Apie tai kaip zmonija buvo ir yra apgaudinejama, verta paziuret

http://www.susaulium.lt/video.php

dar apie mityba, ir apie auros spalvas, gyvunu auros spalvas pries juos zudant maistui
http://www.youtube.com/watch?v=8xA-BGThl_8&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=dm5L3lrRmgg&feature=player_embedded#!
baltymu termiskai apdoroto maisto vertė yra 0. Žalio maisto baltymai tiktai tinka mūsų organizmui. Virtus baltymus organizmas nori apdoroti ir pagamina antigenus, kurie puola juos kaip priešus. Bet blogiausia yra tai, antigenai tada pradeda atakuoti ir gerąsias ląsteles... video medžiaga apie tai ir pan.


http://www.youtube.com/watch?v=o5X_w7tITd4&feature=fvwrel

Apie tai kaip žmogus turi maitintis, apie ilgaamžius daug tiesos per trumpą laiką išsakyta.

http://www.youtube.com/watch?v=Sl0tisVMRCM&feature=related

čia  Trechlebnik'as pasakoja
gyvename holografinėje realybėje
http://psychedelicadventure.blogspot.com/2009/12/matrix-of-illusion-holographic-reality.html


http://www.youtube.com/watch?v=Dm9qSVevz6o&feature=player_embedded#!
mūsų kūnas - biologinis kompiuteris - David Icke

Geros mintys, psichologija

Psichologė Jolanta Tuminskienė sako, kad 50 procentų savijautos lemia mintys. Ji rekomenduoja nusiteikti pozityviai, prieš miegą prisiminti gerus dienos momentus, o ryte nubudus sau pasakyti, kad laukia gera diena — „nuotaika gerėja nuo gerų žodžių“. 


http://www.sveikatossodas.lt/index.php?lang=1&sid=280&tid=1382



<...> „Reikia išmokti sau pasakyti stop. Kaip išjungiame nepatinkantį kanalą, taip ir negerą mintį reikia išjungti. Užmiegant ir atsibudus sau pakartoti, koks esi laimingas, stiprus ir gražus, kokia graži diena laukia. Nuotaika gerėja nuo gerų žodžių“, — sakė psichologė.

Psichologai teigia, kad sveikatos sutrikimus prišaukia emocijos:

Augliai ir cistos — žmogus kamuojamas nuoskaudų.

Astma — slegia per didelė kontrolė.

Širdies permušimai — baimė, nuolatinis skubėjimas.

Cholesterolio didėjimas — džiaugsmo trūkumas.

Kraujospūdis — įtampa, baimė, nepasitikėjimas.

Nugaros skausmai — paramos netekimas, sunkumų baimė.

Kojų skausmai — kamuoja ateities baimė.

Alergija — emocinės savikontrolės nebuvimas.

Pūliniai — valdo pyktis.

Plikimas — didelė vidinė įtampa.

Apie nuodą kurį gamina mūsų organizmas

http://subscribe.ru/group/chelovek-priroda-vselennaya/1916269/

šiame straipsnyje pasakojama apie tam tikrą darinį, substanciją, kuris gaminasi žmogaus organizme kai žmogus pyksta, gailisis savęs, dvejoja.

Самый опасный яд в вашем организме. Что это такое и как от него избавиться?

Раздражение, злоба, ссоры, обиды, дурные мысли, слова и поступки - не проходят бесследно. Они в буквальном смысле наполняют организм опасным ядом - империлом, который отравляет все существование человека. Что это за яд, откуда он возникает и как от него защититься? Лучше всего об этом сказано в Учении Живой Этики, соответствующие отрывки из которого приводим ниже:


Агни Йога, 15 Империл называется яд раздражения, призывающий опасность. Яд вполне конкретный, отлагающийся на стенках нервных каналов и таким путем распространяющийся по всему организму. Если бы современная наука попыталась беспристрастно исследовать нервные каналы, принимая во внимание астральные токи, она бы натолкнулась на странное разложение астрального вещества, при прохождении по нервным каналам — это и будет реакцией империла. Только покой может помочь нервной системе справиться с опасным неприятелем, который может вызывать самые различные раздражения и мучительные сокращения организма. Страдающий от империла должен повторять — как все прекрасно! И он будет прав, ибо эволюция протекает законно, иначе говоря, прекрасно. Чем выше нервная система, тем мучительнее отложение империла. Тот же яд при одном ингредиенте может способствовать при разложении материи.

Агни Йога, 23 ...Раздражение и его дитя империл легко согласуются с ядом пространства, называемым аэроперил...

Агни Йога, 220 ...Как ни странно, но изучение физических следов империла может толкнуть к пониманию отложений психической энергии. Следы империла можно наблюдать в любом нервном канале, но можно заметить, что вокруг грануляций яда собирается какое-то вещество, которое поглощает эту вредную ехидну. Отложения психической энергии будут найдены, ибо каждая энергия имеет физический кристалл...

Агни Йога, 221 Отложение империла было показано сегодня. Именно этот яд дает людям столько беспокойства. Не забывайте, что самое большое невежество недостойно капли империла. Ведь империл не является личным продуктом, но испаряясь, напитывает пространство, за чистоту которого ответственны все.

Агни Йога, 329 ...Особенно опасна битва кристаллов психической энергии с отложением империла...

Агни Йога, 389 Конечно, империл является главным разрушителем психической энергии. Но также должны быть не забыты три нарушителя: страх, сомнение и самосожаление...

Иерархия, 236 ...Также можно заметить, что витамины, принятые во время гнева, могут усилить империл, как бессознательная энергия усиливает пункт, где собрано сознание...

Иерархия, 316 Лечение ароматами цветов, смол и зерен восходит к глубокой древности. Так роза дает не только подобие мускуса, но предотвращает империл. Сад роз у древних считался местом вдохновения. Фризии полезны симпатической системе, которая так вибрирует у Йога...

Иерархия, 335 Множество необходимых опытов должно проделать человечество. Нужно не только установить империл, как бедствие уходящей расы, но нужно также изучить заразу империла. Можно будет признать, что империл действует на далеких расстояниях и может воздействовать на тонкое тело. Империл входит в диссонанс с пространственным огнем. Люди, уходящие от земли с запасом империла, развивают для себя мучительное бытие. Огонь пространства устремляется на них, ибо гармония есть следование за основами. Всякое противодействие основам вызывает противодействие пространственного огня. Так нужно принять, что личное раздражение есть нарост уходящих. Но нужно заметить, что часто люди не желают замечать свое раздражение, но опасный яд от этого не уменьшится.

Иерархия, 422 Если вам известно, что восторженная, самоотверженная мысль физически изменяет ауру и даже вызывает лучи оплечий, то вы уже знаете одну из великих тайн мира. Каждая зримость есть рефлекс вещественной реакции. Так если раздражение порождает империл, то каждая возвышенная мысль должна создавать обратное благодатное вещество — так оно и есть. Конечно, благодать есть полная реальность. Она рождается в кардиальной системе и воздействует на мозговое вещество. Тибетское «рингсэ» имеет глубокое значение, как кристалл, отлагаемый явлением благодати. Конечно трудно исследовать вещество благодати при жизни, ибо нельзя затрагивать сердце и мозг. Явление империла легче затронуть в нервных каналах конечностей. Но все же было бы не справедливо явить человечеству отрицательное вещество и лишь логически предположить существование самого спасительного. Конечно, в лаборатории, которая создается, оба вещества будут явлены. Мы не будем способствовать опытам обычным, но там, где будут строиться ступени эволюции, там Наша Рука на страже! Сперва Мы ознаменуем установление империла, затем Мы определим пути явления благодати. Если древняя наука сохранила крохи воспоминаний об отложении благодати, то, конечно, биохимик может дать более современные доказательства. Затем эти опыты над веществом организма будут перенесены в пространственные энергии и мы снова поймем отчего благодать имеет ближайшее соотношение с Иерархией.

Иерархия, 423 Конечно раздражение нечего вызывать, ибо люди переполнены им. Стоит запереть шесть человекообразных в одно помещение и через час дверь будет дрожать от империла...

Сердце, 93 ...Но одно условие может быть опасным и губительным — раздражение, полное империла, открывает доступ темным. Где раздражение, туда направляются разные пришельцы, стремящиеся поживиться и усилить действие яда...

Сердце, 465 ...Нужно уметь провести, хотя бы один день без малейшего раздражения. Империл выедает самые значительные рефлексы энергии. Можно назвать раздраженного человека шелухою, в полном значении этого слова. Самые значительные следствия затемняются одним кристаллом империла. Нельзя думать, что империл есть лишь домашнее растение; запах его распространяется далеко и мертвит все токи. Так, когда говорю против раздражения, имею в виду не догму, но врачебно-целебное указание...

Сердце, 466 ...Нужно соблюдать все указания, чтобы крошки империла не затруднили мощь Белых Сил...

Сердце, 478 ...Утешительно, что терпение покрывает любое раздражение. При напряжении терпения вырабатывается особая субстанция, которая, как сильное противоядие, обезвреживает даже империл. Но, конечно, терпение не есть бесчувственность. При преступном безразличии не проявляются благодетельные реакции. Терпение есть сознательное напряжение и противостояние тьме.

Мир Огненный ч.1, 161 Вы правы, замечая, что именно внутреннее неблагополучие особенно губительно. Можно выиграть все процессы, можно встретить новых друзей, но внутреннее разложение может отогнать самого хорошего друга. Когда в воздухе пыль перца, все начинают чихать. Так империл может распространяться. Вы видели не раз, как подходили новые обстоятельства, но их нужно встретить. Так нужно, наконец, понять о заразе империла! Нельзя легкомысленно относиться к разложению! Этот процесс передается как проказа. Может быть или укрепление, или разложение, не может быть третьего состояния. Нельзя советовать укреплять насильно. Нельзя спасать от проказы насильно. Нельзя удерживать от империла насильно. Дружелюбие не насилие. Рост сердца не от кнута, но можно растить сад прекрасный лишь действиями прекрасными. Оскорбление Иерархии непоправимо.

Мир Огненный ч.1, 538 Извращение человеческого понимания доходит до того, что оно называет человека, зараженного империлом раздражения или злобы, огненным. Даже к злобе иногда прилагают определительное воспламенения. Но если Агни есть элемент связующий, всепроникающий, то он, именно, будет началом равновесия. К этой стихии прибегает дух человеческий при восхождении; даже механическое восхождение нуждается в огненном начале. Следует растолковать, что воспаление империла никак не отвечает очищенному Агни. Сами люди стремятся в сознании вкоренить понимание унизительное о многих великих явлениях. Право, будет хорошим упражнением иногда провести день без умаления.

