, nes realybė (valdžios rūpesčiu) yra tik vargana egzistencija. Tai manęs visiškai netenkina!Vienas iš pokyčių, atsiradusių mano gyvenime – judėjimas. Antras be galo svarbus pokytis – mityba. Jau daugiau kaip metai mes su žmona visiškai atsakėme bet kokios mėsos, žuvies - keletas kartų per metus. Pagrindinis maistas košės, daržovės ir vaisiai. Daugelis oponuoja, kad gal geriau bet kokia mėsa, nei su chemikalais daržovės (šiuo metu kitokių tiesiog nėra). Aš manau, kad kokios bebūtų blogiausios tos daržovės ar vaisiai – jos mažiau kenkia žmogui, nei geriausia mėsa. Kur eina mūsų visuomenė su dabartinio mokslo rekomendacijomis – mes visi matom. Kuo daugiau pinigų skiriama „sveikatos apsaugai“ ir farmacijai - tuo labiau visuomenė serga ir miršta. Viskas labai paprasta. Tai yra milžiniški verslai, kuriems žmogus nė kiek nerūpi! Paskutinis pokytis – įsigilinimas į save, į esmines gyvenimo vertybes: dora, sąžiningumas, darbštumas ir meilė artimam. Kas dieną stengiuosi apie tai galvoti ir kiek išeina nepažeisti šių vertybių. Be abejo, angelu ir šventuoju netapau, bet savęs tobulinimui ribų nėra ir manau, kad blogesniu žmogumi tikrai netapau, o jeigu kiek geresniu – tai jau pasiekimas!
Iki šių pasikeitimų gyvenome kaip ir daugelis. Mėgome sočiai ir gausiai pavalgyti, po to, kad tik nepavargus, skubėdavome pagulėti. Taip nelengvai užaugintą viršsvorį saugojom stengdamiesi važiuot net iki „Saulutės“, kuri nuo namų vos už 100 - 150 metrų. Prie televizoriaus būdavo ir alaus buteliukas su kokias nors riešutėliais ir t.t. Savo viršsvorį teisindavom sau ir kitiems žinomu visų storulių posakiu (pasiteisinimu) "gero žmogaus turi būti daug".
Pokyčių pradžia
Kaip dažniausiai ir būna, daugelis dalykų vyksta mums panosėje, bet mes jų nematom arba nepripažįstam. Pirmoji keistis pradėjo mano žmona Vilija. Ji jau senokai rytais daro mankštą, grūdinasi šaltu vandeniu ir domisi mityba. Bet, kaip žinia, savame kieme pranašu sunku būti. Taip atsitiko ir jai – ji kalbėjo, o aš jos negirdėjau. Atėjo laikas kai pats pradėjau domėti, ieškoti informacijos. O jei ieškai -  būtinai atrandi. Man tikras atradimas buvo žinia, kad Sigita Kriaučiūnienė, kurią pažinojau daug metų – Lietuvos Sveikuolių sąjungos viceprezidentė. Ji buvo mano didžiųjų mano pokyčių „krikšto motina“, o „krikštatėviu„ tapo Dainius Kepenis po to, kai praeitų metų sausio pirmomis dienomis nuvažiavau į Palangą.  Dainiaus sveikatos mokykla – tinkamiausia vieta pradėti pokyčius. Dainiaus stiprios asmenybės žavesys, jūra, pušynai, kopos ir žiema.  Patikėkit, tai nepakartojamas derinys! Per pirmąsias dešimt dienų pokyčių, praradau 8 kg ir tai buvo toks stiprus impulsas, bei tiek pasikeitė savijauta, kad apie grįžimą į ankstesnį gyvenimo būdą nebeliko net minties.

Mes su žmona Vilija tapome tikra komanda. Dukros pradžioje „streikavo“, prieštaravo, ginčijosi, bet kai suvokė jog kitaip nebus – susitaikė. Susitaikė, kad namuose mėsos nebeliko, kad „kokakolos“ „čipsai“ ir kitokie šiuolaikiniai „mitybos perliukai“ yra nepageidaujami. Be abejo, mūsų apsisprendimas yra įsisąmonintas ir suvoktas, o vaikams tai dar vis primesta tvarka, nes nieko panašaus aplinkoje nemato. Mokykla, kiemas, televizorius – kiša į mūsų galvas, ir ypač jaunimo, šiuolaikinį reklaminį šlamštą, o jaunam žmogui susivokt tame informaciniame sraute nėra taip lengva. Net didžiajai daliai suaugusių tai nesuprantama, ką jau bekalbėt apie jaunimą. Tačiau poslinkiai matosi – vis daugiau žmonių susimąsto ir pradeda atskirti tai, kas tikra, o kas kalama per prievartą tik dėl „didžiojo verslo“ naudos.
Pastarąjį pusmetį buvome kviečiami į draugų-partnerių asmenines ir įmonių šventes Latvijoje, tai šventės praėjo smagiai. Jau seniai žinome, kad gerai pasilinksminti alkoholis nebūtinas.
Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo požiūrį ir įsitikinimus. Diskutuojant labai nesunku argumentuotai įrodyti, kad tikrai gera sveikata nesuderinama su fizinio aktyvumo trūkumu, nesuderintu maistu, mėsa, vaistais ar ligoninėmis, bei, be abejo, rūkymu ar alkoholio vartojimu. O kur dar dvasinius dalykai, kuriuos daugelis pamiršta! Tai nemažiau svarbu! Mėgstu posakį – „fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, bet nė vieni vaistai negali pakeisti fizinių pratimų“. Kitiems skeptikams, kurie tvirtina, kad be mėsos aš nusilpsiu, pasiūlau pasportuoti drauge – pavažiuoti dviračiu kokius 30-40 km, ar pabėgėti bent 5-6 km. Dar tokių nesutikau, kurie norėtų įrodyti, kad esu nusilpęs.
Ar gydytojams tikrai rūpi mūsų sveikata?
Didelė klaida galvoti, jog gydytojai suinteresuoti mūsų sveikata. Šiais laikais klausimas – kas moka pinigus ir už ką gaunamas atlyginimas – padeda atsakyti į daugelį klausimų. Užsidavę šį klausimą medikų atžvilgiu, mes nerasime nė vieno mediko, kuris gautų atlyginimą už tai, kad jo pacientai sveiki. Tai kyla logiškas klausimas – kodėl jie turėtų stengtis, kad mes būtume sveiki? Ką jie veiks ir kiek uždirbs? Kaip gyvens sumažėjus pajamoms? Mūsų ligos jiems užtikrina finansiškai saugų gyvenimą. O be to, jeigu mes mažiau sirgsime, kris jų reikšmingumas mūsų visuomenėje. Ar galite įsivaizduoti situaciją, kad, pavyzdžiui, šeimos gydytojas gautų atlyginimą ne už tai, kiek ligonių aptarnavo, o už tai kiek jų NEREIKĖJO aptarnaut. Įsivaizduojat, kiek biudžeto lėšų būtų sutaupyta, jeigu sveika gyvensena būtų skatinama, o sirgimas būtų neskatinamas išmokomis. Be abejo, žmonės būtų tuo nepatenkinti, bet prisitaikytų ir taptume ženkliai sveikesnė tauta.
Iš kitos pusės, gydytojai net ir nežino, kaip reikia gyvent, kad nesirgt. Universitetai juos moko tik greit panaikinti pasekmes, bet ne priežastis. Jeigu jie žinotų, patys niekada nesirgtų, jų šeimų nariai irgi būtų sveiki... Tačiau dažnai gyvenime matome kitą vaizdelį – daugelis su nemenkais viršsvoriais, ligoti ne tik patys, bet ir jų šeimos nariai. O miršta dažnai net nesulaukę garbaus amžiaus, nors ištikimai tarnavo „tradicinei medicinai“. Nežinau, kodėl ji taip vadinasi, kai remiasi farmakologija, kuriai tik 200 metų? Žinau tik tai, kad farmacija šiais laikais – be galo pelningas verslas! Kaip manot, ar nors vienas verslas suinteresuotas savo pelnų mažėjimu?!
Išvalius mūsų organizmą nuo  teršalų, išsivalo ir mūsų sąmonė nuo godumo, pavydo, ištvirkimo, veidmainiavimo, melagysčių ir t.t. Va šito viso pasaulio politikai bijo labiausiai. Turime suprasti, kad godžius visokiems materialiniams daiktams ir turtams bei praradusius sąžinę žmones labai lengva valdyti. To siekiama reklamomis, filmais, propagandomis, TV programomis, spauda ir t.t. O sąmoningais, dorais ir išmintingais žmonėmis manipuliuoti beveik neįmanoma. Todėl visais laikais visos valdžios pirmiausia naikino inteligenciją, visuomenės šviesuolius.
Laikas keistis - DABAR
Žmonės yra labai inertiški, kas dieną vadovaujamės vienu dėsniu – kam keistis, jeigu ir taip gerai! Keičiamės tik tada, kai ligos prispaudžia, arba kai suvokiame, – toliau taip gyventi nebegaliu. Dauguma žmonių paklausti, kas yra pats didžiausias turtas - kaip iš pypkės išpoškina: "Žinoma, kad SVEIKATA!". O kai paklausi, kiek laiko kasdien skiri pinigams uždirbti ir kiek laiko skiri puoselėt ir saugot patį didžiausią savo turtą t.y. Sveikatą – nutyla. O tada prasideda įdomiausia ir juokingiausia pokalbio dalis. Dažnai gailiuosi, kad neįrašinėju argumentų ir priežasčių, kurias vardina teisindamiesi. Jeigu duot po to paklausyt, daugelis turbūt paneigtų, kad tai jie taip kalbėjo, nes prisipažinti, kad kalbėjo taip nerišliai, nelogiškai ir kvailai – daugumai paprasčiausiai neužtektų drąsos.
Linkiu susimąstyt, kas yra tikrosios vertybės dabar ir galų gale ryžtis keisti savo gyvenimą patiems, o ne laukt kol kas nors privers tai daryti. Daugelis sako, kad tai darys, kai ateis laikas. Paklausus, kada bus tas laikas ir kaip jie sužinos, kad dabar jau tikrai laikas, niekas negali atsakyti. Manau, kad laikas yra DABAR. Ryt jau bus per vėlu, nes tas laikas kurį praleidom jau niekada nebegrįš.

http://www.sveikuoliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=654%3Aaudrius-poka-supratau-kad-mano-sveikata-iame-pasaulyje-rpi-tik-man-paiam&catid=77%3Askms-istorijos&Itemid=101
   Smagu kad atsiranda vis daugiau sveikai mąstančių žmonių.