Мир Огненный ч.1, 543 ...Зло возникает вместе с империлом, но этот яд может дать лишь первую очень сильную вспышку. Затем он переходит в разложение и постепенно разрушает своего же породителя. Значит, если Агни, хотя бы отчасти выявлен, он не перестает усиливаться. Так, когда империл будет уже разлагаться, Агни, наоборот, приобретет полную силу. Потому так советую выдержать первый натиск зла, чтобы предоставить его собственному пожиранию. Кроме того, при поединке зла с добром, иначе говоря, империла с Агни, последний будет пропорционально возрастать, тогда как империл будет разлагать своего владельца. Так можно наблюдать поединок низшего с высшим, но только полное сознание может ободрить для противостоянию злу. Полезно помнить это и собрать не только силы, но и терпение, чтобы побороть уже сужденное к разрушению...

Мир Огненный ч.2, 26 ...Как империл преграждает движение огненного вещества, так мышление ограниченное мутнит ценную субстанцию...

Мир Огненный ч.2, 387 Часто случайные сотрясения возвращают зрение, слух и прочие утерянные чувства. Разве это не заставляет подумать, что кристалл империла и другие отложения выталкиваются из организма. Так старайтесь понять, почему в древности иногда применяли сотрясение при некоторых заболеваниях и параличе.

Мир Огненный ч.3, 9 ...Организм, наполненный империлом, даст лишь частичную крупицу послания...

Мир Огненный ч.3, 103 ...Нужно понять, что империл и грубые земные вожделения дают свои тяжкие язвы, которые дух должен залечивать в тонком теле. Язвы духа переносятся в Мир Тонкий, если они не изжиты на Земле...

Мир Огненный ч.3, 159 ...Так на пути к Миру Огненному нужно утвердиться сознанием на губительном воздействии самости, которая вызывает раздражение, являя отравление, именно, империлом.

Аум, 293 Если исследовать пространственные осадки в городах, то можно найти среди ядовитых веществ нечто, подобное империлу. Осторожно наблюдая этот яд, можно убедиться, что он есть империл, выдохнутый злобным дыханием. Несомненно, дыхание, пропитанное злобой, будет вредоносным. Если яд отлагается в организме при раздражении, если слюна может сделаться ядовитой, то и дыхание может стать ядоносным. Нужно предвидеть, сколько злобы выдыхается, какое разнообразие зла может составить новые сочетания ядов при огромных скопищах народа! Оно будет усилено разными испарениями разлагающейся пищи и всевозможных отбросов, которые валяются на улицах даже столиц. Пора позаботиться о чистоте задворков. Чистота нужна и на дворе, и в человеческом дыхании. Империл, выдыхаемый раздраженными людьми, есть та же грязь, тот же отброс постыдный. Необходимо протолкнуть в людское сознание, что каждый отброс может заражать близких. Отброс нравственного разложения хуже всех извержений.

Аум, 294 Ничто не может оправдать самопроизводство яда, оно равняется убийству и самоубийству. Даже самые неразвитые люди чуют, когда входит такой ядоносец. С ним входят и огорчения, и тревога, и страх. Сколько физических болезней вспыхивает от проникания империла, — точно поджигатель проник.

Аум, 295 ...Наблюдения над мыслью могут дать замечательные выводы, как физические, так и психические. Можно видеть, как злая мысль порождает империл, вещество физическое, затем то же вещество вмешивается в психическую передачу и даже может препятствовать срочному получению посылки. Так империл может последовательно усложнять следствия мыслей. Обратите внимание на то, что империл порождается самостью, но затем действует на широкие массы. Значит, самость преступна не только для собственника, но и в отношении народов...

Аум, 331 В гневе и раздражении человек считает себя сильным — так по земному соображению. Но если посмотреть от Тонкого Мира, то человек раздраженный особенно бессилен. Он привлекает к себе множество мелких сущностей, питающихся эманациями гнева. Кроме того, он открывает затвор свой и позволяет читать мысли даже низшим сущностям. Потому состояние раздражения не только недопустимо, как производство империла, но и как врата для низших сущностей. Каждый раздражающийся, наверно, легко согласится с этим разъяснением и немедленно попустит раздражение еще горшее, — такова природа обычного земного существа. Можно удивляться, как легко они соглашаются, чтобы тем легче отступить. При этом будут измышлены необычные оправдания. Может быть, самый Высший Мир окажется виноватым в беспорядочном сознании легкомысленного жителя Земли! Удивительно наблюдать, как обвиняют Высший Мир во всех своих проступках! Так можно видеть насколько самые простые истины нуждаются в повторении.

Аум, 387 ...Также следует избегать насыщенных последствий ссор и всяких раздражений. Империл будет главным врагом развития психической энергии. Также не полезна атмосфера, напитанная пищевыми испарениями. Также не полезно пребывание животных — так каждый в своих возможностях устранит неполезное.

Братство, 580 ...Неофиты Братства испытываются на страхе. Им покажут самое безвыходное положение и ждут, какое решение изберет испытываемый? Мало кто подумает — чего ужасаться, когда за нами Братство? Именно такая предпосылка освобождает от страха и озарит свободное, полезное решение. Но чаще всего, прежде чем подумать о Братстве, человек успеет и огорчиться, и раздражиться, и наполниться империлом. Не будет полезно обращение от наполненного ядом...

Надземное, 510 ...Люди отравляют себя и все окружающее раздражением, это известно, и империл уже упомянут во многих книгах, тем не менее люди не принимают это во внимание. Больше того, раздражаясь, они утверждают, что они спокойны. Так будем откровенны сами с собою. Также не забудем, что мгновение молчания может успокоить волну смятения...

Надземное, 635 ...По мерилу ненависти можно распознавать уровень деятеля. Только негожий человек, самомнительный и презирающий все ему неизвестное, делается жертвою пучины ненависти. Не мгновенно становится он ненавистником. Он отложил многие капли империла, вместо капель целебного пота труда. Суровый преобразователь, втайне, горюет о каждом яром поступке, но ненависть ликует о каждой своей жестокости...

Надземное, 695 ...Мы достаточно говорили об империле и каждый должен понять какое разрушение он сам носит в себе. Не может сердце воспринимать тонкие энергии, если оно будет поражаемо стрелами разрушительными...

Из Писем Е.И.Рерих

08.11.34 Рерих Е.И. Письма. 1929-1938 т.1 ...Высокие достижения совершенно недоступны организму, зараженному империлом...

11.10.35 Рерих Е.И. Письма. 1929-1938 т.2 ...4) Империл – определение, даваемое этому яду Великими Учителями, но на восточных языках яд этот, конечно, именуется иначе. Ведь священный сензарский язык состоит из лучших определительных, заимствованных из всех существовавших языков. В него входят много слов, имеющих латинский корень. Так империл – имеет определенный латинский корень. Некоторые же слова совершенно не походят ни на одно из знакомых нам наречий. Часто одно слово передает сложное понятие или действие...
omen-center.ru

http://veducentras.lt.narcizas.serveriai.lt/index.php/Nekaltyb%C4%97s_reik%C5%A1m%C4%97

Nekaltybės reikšmė

Niekam ne paslaptis dorovinis Amerikos nuosmukis, kur beveik 30% gyventojų yra homoseksualistai ir lesbietės. Tuo netikėtesnė buvo informacija, kurią pateikė radiostotis „Svoboda“, – kad šalyje didėja lytinio gyvenimo nepatyrusių merginų paklausa. Kas tai: kuriozas ar tendencija? Jeigu tendencija, tai ar galima laukti, kad amerikiečiai atkurs dorovinio gyvenimo normas? Ir ar pasuks tuo keliu kitos Vakarų šalys, turinčios tas pačias dorovines problemas?

Vis dėlto ši tokia savotiško pobūdžio paklausa nekaltoms merginoms toli gražu ne kuriozas. Jau perdaug dramatiškos pasekmės, kurių susilaukė Amerika dėl dorovinio (lytinio) gyvenimo palaidumo, – vien tik narkomanų ten yra 55 milijonai. Jas paryškina kiti skaičiai: dėl įvairių priežasčių nedirba pusė darbingo amžiaus gyventojų, o intelektualinę šio reikalo pusę gražiai pailiustruoja tas faktas, kad vėlgi pusė šalies gyventojų nesugeba parašyti net laiško.

„...Keturiasdešimt keturi milijonai suaugusių amerikiečių nesugeba paskaičiuoti, kiek jie išleidžia pinigų supermarketuose, palyginti produktų kainų skirtumus, ar suprasti tekstą, esantį kitoje paprasčiausio dokumento pusėje“.

Tokio nuopuolio fone aukščiau minėtą paklausą galima vertinti kaip apsauginę visuomenės reakciją į išsigimimo grėsmę, kuri artinasi siaubą keliančiu greičiu. Tai būtų pirmas žingsnis, siekiant atstatyti tautos genofondą. Jį nulėmė vis gausėjantys išsigimėliški siurprizai, kurių motina Gamta negaili antievoliuciniu keliu einantiems amerikiečiams. Moralei smukus iki tokio lygio, kai persisotinusios ikivedybinio sekso merginos paskui gimdo visokius degeneratus, amerikiečiams (kaip ir kitoms tautoms) gresia ne tik visiška degradacija, bet ir, sutinkamai su gamtos dėsniais, susinaikinimas.

Pasaulyje gerai žinomo daktaro Kinsi duomenimis, 37 milijonams amerikiečių reikalinga psichiatro pagalba, o daugiau kaip pusę vietų Amerikos ligoninėse užima žmonės su psichiniais sutrikimais.

Sunku prognozuoti, kokie įvykiai lydės tą paklausą nekaltybei ir kaip greitai ji didės, bet tai suteikia vilčių. Jas sutvirtina teigiami anksčiau suvoktos būtinybės rezultatai: paskutiniais metais rūkymą metė 40% amerikiečių (skirtingai nuo rusų, kurie, paskutiniais duomenimis, rūko pusantro karto daugiau už vakariečius). Tai labai svarbus žingsnis, siekiant fizinio ir moralinio visuomenės atgimimo.
Bet kaip merginų nekaltybė įtakoja tautos genofondą? Mūsų protėviai nemokėjo moksliškai paaiškinti šio klausimo, bet jie iš praktikos žinojo, kokius netikusius vaikus gimdo laisvo elgesio moterys. Jos buvo laikomos netinkamomis šeimyniniam gyvenimui.

Genofondo priklausomumą nuo moters dorovės paaiškino genetikai, atradę, kad svarbiausias faktorius, apsprendžiantis, kokie bus palikuonys, yra pirmasis vyras moters gyvenime. Būtent nuo jo, o ne nuo vaikų tėvo, priklauso kiekvienos moters genofondas, nežiūrint, kada ir nuo ko ji gimdys. Būtent jis, atėmęs nekaltybę, tampa kaip ir visų būsimų moters vaikų geniniu tėvu.

Ar merginoms, pradedančioms lytinį gyvenimą, reikia tai žinoti? Be abejo. Daugumoje atvejų šiuo klausimu yra visiškas neraštingumas, todėl tas pirmasis vyriškis, švelniai kalbant, nebūna labai idealus – nei moralinėmis, nei fizinėmis savybėmis. Jis nedoras jau vien todėl, kad savanaudiškai pasinaudojo jaunos mergaitės patiklumu ir gyvenimo patirties stoka. Iš esmės, jis pasielgė kaip gyvulys, patenkinęs gamtos duotą instinktą ir paskui savo aistros objektą palikęs likimo valiai. Tokia mergina visai teisėtai buvo laikoma sugadinta, nes tas vyriškis, paprastai ne pats geriausias savo rūšies atstovas, paruošdavo bjauriausią genetinį pagrindą jos būsimiems vaikams. Todėl mūsų protėviai niekino nekaltybę praradusias merginas ir savo sūnums neleisdavo jų vesti.

Prieš 150 metų buvo bandoma sukryžminti mūsų kumeles su zebrų patinais, tačiau nei viena kumelė nepastojo, ir bandymai buvo nutraukti. Niekas jų nebūtų prisiminęs, jei už poros metų nebūtų atsitikę nepaaiškinami dalykai. Kumelės, kažkada dalyvavusios tame eksperimente, staiga pradėjo gimdyti... dryžuotus kumeliukus! Nesuprantama – jos gi buvo suporuotos su grynaveisliais eržilais. Mokslinis pasaulis buvo šokiruotas, o nuostabų reiškinį pavadino telegonija. Savo knygoje Individas, evoliucija, paveldimumas ir neodarvinistai ją aprašė Ledantekas.

Vėliau mokslininkai įrodė, kad telegonijos efektas pasireiškia ir žmonių tarpe, be to, daug ryškiau, nei pas gyvūnus. Tuoj po to telegonija buvo įslaptinta, nes ji atskleidė daug neviešinamų dalykų paprastų ir žymių žmonių likimuose. Buvo sugalvota ir tokio slaptumo priežastis: atseit, telegonijos teorija nepasitvirtino.

Bet štai paradoksali situacija: apie šį reiškinį, taip susijusį su pilnaverčių palikuonių atsiradimu, gerai žino gyvulininkystės specialistai. Kitaip Rusijoje nebūtų pačios geriausios kilmės žirgų, pieninių karvių ar sabalų su geriausiais pasaulyje kailiais. Kai tuo tarpu Amerika, atmetusi moralinius įstatymus ir telegoniją, gali „džiaugtis“ bauginančios apimties ir išsigimimų pasireiškimais. Todėl ir atsirado nekaltybės paklausa, nes atėjo laikas gelbėti tautą.

Šie grėsmingi reiškiniai tapo ir kitų valstybių rykšte. Jeigu prieš tris metus Rusijoje buvo tik 30 tūkstančių narkomanų, tai dabar jų yra penki milijonai. Sparčiai auga vagių, prievartautojų ir visokių iškrypėlių gimstamumas, o jų netikęs paveldimumas tik didina tokią negatyvią aritmetiką. Galima prisiekti, kad viena iš dorovinės krizės priežasčių yra ta, kad moterys ignoruoja dvasinės moralės įstatymus. Rezultate žmonės, paveldėję iš savo genetinių tėvų nedorybingas savybes, prasimuša į vadovaujančias vietas ir dezorganizuoja visuomenės gyvenimą. Todėl dėsninga, kad vis gilėja dvasinė moralinė krizė, turinti aiškią tendenciją peraugti į visišką žmonijos susinaikinimą. Šia prasme labai charakteringa situacija, susidariusi viename iš Smolensko internatų.

Jaunas direktorius (kaip paskui paaiškėjo – homoseksualistas) savo asmenine iniciatyva į auklėjimo programą įtraukė seksualinio paruošimo pamokas. Kiekvienoje patalpoje buvo televizoriai ir videomagnetofonai, o privalomas telemeniu visiems internato auklėtiniams, nežiūrint jų amžiaus, visiškai atitiko patologinius direktoriaus polinkius: „auklėjimui“ buvo parenkami pornografiniai filmai su kuo natūralistiškesnėmis scenomis.
Po trijų metų internate apsilankė psichoterapeutų ir seksologų komisija. Jie buvo pritrenkti: pirmaklasiai užsiiminėjo oraliniu seksu, šeštokai prievartavo jaunesnių klasių mokinius, antraklasiai demonstravo savo lytinius organus mergaitėms... Direktorius gavo septynis metus kalėjimo.

Kas laukia tokių moralinių iškrypėlių, kurie, sutinkamai su telegonijos dėsniu, pasmerkti turėti patologinius palikuonis? Telegonijos reiškinys egzistuoja ir baudžia tuos, kurie, norėdami patenkinti savo gyvuliškus instinktus, ignoruoja paveldimumo dėsnius. Todėl merginos, lengvabūdiškai pasiruošusios pirmiems, ir dažniausiai nesantuokiniams lytiniams santykiams, turi žinoti: pirmasis jų vyriškis būtinai paruoš genofondą kažkada būsiantiems vaikams, ir neturi reikšmės, kas bus jų tėvas. Ir šitas pirmasis tikrai nebus dorybingas žmogus, vadinasi, ir ateities vaikai neturės gerų savybių. Dar daugiau, specialistai, tarp jų ir žymiausias devyniolikto amžiaus mokslininkas Lombrozo, ištyrę daugelio žmonių geneologinius „medžius“, nustatė: teigiamos tėvų savybės (ypatingai intelektualinės ir dvasinės) paveldimos daug rečiau, negu neigiamos. O pastarosios, įskaitant ligas, savo ruožtu, perduodamos progresuojančiomis formomis. Šiuo metu, kai vyksta visuotinis ir planingas tautos prasigėrimas, merginom ypatingai svarbu žinoti, kokios pasekmės lydi pasimylėjimą su įkaušusiu vyriškiu. Net vienintelė išgerta taurelė gali būti lemtinga būsimiems palikuonims, taigi, neturi reikšmės, ar mergina priims į savo glėbį truputį išgėrusį bendraklasį, ar kokį nors prakeiktą alkoholiką. Galimi atvejai, kai vaikai išvengia motinos nuosmukio pasekmių, bet tada tie lengvabūdiški lytiniai santykiai jai atsirūgsta senatvėje tam tikro pobūdžio anūkais – epileptikais, idiotais, nevispročiais... Dėl alkoholio įtakos Lombrozo pateikia tipišką pavyzdį: „...girtuoklis Maksas Jukė davė pradžią giminei, kuri per septyniasdešimt penkis metus gyventojų skaičių papildė dviem šimtais vagių ir žmogžudžių, dviem šimtais aštuoniasdešimt neregių, idiotų ir džiovininkų bei devyniasdešimčia prostitučių. Dar ten buvo trys šimtai be laiko mirusių vaikų...“

Alkoholio poveikį paveldimumui mokslininkai tyrinėjo daugelyje kitų šeimų – pasekmės visur buvo vienodos. Bet kuris atsitiktinis vyras, tapęs merginai pirmuoju, gali jai „padovanoti“ daug panašių pasėkmių į aukščiau minėtą, o jos gyvenime atsiras nuodėmės elementas. Tokių atsitiktinių vyrų daugiausia yra labiau išsivysčiusiuose visuomenės sluoksniuose, nes jų atstovai turi daugiau laiko visokiems malonumams, tam tarpe ir patologiniams, kas neišvengiamai veda į psichikos sutrikimus.

Bet kokia patologija paveldima, ir anksčiau ar vėliau jos poveikyje giminė išmiršta. Lombrozo pateikia nemažai pavyzdžių, kai garsios šeimos išnykdavo per kelis šimtus metų. Sakykim, iš 487 šeimų, kurios priklausė Berno miesto buržuazijai, liko tik 168. Labiausiai tai palietė tas šeimas, kurių atstovai tuokdavosi su turtingomis aukštuomenės damomis, turinčioms daugiau laiko pramogoms, taigi, ir seksualiniams malonumams.

Tokių pavyzdžių, patvirtinančių palaido gyvenimo ryšį su nepilnaverčių palikuonių gimimu, yra daugybė, todėl galima drąsiai tvirtinti, kad bet kurios tautos gyvybingumo atstatymas neatsiejamas nuo moralinių normų atkūrimo. Neišsprendus šio uždavinio, neįmanoma išeiti iš pasaulinės krizės, iš tos mirtinos aklavietės, kurioje atsidūrė žmonija. (Labai akivaizdus faktas: Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių gydytojas, patikrinęs 16-20 metų merginas, atvežtas iš Sovietų Sąjungos į Vokietiją darbams, paragino Hitlerį nedelsiant pradėti taikos derybas su rusais. Jį nustebino, kad 90% merginų nebuvo praradusios nekaltybės, ir jis parašė Hitleriui, kad nugalėti tokią dorovingą liaudį neįmanoma).

---

© 2000-2004, doktor O.G.Torsunov,
www.torsunov.ru
 

Moteris, patyrusi insultą matė kiaurai savo kūną, kaip energiją

http://www.ted.com/talks/jill_bolte_taylor_s_powerful_stroke_of_insight.html

tai įrodymas, kad mes esame sąmonė, energija. Jill Bolte Taylor, mokslininkė, pati tyrinėjanti smegenis žmogaus. Ji suvokė kitą realybę, tai buvo nuostabi jai patirtis. Ji suvokė tai, kas mes esame iš tikrųjų, ir kad mes bet kuriuo momentu turime galimybę pasirinkti tai , ko mes ištiesų norime, ko mums iš tiesų reikia, kad kiekvienas žmogus yra gėrio šaltinis ir kad visa žmonija vienas didelis Žmogus. Jill suvokė ir suprato, kad ji yra visatos gyvos protingos meilės galia, jos dalis, ir kad ji sudaryta iš daugybės trilijonų nuostabiai gražių molekulių genijų.

Čia yra video su lietuviškais subtitrais
http://www.ted.com/talks/jill_bolte_taylor_s_powerful_stroke_of_insight.html

daug info kaip palaikyti sveikatą

http://sveikatossaltinis.blogas.lt/tema/vezio-gydymas

apie žmogaus galimybes, stebuklingas išgijimas

http://www.youtube.com/watch?v=ufVjdvRw4LM&feature=related

kaip vos per tris minutes galima išgydyti auglį

Mediko patarimai kaip išmokti sąmoningai valdyti sveikatą?

Dmitrijus Šamenkovas – jaunas medikas bei mokslininkas iš Maskvos, kuris užsiima organų regeneracijos klausimais. Paprasta buitine kalba jis dalinasi savo patirtimi apie sąmoningą sveikatos programavimą naudojant dėmesio valdymo metodus. Šio mokslininko darbo sritis – neurofarmacija. Jis daug metų kūrė preparatus, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Vėliau susižavėjo organų regeneracijos klausimais, kodėl atsistato oda, suauga kaulai ir t.t. Jam svarbu buvo nustatyti mechanizmus, kurie dalyvauja šiuose procesuose ir atsakyti į dar vieną klausimą: ar gali taip elgtis visos organizmo ląstelės? Kodėl vienos kūno dalys pačios suauga, o kitos – ne? Toliau info yra http://www.kvantinemagija.lt/node/102op9if cvvvvvvvvvv

pazindamas save pazinsi visatos desnius

Čia dar vienas geras straipsnis apie holografinę visatą:
http://www.kvantinemagija.lt/node/2


Straipsnis iš tinklalapio kvantinemagija.lt

pazindamas save pazinsi visatos desnius

Pažink save, pažinsi Visatos dėsnius, o kai pažinsi - panaudok juos harmonijai By Gintaras - Posted on 16 Lapkričio 2011 Keli skaitytojai manęs paprašė, kad parašyčiau ką nors apie Michael Talbot knygą "The Holographic Universe" ("Holografinė visata"). Apie šią nuostabią knygą ne kartą rašiau, bet, matyt, atėjo laikas grįžti prie temos, nes pažinti Visatos paslaptis šiandien yra būtinybė. Michael Talbot savo knygoje remiasi kvantinės fizikos pionieriaus Davido Bhomo bei žymaus Kanados neurofiziologo Karlo Pribramo atradimais. D. Bhomas vadinamas Einšteino mokiniu, o K. Pribramas – neurofiziologijos tėvu. Abu šie mokslininkai priėjo išvados, kad visas materialusis pasaulis nuo dramblio iki elektronų, nuo baobabų iki žvaigždžių sistemų nėra realūs, bet yra kažkokios gilesnės pasaulio dalies projekcija. Visata – tai gigantiška holograma. Ir tokią išvadą patvirtina rimti moksliai tyrimai. Tą patį sako senosios mistinės ir religinės tradicijos. Šiuo atveju mokslas ir senoji mistika kalba apie tuos pačius dalykus, tik skirtingais žodžiais, skirtingomis metaforomis. Filme "Žvaigždžių karai" pagrindinio herojaus Luke Skywalkerio nuotykiai prasideda nuo to momento, kai robotas šviesos spinduliu ore sukuria princesės Lejos vaizdą. Tokio vaizdo ore sukūrimas dar prieš dešimtadienį atrodė lyg stebuklas. Dabar holografiniai projektoriai - įprastas dalykas. Kaip įprastas dalykas šiandien skamba ir mokslininkų mintis, jog mūsų visata, mūsų pasaulis, kuriame gyvename panašus į didelę Hologramą. Kitais žodžiais tariant, pasaulis, kuriame gyvename gali būti subtili ir kartu labai sudėtinga iliuzijų mašina. Yra šiandien pakankamai daug mokslinių duomenų, kurie leidžia teigti, jog mūsų pasaulis, nuo snaigės ir klevo lapų iki elektronų ir kometų – viso labo yra tik vaiduokliški paveikslėliai – projekcijos, suprojektuotos iš visiškai kito realybės lygmens, kuris yra toli už mums suprantamo pasaulio ribų, kuriame išnyksta bent koks supratimas apie laiką ir erdvę. Atradimai, pakeitę pasaulį 1983 metais įvyko labai svarbus pasaulio mokslo istorijoje įvykis. Tarptautinė mokslininkų fizikų grupė, vadovaujama Paryžiaus universiteto daktaro Alain Aspect. aptiko, kad tarp elementariųjų dalelių: elektronų ir fotonų vyrauja nelokaliniai ryšiai, aprašyti 1964 m. vadinamojoje J. Bello nelygybėje. Šalia Pažyžiaus atliktuose bandymuose mokslininkai nustatė, kad ne nelokalinis fizinių objektų būties principas galioja ne tik elementariosioms dalelėms bet ir makropasaulio kūnams. Kitaip tariant, tas pat daiktas gali būti keliose vietose tuo pačiu metu. Paprasčiau kalbant, viena vienintelė elementari dalelė tam tikra prasme visuomet žino ką veikia visos kitos. O jų visatoje gali būti nesuskaičiuojama daugybė. Šitas paradoksas prieštarauja klasikiniam Alberto Einšteino postulatui, nes šiuo atveju informacijos greičiai viršija šviesos greičius ir griauna mums įprastus laiko barjerus. Tačiau prancūzų mokslininkų eksperimentai, atlikti prieš 25 metus bei matematinė jų analizė byloja apie tai, kad jokios kritikos iš fundamentaliojo mokslo pusės čia negali būti. Kas yra holograma ? Londono universiteto atstovas David Bohm mano, kad remiantis Aspecto atradimu, reali arba objektyvi tikrovė neegzistuoja ir, nepaisant savo kietumo ir nepaisant savo, iš pirmo žvilgsnio, objektyviai veikiančių priežastinių dėsnių, visata, kaip mes ją įpratę įsivaizduoti, iš esmės yra fikcija, gigantiška, puošni holograma, kitaip tariant, labai efektingas lazerių šou. Ir tokia mokslininkų nuomonė yra labai artima Rytų filosofijai bei tenykštėms mistinėms tradicijoms. Tam, kad aiškiau suprasti ką norėjo pasakyti D. Bohmas, reiktų plačiau pasinagrinėti, kas gi yra holograma. Holograma – tai trimatė lazerinė fotografija. Tam, kad padaryti lazerinę-holografine fotografija, daiktas turi būti apšviestas lazerio spinduliu ir atspindėti interferencinį vaizdą, kuris gali būti užrašomas į skaitmeninę ar magnetinę laikmeną. Tokio vaizdo fotografija atrodo kaip beprasmė tamsių ir šviesių linijų seka. Tačiau kai šią nuotrauką apšviečiame kitu lazeriu, atsiranda trimatis vaizdas. Trimatis vaizdas – išskirtinė holografinių fotografijų savybė. Bet, jeigu mes tą hologramą perkirpsime per pusę, gausime ne dvi to paties atvaizdo dalis, o du tuos pačius atvaizdus, tik mažesniu masteliu. Taip mes, pasak D. Bohmo, galime "pjaustyti" hologramą į nesuskaičiuojamą kiekį dalių, iki elektrono dydžio dalių. Ir kiekviena dalis turės tai ką turi visuma. Holografinis visatos principas, kuris sako kad visata gali tilpti garstyčios grūde, yra artimas ir krikščioniškai tradicijai bei leidžia mums iš principo naujai pažvengti į klausimą, kodėl mūsų mąstymas apribotas ir iš kur atsiranda poreikis įvesti tvarką iš chaoso bei remtis deterministinėmis nuostatomis. Beveik visą savo egzistavimo laiką vakarų mokslas, vystėsi vedinas idėjos, kad pats geriausias būdas ištirti ką nors, tai tą ką nors suskaidyti į atskiras dalis. Ir vieną dalį išnagrinėjus, reikia nagrinėti kitą ir taip iki tol, kol susidarys bendras vaizdas-dėlionė. Čia kaip toj pasakoj – reikia sulaužyti šluotą po vieną šaką. Holografinis principas visa tai neigia. Jeigu mes atskirsime holografinį vaizdą per pusę, jis, kaip sako D. Bohmas, taps dviem tokiais pat vaizdais. Tačiau savaime, kiekvienas vaizdas yra savitas ir kažkuo skiriasi nuo pirminio dėl to, kad veikia, elektromagnetinės, gravitacinės, psichinės ir daugelis kitokių bangų ir veiksnių, kurios savo ruožtu kažkiek iškreipia pirminius vaizdus. Objektyvi tikrovė - iliuzija Eikime toliau. Šios idėjos įkvėpė D. Bohmą dar kitaip interpretuoti Aspecto atradimą. Londono fizikas įsitikinęs, kad kvantinės dalelės nelokaliai sąveikauja, ne todėl, kad jos keičiasi paslaptinga informacija apie viena kitos būsenas paslaptingu nežinomu mokslui būdu, o dėl to, kad gali būti, jog visatoje egzistuoja viena vienintelė dalelė (pavyzdžiui fotonas), kuris yra holografiškai pasidalinęs į nesuskaičiuojamą daugybę kopijų. Ir jų atskyrimas laike ir euklidinėje erdvėje tarpusavyje yra ne kas kita, o paprasčiausia iliuzija. Apie tai ir kalba Rytų mistinės tradicijos. Gali būti, kad kažkuriame labai giliame tikrovės lygyje nėra atskirų dalelių, o dalelės, tikriausiai, yra tęsinys kažko fundamentalaus, kažkokio nesuvokiamo protu pirminio šaltinio. Kad būtų aiškiau, D. Bohmas siūlo įsivaizduoti tokį dalyką. Įsivaizduokite Akvariumą, kuriame plaukioja žuvys. Taip pat įsivaizduokite, kad jūs negalite stebėti akvariumo tiesiogiai, o tik dviejų atskirų kamerų pagalba. Žiūrėdami į du to paties akvariumo vaizdus skirtinguose monitoriuose, prijungtuose prie atskitų kamerų, mes suvokiame, kad plaukioja dvi skirtingos žuvys. Ir kai tik viena žuvis pasisuka šonu, "antra" žuvis tuoj pat apie tai "sužino" ir atitinkamai pasisuka. Atrodo, kad tarp dviejų žuvų egzistuoja nelokalus ryšys. Kai tik paimame liniuotę ir pamatuojame vienos žuvies ilgį, žuvis išsigąsta ir sprunka, sinchroniškai elgiasi ir "kita" žuvis. Tačiau atidžiau panagrinėjus, abu vaizdai – tai tas pat vaizdas, tik iš skirtingų kampų. Gal žuvies akvariume pavyzdys ne itin tinka kvantinio pasaulio paradoksams aprašyti, tačiau parodo, kokiu principu gali veikti nelokalūs ryšiai tarp objektų tikimybinėje kvantinėje aplinkoje, kurią žmogaus sąmonė paverčia subjektyviu potyriu. Egzistuoja gilesni tikrovės klodai Pasak D. Bohmo, greičiau nei šviesa laike ir erdvėje sklindantys ryšiai tarp dalelių mums byloja apie tai, kad egzistuoja žymiai gilesnis tikrovės lygis, kuris nuo mūsų paslėptas. Mes matome elektronus, fotonus atskirtus tik dėl to, kad savo juslėmis apčiuopiame tik labai nedidelę dalį tikrovės. Kvantinės dalelės, anot jo, nėra atskiros dalys, bet žymiai gilesnės tikrovės pasireiškimas, kuri yra holografinė ir nematoma. Visa visata gali būti pati – holograma, didžiulė holografinė projekcija. Tokia Visata turi dar vieną unikalią savybę . Jeigu suskaidymas į daleles yra iliuzija, vadinasi kažkuriame labai giliame lygmenyje visi objektai tarpusavyje yra surišti pirmapradės priežasties. Angliavandenių atomų elektronai mūsų smegenyse surišti su elektronais bet kokio kito gyvo padaro ar kosminio kūno, kuris šviečia danguje Į VIENĄ KŪNĄ. Viskas sąveikauja su viskuo. Kiekvienas daiktas susijęs su kitais daiktais. Tačiau žmogaus mąstymo prigimtis – skaidomoji, žmogus pripratęs viską dalinti, skirstyti, rūšiuoti į pačius įvairiausius ir mažiausius tikrovės aspektus, sudėlioti viską logikos į lentinėles. Visi tie skaidymai, pasak D. Bohmo, dirbtiniai, iliuziniai. Iš tiesų visata yra didžiulis vienų su kitu susijusių procesų voratinklis. Holografiniame pasaulyje laikas ir erdvė neturi prasmės. Todėl, kad tokios charakteristikos neturi prasmės globaliniu Visatos mastu, kur niekas nuo nieko neatskirta. Laikas ir trimatė erdvė, kaip ir žuvies atvaizdas ekrane, turi būti vertinami tik kaip tam tikros projekcijos. Remiantis šiuo požiūriu, paslėpta, arba neišreikšta visatos pusė - kurioje praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja vienu ir tuo pačiu metu. Mums apie tai kalba ir religijos: Dievas buvo yra ir bus. Jis amžinas, nes egzistuoja ne laike. Vadinasi, turint savo arsenale tam tikrus mechanizmus, galima prasibrauti į šios (laiko) programos vidų ir pamatyti tiek ateitį, tiek ir praeitį, keisti ją iš vidaus ir tuo pačiu keisti išorę. O tai jau aukštoji magija. Ką dar gali ši visatos holograma, niekam nežinoma. Galima įsivaizduoti, kad holograma – tai matrica, kuri duoda pradžią viskam, kas vyksta pasaulyje Joje yra arba gali būti visos elementariosios dalelės, bet kuri materijos forma, idėja, mintis. Ten, pasak D. Bohmo, yra virtualus visatos supermarketas, kuriame yra viskas, ko tik reikia ir nereikia. Nors Bohmas pripažįsta, kad mes neturime tinkamų būdų sužinoti, kas yra iš tiesų holograma, jis drąsiai teigia, kad holografinis lygis yra tam tikras niekad nesibaigiančios evoliucijos laiptelis. Smegenys veikia irgi holografiniu principu Nepriklausomai nuo Bohmo įžvalgų, 60-ųjų viduryje neorofiziologas iš Stendfordo universiteto Karl Pribram, daugelį metų tyrinėjęs smegenų darbą, taip pat priėjo prie holografinės visatos modelio. Tirdamas centrinės nervų sistemos (smegenų) veiklą, jam kilo idėja, kad žmogaus smegenys veikia taip pat holografiniu (kaip vėliau paaiškėjo holografinių asociacijų) principu. K. Pribramas aiškinosi, kaip gyvūnų smegenyse išlieka informacija. Daugybė XX a. viduryje atliktų eksperimentų parodė, kad konkreti atmintis nėra lokali, t.y. priešingai, nei teigia šiuo klausimu oficiali mokslinė dogma. Kitaip sakant, informacija smegenyse bazuojasi ne kažkurioje vienoje vietoje, o visur tuo pat metu. Pribramas taip pat rėmėsi dar 20-aisiais metais Kalro Lashley atliktais tyrimais, kuris taip pat buvo iškėlęs hipotezę, kad nepriklausomai nuo to, kokią žiurkės smegenų dalį neišpjautum, sąlyginiai refleksai neišnykdavo. Niekas negalėjo tuomet pasakyti, kodėl taip yra ir kodėl informacija gyvo padaro neuronų tinkle yra pasklidusi vienu metu visame tinkle. Ir kodėl vienas neuronas žino tai ką žino visos smegenys ? Vėliau, 60-aisiais K. Pribramas pradėjo domėtis hologramomis ir suprato, kad rado paaiškinimą kaip veikia žmogaus neurofiziologija. Jis įsitikinęs, kad iš tiesų atmintis talpinasi ne neuronuose ir ne grupėse neuronų, kaip teigia oficiali mokslinė paradigma, o nervinių impulsų serijose-sekose, cirkuliuojančiuose per visas smegenis, taip pat kaip ir dalelė hologramos, kuri yra tik nedidelis vaizdelis didelio vaizdo. Kitaip tariant, K. Pribramas įsitikinęs, kad smegenys ir yra holograma. Šio mokslininko teorija taip pat gali paaiškinti, kaip tokiame mažame organe, kaip žmogaus smegenys, gali tilpti tiek daug informacijos. Mokslininkai mano, kad žmogaus smegenys galį saugoti 10 milijonų bitų informacijos. Holograma – informacijos biblioteka Britų mokslininkai taip pat aptiko, kad holograma pasižymi dar viena unikalia savybe – dideliu informacijos tankiu. Tik pakeičiant lazerio spindulio kampą, kuriuo apšviečiama juostelė, galima užrašyti dar tiek pat informacijos papildomai. Vienas kubinis centimetras tokios juostelės gali talpinti 10 milijardų bitų informacijos. Mūsų sugebėjimas greitai savo smegenyse rasti reikiamą informaciją tampa labiau suprantamas, jei vertinsime smegenis kaip hologramą. Jeigu kas pasakytų žodį zebras, mūsų atmintyje iš karto atsirastų panašumo principu paremtos asociacijos su dryžuotu arkliu, kuris gyvena Afrikoje. Kiekviena maža dalelytė informacijos tuo pat metu koreliuojasi su bet kuriuo kitu, asociatyviai panašiu reiškiniu ar daiktu. Kadangi bet kuri hologramos dalis surišta su bet kuriuo kita, gali būti, kad smegenys yra ne kas kita, o kvantiškai koreliuojančių dalelių sistema. Atmintis viena – ne vienintelė neurofiziologinė paslaptis, kurią mokslininkai mėgina paaiškinti holografiniu principu. Kita, ne mažiau svarbi paslaptis – kokiu būdu smegenys sugeba apdoroti milžinišką įvairaus dažinio vibracijų laviną. Vibracijų ir bangų, kurias jos gauna per mūsų jutiminius organus. Įvairiausių dažinių kodavimas ir dekodavimas gali būti taip pat atliekamas hologramų principu. Lygiai taip pat kaip holograma tarnauja tam tikra linze, perduodamuoju įrenginiu, gebančiu perdirbti beprasmį virpesių rinkinį į surištą diskretišką ir aiškų vaizdą, taip ir smegenys būdinga būtent tokia savybė, t.y. turi tokią pačią linzę ir atlieka holografinę analizę, siekdamos perdirbti virpesius, gautus mūsų jutiminių organų pagalba. Karlas Pribramas rašo, jog daugelis faktų byloja apie tai, kad smegenys dirba būtent holografiniu principu. Bribramo teorija kuo toliau, tuo labiau populiarėja įvairių šalių neurofiziologų tarpe ir dabar paplito į getetiką, neurogenetiką ir kt. Garsas irgi holograma Argentinos mokslininkas Hugo Zucarelli nesenai praplėtė šią teoriją, siekdamas paaiškinti akustinius reiškinius. Susirūpinęs tuo faktu, kad žmonės gali nustatyti garso šaltinį nepasukdami galvos ir ausų, netgi jeigu sveika tik viena ausis. Zucarelli priėjo išvados, kad taip vyksta irgi dėl holografinio principo. Šis mokslininkas netgi yra sukūręs holografinę garso įrašymo technologiją. Karlo Pribramo mintis apie tai, kad mūsų smegenys sukuria-surenka kietą tikrovę, perdirbdamos į musių jusles ateinančius signalus buvo eksperimentiškai patikrintos keliasdešimt kartų tiek Vakarų, tiek Sovietų Sąjungos laboratorijose. Atlikti tyrimai parodė, kad visi penki mūsų juslių organai ir dar 11 mums nežinomų, gali priimti žymai didesnio diapazono bangų spektrą, negu buvo anksčiau manyta. Mokslininkai išsiaiškino, kad mūsų regos organai gali priimti garso signalus ir, kad netgi mūsų ląstelės gali priimti labai platų bangų diapazoną. Tokie atradimai suponavo mintį, jog tai holografiniu principu veikiančių mūsų smegenų darbas, kurios stengiasi iš begalinio signalų srauto (neišreikštosios dalies, pasąmonės) atsirinkti tuos, kurie labiausiai reikalingi ir iš jų sukurti tikrovę. Vakarų mokslas žingsnis po žingsnio priėjo prie tų pačių idėjų, kurias šešis tūkstančius metų skleidė įvairios mistinės mokyklos. Jeigu mes galvojame, kad mes turime fizinį kūną ir judame materialioje tikrovėje, tai žinokite, kad tai tik dalis tiesos. Mastant kitu požiūriu, mes panašūs į imtuvus, kurie pasiruošę priimti signalus iš įvairiausių virpesių jūros chaoso. Ir viskas, ką mes priimame iš tos virpesių jūros ir paverčiame į fizinę tikrovę yra tik labai maža dalis to, kas iš tiesų yra aplink mus. Skeptikų aimanos Kita dviejų mokslininkų, Vakarų pasaulio atstovų D. Bohmo ir K. Pribramo idėjų sintezė pavadinta holografine visatos paradigma. Didžioji dalis pasaulio mokslininkų į ją reaguoja vis dėl to labai skeptiškai, kitus – ji įkvėpia naujiems ieškojimams. Bet be viso to skeptikų choro, moksliniuose sluoksniuose galutinis taškas ties šia nauja paradigma nepadėtas. Visi puikiai žino kaip vyko mokslinių paradigmų evoliucija nuo antikinio plokščios žemės modelio iki Niutono paradigmos. Kiekviena nauja paradigma yra tikslesnė už anksčiau buvusią. Taigi ir holografinė teorija turėtų būti tikslesnė už savo pirmtakes, paaiškinanti ne tik materialaus diskretiško pasaulio dėsnius, bet integruojanti į save abi puses, paaiškinamą ir paslaptingą, išreikštąją ir neišreikštąją. Ne vieneri moksliniai tyrimai atlikti tiriant holografinius procesus, leidžia naujai pažvelgti į parapsichologiją, paranormalius reiškinius, stebuklus, netradicinius gydymo būdus. Reikėtų suklusti ne tik oficialios materialistinės paradigmos šalininkams, net ir parapsichologams. Klasikinis, korpuskuliarinis-elektromagnetinis požiūris į parapsichologija baigėsi. Magnetiniai ir elektromagnetiniai reiškiniai negali paaiškinti psi-reiškinių. Tai vienareikšmiai paskelbta paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Visatoje, kurioje atskiro individo smegenys (pačiais įvairiausiais aspektais) yra neatskiriama milžiniškos hologramos dalis, susijusi daugybinėmis koreliacijomis su visų gyvų būtybių smegenimis (mikro-sąmonėmis), telepatija atrodo visiškai suprantamas ir natūralus reiškinys. Ir čia jokia ne anomalija ir jokia ne elektromagnetika, kurios, neva negali fiksuoti klasikiniai prietaisai. Tampa visiškai aišku, kaip ta pati infomacija per sąmonės simbolius, be jokio telefono laido, gali sujungti visiškai skirtingus žmones, esančius įvairiausiuose planetos ir net galaktikos taškuose į atskirus kūnus. Ir tai yra normalu. Mistikai tokios darinius vadina dvasiomis, agregorais arba kolektyvine pasąmone. Už-asmeninė pasąmonė Transpersonalinės psichologijos atstovas Stanislavas Grofas taip pat savo tyrinėjimuose remiasi holografiniu modeliu. S. Grofas teigia, kad holografinė paradigma gali pateikti modelius, galinčius paaiškinti įvairius paslaptingus fenomenus. Jų prigimties aiškintis net nebūtina, nes jie tampa savaime suprantama, neatsiejama savasties dalimi. S. Grofas tyrinėjęs pakitusios sąmonės būsenas, mano, kad holografinis modelis gali padėti labiau suprasti sapnų, klinikinės mirties, astralinių kelionių paslaptis. Šešesdešimtųjų pradžioje S. Grofas lengvų haliuciogenų LZD pagalba gydė žmones nuo sunkių dvasinių susirgimų. Savo knygoje "Už smegenų ribų" S. Grofas aprašė vienos moters atvejį, kai ji transo būsenoje suprato esanti prieš-istorinės reptilijos patelė. Haliucinacijų metu ji labai detaliai papasakojo tai ką matė, kaip atrodė priešistoriniai gyviai, miškas. Ji matė driežo patiną su baltomis dėmėmis ant kaklo labai aiškiai ir su visomis smulkmenomis nupasakojo, kaip jis atrodo. Tuomet S. Frofas kreipėsi į antropologą, kuris patvirtino, jog kažkada žemėje gyveno tokios būtybės, kaip ir pasakojo ta moteris. Šios moters patirtis nebuvo vienintelė. S. Grofas, nagrinėdamas savo pacientų patirtį haliucinacijų metu, buvo ne karta nustebintas fakto, kad žmonės mato pasaulį įvairiais evoliucijos laikotarpiais gyvavusių žemiškų ir nežemiškų būtybių akimis. S. Grofas atrado, kad tokie zoologiniai pasakojimai autentiški, patikrinus, jie atrodo labai tikslūs. Patekimas į gyvūnų sąmonę – ne vienintelis S. Grofo aptiktas holografinės sąmonės fenomenas. Kai kurie žmonės susitapatindavo su kolektyvine nacijos, rasės ar tautos, politinės partijos, giminės, šachmatų klubo ar baleto trupės kolektyvine pasąmone. Neišsilavinę arba vos kelias klases baigę žmonės demonstruodavo žinias apie seniau gyvenusių tautų papročius, tradicijas ir mitologiją, kiti žmonės nukeliaudavo toli į ateitį, į būsimas reinkarnacijas. Savo vėlesniuose tyrinėjimuose S. Grofas atliko, kad tuos pačius fenomenus jo pacientai patirdavo ir be haliucinogenų pagalbos. Praplėsti sąmone galima ir kitais būdais, pvz. intensyvaus holotroponio kvėpavimo metodu. Tokias patirtis S. Grofas pavadino transpersonalinėmis. Jo dėka šešesdešimtaisiais atsirado nauja mokslo šaka – tranpersonalinė psichologija, tyrinėjanti išplėstos, pakitusios sąmonės fenomenus. Ilgą laiką transpersonalinė psichologija nerado tinkamo daugelio fenomenų paaiškinimo. Nauja, holografinė paradigma leido užpildyti šitą tuščią grafą. Kaip sako pats Grofas, jeigu sąmonė yra dalis didelio labirinto, jungiančio visų gyvenusių , gyvenančių ar gyvensiančių gyvų būtybių smegenis, mintis-formas, idėjas, atomus, molekules, organizmus, agregorus ir kitokias informacines-energetines sąmonės struktūras, tad nenuostabu, kad gali susiformuoti atskiri tuneliai, jungiantys objektus net ir labai dideliais "atstumais" tiek laike, tiek erdvėje. Tačiau tai nebus klasikinis tunelis, kaip mes jį įsivaizduojame esantį prie Kauno. Tas tunelis, galima sakyti yra vieningas kūnas, jungiantis atskiras sielas per tam tikrą panašumo požymį. Sąmonė – ne smegenų funkcija Holografinis principas naudojamas ne tik psichologijoje ir neurofiziologijoje, bet ir biologijoje. JAV Virdžinijos koledžo psichologas Keith Floyd išreiškė hipotezę, kad jeigu priimsime, kad tikrovė yra tik holografinė iliuzija, tai tada negalima tvirtinti, kad sąmonė yra smegenų funkcija. Greičiau yra atvirkščiai – sąmonė sukuria smegenis, kaip jai pačiai reikalingą aparatą veikti trimatėje erdvėje. Lygiai taip pat kaip ir kūną, fizinę aplinką bei likusią "objektyvią" tikroivę. Toks perversmas požiūryje į biologinę žmogaus struktūrą reikalauja peržiūrėti beveik visą mediciną. Jeigu žmogaus fizinis kūnas yra tik mūsų sąmonės holografinė projekcija arba vadinamoji "fraktalinė holografijos išraiška" laike ir erdvėje, išsidėsčiusi pagal priežasties ir pasekmės principą bei vystymosi kryptį, tampa aišku, kad kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už savo sveikatą. Tokiu atveju oficialioji medicina reikalinga nebent netikėtais, nelaimingų atsitikimų atvejais. Žmogus gali pats atgaivinti kūno audinius, jei išmoks kaip tai padaryti. Taip, tai ne stebuklas, tai tikrai įmanoma. Ir apie tai plačiau mes kalbėsime kituose šio žurnalo numeriuose. Neegzistuoja jokios ribos Biologas Lyall Watson savo knygoje "Nežinomojo dovanos" aprašo savo susitikimą su Indonezijos šamane, kuri ritualinio šokio metu sugebėdavo į tamsą panardinti kelių hektarų miškelį, o po to vėl jį iš kažkur atgaivino. Watson rašo , kad kol jis ir dar keli draugai stebėjo šamanės šokį, medžiai kelis kartus tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Dabartinis mokslas negali paaiškinti tokių reiškinių. Bet jie tampa labiau suprantami, jei vadovausimės nauja paradigma, kad mūsų kieta tikrovė yra holografinė projekcija bei fraktalinė jos išraiška trimatėje materijoje ir linijiniame laike. Galų gale mes galime savyje susiformuluoti supratimą kas yra "ten" ir kas yra "čia" žymiai tiksliau, jeigu mes suprasime, kad visos "lokalios" sąmonės viena su kita yra susijusios į nesuskaičiuojamą kiekį informacinių, energetinių, virtualių kūnų, kurie galų gale – yra vienas vienintelis kūnas, kurį kabalistai vadina Adomu-Kadmonu. Holografinėje visatoje neegzistuotoja jokios galimybių ribos. Ribas sukuriame mes patys. Tai, ką mes matome kaip tikrovę – yra tik materializavęsi per fraktalines išraioškas mūsų lūkesčiai. Mes matom tokį vaizdą, kokį norim matyti, o ne koks yra iš tiesų. Mums niekas nepasakė (o gal tyčia nutylėjo), kokio didelio mastelio tas vaizdas iš tiesų yra. Mūsų smegenyms lengviau susidoroti su mažesniu, nedideliu tikrovės kiekiu, todėl viso kito mes tiesiog nematome. Arba visa tai net nesusimąstę atmetame. Iš tiesų didžioji dalis fundamentinių žinių apie tikrovę yra labai abejotinos, tuo aspektu, kad jomis remiantis mes pretenduojame į objektyvios visatos visažinystę. Ir jeigu kas nesipaišo į tos visažinystės vaizdą, keliame aliarmą "dangus griūva". Tuo tarpu holografinės paradigmos šviesoje, netgi labai atsitiktiniai sutapimai turi labai didelę prasmę. Sutapimai ir atsitiktinumai ir apskritai viskas kas vyksta gali būti traktuojama kaip metafora, kuri artima tikrovei, bet ne tikra tikrovė. Ir ne daugiau. Niekas iki šiol neįrodė ir nepareiškė svarių argumentų, kad toks modelis negali egzistuoti. Juo labiau, kad XX a. pabaigoje XXI a. pradžioje šioje srityje mokslas nieko naujo neatrado, o tik nuosekliai priartėjo prie tų idėjų, kuriomis tūkstantmečiais vadovavosi įvairių pasaulio kraštų mistinės ir religinės tradicijos. Holografinis modelis padeda suprasti, kaip vyksta daugelis paranormalių reiškinių: telepatija, teleportacija, nuotolinis gydymas, kaip veikia vadinamosios "laukų" struktūros, apie kurias dažnai kalba ezoterinės pakraipos moksininkai. Tokiu būdu žmogaus būties prasmę galima apibrėžti tokiu posakiu: "pažink pats save, pažinsi visus visatos dėsnius, o kai pažinsi dėsnius, panaudok juos harmonijai ir grožiui". Parengta naudojant Michael Talbot knygą "The Holographic Universe" p.s. Medicinos nebereiks? Tai ką mes dabar vadiname medikamentiniu, cheminių ar chirurginiu ligos gydymo procesu, ateityje gali tapti pasibaisėtina atgyvena. Jeigu, remiantis M. Talbot'o knygoje pateiktais mokslininkų pamąstymais, fizinis kūnas yra tik sąmonės holografinė projekcija, tai gydant ligas jas įveikti galima mintimis, pakeitus sąmonės būseną, kitaip tariant, pakoregavus savo paties pirminį modelį-hologramą (holografinę kopiją) neišreikštojoje visatos dalyje. Tuomet "įsakymą" iš anapus gavusios ląstelės dauginasi ir keičiasi taip, kaip nori kūno šeimininkas. Komandas joms gali duoti tik vadinamasis "stebėtojas" – sąmoningai ir dvasiškai gyvenantis žmogus, kuris sugeba lyg iš šalies pažvelgti į save. Pirma žmogus turi dėti daug pastangų, daug praktikuoti vizualizacijas, kad materialus protas priprastų prie stebuklų. Vėliau tokie sugebėjimai aktyvina DNR dalį, kuri kažkada buvo atsakinga už organų regeneraciją, taip, kaip pas tam tikras reptilijų rūšis. Kai žmogus tampa stebėtoju, kuris į viską žiūri lyg iš šono, jis gali viską. Jis pasakys kalnui trauktis ir kalnas pasitrauks, sako Kristus, kuris taip pat mokė likti lyg pakeleiviais, nepriklausomai nuo to, kokios gyvenimo aplinkybės nenutiktų. Norint ugdyti tokias savybes, reikia milžiniškų valios pastangų pažinti save, t.y. abi savo puses –matomą ir nematomą, panaikinant bet kokius šio pasaulio sąlygojamus prieštaravimus. Rytų netradicinė medicina tai žinojo jau daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų. Vizualizacijos techniką naudojo šamanai, alchemikai, įvairių netradicinių gydymų atstovai. Vizualizacijos menas reikalauja tobulo abstraktaus mąstymo. Tai išsiugdoma. Tobulai sukonstruota vizija yra tokia pat reali, kaip ir pati juslėmis apčiuopiama "realybė". Įsivaizduokite, jog valgote citriną ir jums pradės bėgti seilės. Vizualizuotas daiktas ir "tikras" sudaro vieningą audinį, kaip ir tos dvi dalelės aprašytos Einšteino-Podolsko-Rozeno fenomene. Atlikus eksperimentą su viena – kinta ir kita. Tai nėra mistinė "minties galia", bet sugebėjimas dirbti su kita materijos forma - "laukų" struktūromis, apie kurias praeitoje temoje kalbėjo mokslininkas iš Ukrainos Aleksandras Maliuta. Todėl kiekvieną rytą, pasižiūrėjus į save per veidrodį, galima atkurti savo kūną taip kaip norime. N. Norbekovo knygoje "Kvailio patirtis arba kaip atstatyti regėjimą" pasakojamas atvejis, kai vienoje Krymo sanatorijoje, kurioje būdavo gydomi vaikai nuo cukraligės, grupė mažųjų ligonių sugalvojo išeitį, kaip greičiau grįžti namo. Jie dažniau už kitus maudėsi baseine puikiai žinodami vieną dėsnį, jog cukrus vandenyje tirpsta. Ir, medikų nuostabai, jie pasveiko greičiau už kitus. www.kvantinemagija.lt

Harmoningi žmonės - ateities žmonės

http://atsibudimas.ucoz.com/news/harmoningi_zmones_ateities_zmones/2012-02-15-304

ŠVIESOS KELIU

17:02 Harmoningi žmonės – ateities žmonės! Mokslas nustatė, kad bet kuri liga sukelia ląstelių genetinio aparato gedimą. Šios problemos tyrimu užsiima rusų mokslininkas, medicinos habilituotas daktaras Piotras Gariajevas. Savo tyrimų bazėje jis sukūrė mokslą „Banginė genetika". Mokslininkas nusprendė išsiaiškinti, kur randasi ląstelių genetinio aparato atkūrimo problemos sprendimo raktas. Raktas atsirado DNR (dezoksiribonukleino rūgšties) molekulėje – informacijos nešėjoje. Buvo nustatyta, kad nepažeistos, sveikos chromosomos (kuriose yra DNR molekulė)  – žmogaus sveikatos rodiklis. Jeigu jų struktūra pažeidžiama, DNR molekulėje iškrenta genai, žmogus pradeda sirgti. Ir kuo daugiau iškritusių genų  kiekvienos ląstelės chromosomoje, tuo blogesnė žmogaus sveikatos būklė. DNR molekulė turi dvi spirales: pavyzdinę ir darbinę. Jeigu genai iškrenta tik darbinėje, tam tikrų korekcijos metodų pagalba pats žmogus juos lengvai gali įstatyti atgaI. Sunkiau , kai genai pradeda kristi iš pavyzdinės spiralės, čia  paprastais korekcijos metodais neapsieisi, reikalingos ypatingos priemonės. Šioje DNR molekulių griūties stadijoje pastebimi rimti sveikatos nukrypimai, nepagydomos ligos. Vyksta lavininis  organizmo griūties ir žūties procesas. Rusijos Mokslo Akademijos Kvantinės genetikos Institute, kuriam dar neseniai vadovavo P. Gariajevas, keletą metų buvo tiriamos DNR savybės. Buvo nustatyta, kad DNR jautriai reaguoja į kalbą. Taip, keiksmažodžių poveikis yra lygiavertis radiaciniam apšvitinimui nuo 10 tūkst. iki 40 tūkst. rentgenų per valandą – susiskaldo chromosomos, DNR molekulė suplėšoma į skutus. Tokį efektą sukelia visos žmogaus negatyvios emocijos: įtūžis, susierzinimas, prakeiksmas, agresija ir, be abejo, mūsų „klasikinis‘ rusiškas matas! Negatyvi mintis tampa organizmui sviediniu, galinčiu pramušti bet kokią dangą, apsaugą iš bet kurio atstumo. Jam nėra jokių kliūčių. Šis emocinis sviedinys tiesiog sprogdina organizmą iš vidaus.  Visą tai patvirtina įvairių šalių mokslininkų tyrimai. Vandens kristalai – raktas geresniam bangų ir dalelių sąveikos supratimui    Paskutinių šimto metų laikotarpyje mokslas ignoravo materijos banginį aspektą, dėl  dogmatinės ir vienpusiškos  nuostatos. Ir tik dabar kai kurie mokslininkai prisiminė apie jį, ir tai padeda jiems pasiekti vis didesnių rezultatų  tyrimuose. Vienas tokių pionierių yra japonų tyrinėtojas Emoto Masaru, kuriam pirmajam pavyko padaryti mikroskopines vandens kristalų fotonuotraukas. Detalūs Emoto ir jo grupės tyrimai ryškiai demonstruoja aplinkos, muzikos, iki pačių subtiliausių svyravimų ir vibracijų, pavyzdžiui, minties (banginis aspektas), poveikį materijai, užšaldyto vandens pavyzdžiu. Sveikas ir švarus šaltinio vanduo sukuria estetiškai puikius, spindinčius, simetriškus kristalus, o tuo tarpu miesto užteršto vandens, arba kokio nors kito, fiziškai ar chemiškai apnuodyto, kristalai turi blankią išvaizdą, labai primityvią formą arba iš vis neturi struktūros. Tokiu būdu, vandens  sugebėjimo įsiminti dėka,  galima daryti išvadas  apie aplinkos kokybės poveikį geriamajam vandeniui. Gilūs moksliniai tyrimai liudija taip pat apie tai, kad priklausomai nuo muzikos pobūdžio, pavyzdžiui, klasikinės arba „Heavy Metal", kuri yra visiška priešybė klasikiniam žanrui, atsiranda kraštutinai skirtingos  kristalų formos. Tokie metodai padeda objektyviai apmastyti meno poveikį aplinkiniam pasauliui.               Tokiu būdu, grožis mene, sukeliantis dvasinį džiaugsmą, yra ne tik subjektyvus atskiro žmogaus jausmas formuojant materiją, kuri nuostabiu būdu visada siekia estetiškai puikių bei harmoningų formų. Tai, turbūt, vienas svarbiausių gyvenimo būdingų požymių, taip pat matomo augalų ir gyvūnų pasaulio formų grožyje. Čia pasireiškia gyvenimo kosminių dėsnių vektorių poveikis, kuriems žmogus, būdamas gamtos dalis, taip pat paklūsta  ir kuriais, žinoma, turi  vadovautis savo veikloje.   Tas faktas, kad vanduo turi savotišką atmintį ir labai stipriai reaguoja į subtiliausias vibracijas, pavyzdžiui, klasikinės muzikos, patvirtinta daugelio tyrinėtojų. Ir kiekvienais metais jų kiekis didėja. Kaip pavyzdį čia galima paminėti profesoriaus Berndo Kreplino mokslinių tyrimų rezultatus Štutgarto universitete. Atlikdamas detalius mikroskopinius skysčių tyrimus, jis padarė nuostabią mokslinę išvadą apie informacinius srautus gamtoje, kurie iki šiol nėra mokslininkų akiratyje. Materija sugeba formuotis ir keistis net kai  ją veikia pačios silpniausios, matavimo prietaisais neregistruojamos vibracijos, jų tarpe  mintis ir  žmogaus elektromagnetiniai spinduliavimai. Šie eksperimentiniai duomenys, iki šiol atmetami į metafizikos sritį, randa  vis platesnį pripažinimą ir pasitvirtina faktais (žr. nuotraukas).         žodis Hitleris              žodis ačiu        Bacho muzik Mūsų Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistemoje jūs rasite konkrečių kelių, leidžiančių valdyti organizmą ląstelių lygmenyje, DNR molekulių lygmenyje. Iš karto reikia pažymėti, kad pasaulyje panašių technologijų, kurios dirbtų ląstelių lygmenyje, neegzistuoja dėl vienos priežasties – žmogus neišmoko valdyti savo psichinės energijos, savo minties. Nepanorėjo išmokti suprasti ir jausti savo organizmą. Nenori „laužyti" savęs, savo stereotipų.  Mūsų Sąmonė nukreipta į neatidėliotinų buities problemų sprendimą. Šis pasaulietiškas šurmulys taip pakeri, kad mes atiduodame jam visą savo energiją, rūpesčius ir dėmesį nieko nepalikdami. mūsų ląstelių sveikata, su jų gyvybinės veiklos procesais – viskas iškrito iš Sąmonės akiračio ir atsakomybės zonos. Šitie procesai atliekami automatiškai, instinktyviame lygmenyje, somatinės nervų sistemos [periferinės nervų sistemos dalis. Ją sudaro visi nervai, inervuojantys judamąjį aparatą (griaučius ir raumenis), išorinius jutimų organus ir odoje esančius receptorius, kurie priima aplinkos dirginimus. Receptoriuose sukuriamas nervinis impulsas. Raumenų skaidulos ir liaukos yra efektoriai, kurie reaguoja į dirgiklį. Somatinės nervų sistemos veiklą žmogus gali sąmoningai reguliuoti – pvz., judinti kojų raumenis vaikštant.] dėka (bet ne nepriekaištingai!), faktiškai žmogaus palikti savieigai. Informaciniai srautai, cirkuliuojantys kūne, turi dvi kryptis: nuo galvos smegenų link ląstelių ir nuo ląstelių link galvos smegenų. Šių srautų vientisame ir nepriekaištingame funkcionavime paslėptas visų žmogaus problemų sprendimo raktas. Mūsų organizme yra tik du lygiai („subjektai", turintys atmintį), pajungti prie Visatos Energoinformacinio Lauko ir privalantys dirbti glaudžiame kontakte, tarpusavio supratime ir pasitikėjime vienas kitu. Šie „subjektai" – galvos smegenys ir ląstelė. Žmogaus organizmo hierarchiją galima įsivaizduoti kaip piramidę. Viršūnė – tai galvos smegenys.  Piramidės kūnas ir pagrindas – ląstelės. Piramidė tampa amžina, jeigu ją palaikys visas kūnas – milijardai jo ląstelės. Galų gale visus galvos smegenų planus ir žygdarbius realizuoja ne abstraktus, spekuliatyvus organizmas arba atskiras organas – viską vykdo Jos Didenybė Ląstelė! Neišardomame ryšyje ir šių dviejų organizmo „subjektų" sąveikoje randasi Žmogaus Paslaptis. Bet čia gi  ir yra pažaidos akmuo:  Sąmonė visiškai išleido iš akių šį procesą, išmetė jį iš savo suvokimo diapazono ir atsakomybės zonos. Sutramdyti šį betvarkį ląstelės valdymo procesą, padarius jį valdomu – štai kelias tikros sveikatos link! Žmogus sugeba išmokti klausyti ir jausti savo organizmą, savo ląsteles, įsisąmoninti jas. Tik tada mintis taps joms programa – instrukcija veikimui, o organizmo ląstelės dirbs sutinkamai su mūsų minties užduota programa. Mūsų mintys turi nešti ląstelėms kuriamuosius impulsus ir būti pilnutinai kontroliuojamos Sąmonės. Minties jėgos panaudojimas – sveikatos laidas  Gera mintis daro stebuklus. Ji sugeba neutralizuoti negatyvių emocijų padarinius,  veikia kaip vaistai, išgydo ir duoda naujas jėgas, atstatinėja ląstelės struktūrą, atkurdama jos DNR. Mokslininkai veikė kviečių bei miežių sėklas  2.000 – 10.000 R spinduliavimu. Po to žodžio pagalba pasisekė atstatyti sėklų genetinį aparatą: suplėšytos chromosomos susijungė, sėklos išdygo ir vėliau vystėsi normaliai. Apšvitintos sėklos išgijo! Amerikiečių botanikas Luther Burbank praktikoje įrodė minties jėgą. Paveikdamas augalus tik minties įtaiga, nuostatomis, jis dar XIX amžiuje sugebėjo be kryžminimo ir skiepijimų išvesti naujas bulvių, slyvų, įvairių gėlių, vaisinių augalų veisles. Be to naujos augalų savybės persiduoda paveldėjimo keliu. Daugelis iš tų veislių žinomos iki šiol. Be to buvo įrodyta, kad mintis gali užduoti naują programą DNR molekulei. Šis efektas veiksmingas visoms biologinėms ląstelėms, tame tarpe ir žmogaus. Taip pat žmogus gali paveikti ne tik savo organizmo DNR! Minties pagalba jis gali pakeisti kito žmogaus ląstelių genotipo būklę (gali, bet neturi teisės!). Tokį sugebėjimą mums įdėjo Gamta. Psichologai seniai sudarė efektyvias autotreningo formas, padedančias įveikti savo problemas. Savitaigos metu žmogus paveikia savo genus mintimis. Kai mes, pavyzdžiui, kalbome su kepenimis, kiekviena jų ląstelė, tai yra – kiekvienos ląstelės DNR, pradeda dirbti pagal naują programą. Pagal kokią –  priklauso nuo mūsų minties. Optimisto , tikinčio savo jėgomis, gydymo sėkme, mintis - gydo.  Pesimisto, kuris niekuo netiki, mintis – pribaigia. Lutherio Burbanko ir Piotro Gariajevo bandymai leidžia mokslininkams daryti išvadą, kad, veikdami mūsų genus savo mintimis ir emocijomis, mes galime pakeisti savo paveldėjimo kodą. Suprantama, tai padaroma ne iškart ir ne staiga. Kaip ir kiekviename rimtame reikale, reikalingas laikas ir nuolatinės pastangos. Viskas yra labai paprasta. Kelias sveikatos link eina per šio proceso supratimą ir įsisąmoninimą, per sugebėjimą valdyti savo mintį, gaunant neabejotiną milžinišką naudą. Čia reikia pažymėti, kad jūsų organizmas gali išgirsti ir suprasti tik jūsų mintį. Informaciniai srautai, kurie eina iš galvos smegenų jūsų ląstelių link, turi prioritetinę reikšmę. Minties jėga gali blokuoti kitus, nepageidaujamus svetimus poveikio srautus. 2004 metų pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie tai, kad pas visus tikinčiuosius aptiktas bendras genas. Iš to buvo padaryta išvada, kad tokiu būdu Dievas pažymi išrinktuosius. Iš tikrųjų buvo identifikuotas taip vadinamas fanatizmo genas, kurį turi ir visi musulmonų teroristai. Kaip jums tokia giminystė, netrikdo?    Daugelis žmonių bijo nužiūrėjimo, gadinimo, prakeikimo, zombavimo. Pasąmonės sritis (kadangi jinai žmogaus nekontroliuojama) yra pati silpniausia, neapsaugota vieta – jos Achilo kuInas. Čia kiekvienas iš mūsų yra visiškai bejėgis ir atviras įsikišimui iš išorės. Ir visi kas netingi kišasi į mūsų pasąmonės procesus. Pavyzdžiui,  blogai galvodami apie mus, bardami, keikdami ir taip toliau. Bet šie įsikišimai į jūsų organizmą bus negalimi, jeigu jūs išmoksite sąmoningai valdyti savo mintį, tapdamas nepažeidžiamu jų poveikiui. Kova su stresais – išlikimo laidas  Tiktai čia yra vienas subtilumas: mintis tapdavo gydanti, jeigu mokslininkai įeidavo į tam tikrą iškilesnę minčių ir jausmų būseną, panašią į maldą. Ši būsena buvo pavadinta „ketvirtąja Sąmonės būsena". Ją aptiko mokslininkai iš Peterburgo, Bechterevo Psichoneurologinio instituto bendradarbiai, profesorius V. B. Slezinas ir medicinos daktarė I. J. Rybina. Jie užrašinėjo žmogaus elektroencefalogramą maldos metu, prietaisas rodė visišką galvos smegenų žievės atjungimą, esant aiškiai žmogaus Sąmonei! Iki šio atradimo mokslas žinojo tris žmogaus Sąmonės būsenas: budėjimas, lėtas ir greitas miegas. Šios būsenos galvos smegenų žievėje skiriasi viena nuo kitos elektros impulsų charakteristikomis.   Mokslininkai padarė išvada, kad maldos būsena taip pat yra būdinga ir reikalinga žmogui, kaip ir trys anksčiau žinomos: būtent įėjimas į šią būseną leidžia mums valdyti savo vidinius procesus, kurie randasi už Sąmonės valdymo sferos ribų. Turima omenyje, kad veikia ne būsena pati savaime, o darbo su savimi technologija būnant maldos būsenoje. Jogai  tokią būseną vadina „nirvana", Chosė Silva, amerikiečių mokslininkas, turintis pasaulinį vardą, kuris minėtą technologiją iškėlė į mokslinį rangą – NLP (neurolingvistinis programavimas), davė šiai Sąmonės būsenai apibrėžimą „alfa lygmuo". Tam, kad išmokti pasiekti šį lygį ir gydyti save, paprastam žmogui reikalinga nedidelė treniruotė ir kai kurie įgūdžiai, kurių išmokyti  gali tik nusimanantis ir kompetentingas žmogus. Būtent alfa lygmenyje galima suvaldyti savo psichinę energiją, nunešti sveikatos idėją iki kiekvienos savo organizmo ląstelės, užmezgus su ja grįžtamąjį ryšį. Nesąmoningo valdymas – vienas iš punktų sveikatos kelyje Žmogaus įsigilinimas į materialųjį pasaulį atvedė jį prie bedugnės krašto. Toliau – kiekvieno žmogaus ir visos Žmonijos žūtis. Laikas prisiminti gerai pamirštą seną ir nukreipti žvilgsnį į dvasinio, psichinio tobulėjimo pusę! Šiuo metu daugelis mokslininkų suvokia tokio Sąmonės persitvarkymo būtinumą. Sėkmingos Evoliucijos laidas – tai Sąmonės ir Pasąmonės suvienijimas (sujungimas), tai yra žmogus savo išgelbėjimui turi išmokti sąmoningai valdyti visus nesąmoningus organizmo procesus. O šiems procesams priklauso apie 95 procentų žmogaus būties. Medicinos habilituotas daktaras Henry Walmer pasakė: „Žmogaus organizmas sukurtas ir funkcionuoja pagal fizikos ir chemijos dėsnius. Jie niekada nesikeičia. Šitie dėsniai užrašyti kiekviename nerve, kiekviename raumenyje, kiekvienoje mūsų kūno dalelėje. Šitie dėsniai valdo kūno ląsteles, audinius ir organus, pavesdami jiems tam tikras funkcijas. Dėsnių veikimas vykdomas per centrinę nervų sistemą, kuri  mūsų Sąmonės nekontroliuojama". Štai ir gaunasi, kad žmogus – mąstanti būtybė, Kūrinio Karūna – yra valdomas dėsnių, kurių 95 % nekontroliuojami jo Sąmonės! Sąmonė valdo tik darbo veiklą ir gyvenimą materialiajame pasaulyje, duoda galimybę suprasti save šiame pasaulyje – ir ne daugiau! Tai reiškia, kad žmogaus gyvenimas ir veikla valdomi ir kontroliuojami kairiojo pusrutulio, jo Sąmonės. Visi kiti gyvybinės veiklos procesai yra valdomi sutinkamai  informacijos, įdėtos žmogaus genuose, tai yra  jo Sąmonės ir kairiojo pusrutulio nekontroliuojami.                 Reikia pažymėti, kad šią geninę informaciją žmogus gauna gimdamas, auga ir vystosi sutinkamai jos. Jos pagrindu jis stato savo likimą, savo pasaulėžiūrą – gyvenimo credo. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, jis pastoviai įneša savo korektyvas. Žmogus turi žinoti apie tokius keitimus, kad sugebėtų ir suspėtų pateikti juos kiekvienai savo organizmo ląstelei. Žmogus yra imtuvas Piotras Gariajevas padarė išvada: „Eksperimentai parodė, kad genetinis aparatas nėra uždara savaiminga sistema. Egzistuoja išorinė genetinė informacija, kuri eina iš Aukščiausiojo Proto. Tokiu būdu, paveldėjimo informacija persiduoda ne tik per biologinės ląstelės materiją, bet ir per kažkokius subtiliuosius energetinius laukus, kurie neša vieno ar kito žmogaus informaciją". Ratas užsidarė – juk būtent apie tai nuo seno kalbėjo ezoterikai! Prieš keletą metų 53 mokslininkai iš įvairių šalių – fizikai, chemikai, biologai (tarp jų buvo ir Nobelio premijos laureatai) viešai paskelbė apie Dievo egzistavimą. Jų nuomone, gyvenimo atsiradimą ir vystymąsi Žemėje neįmanoma paaiškinti niekuo kitu , kaip Pagrindinio Veikiančio Asmens dalyvavimu. Darvino teorija paskutinių duomenų šviesoje turi daugybę „properšų", ir mokslas neturi kuo jas uždengti!       Kiekvienas mokslininkas Dievo pripažinimą pasiekė savarankiškai, įsitikinęs, kad neįmanoma klasifikuoti daugelį paradoksalių savo srities reiškinių. Patį patikimiausią Aukštosios Valios egzistavimo įrodymą gavo rusų tyrinėtojas Piotras Gariajevas. Šis įsitikinusių materialistų atsigręžimas į Kūrėją, nieko nuostabaus, kaip gali pasirodyti. Ir iki jų pasaulinio lygio tyrinėtojai puikiai suderindavo Dievo Apvaizdą su Gamtos paslapčių atskleidimu. Pakanka prisiminti didįjį fiziologą Pavlovą, Einšteiną, Pitagorą, Aristotelį, Aviceną, Omarą Chajamą ir kitus mokslininkus bei mąstytojus. Žmogaus likimas – jo rankose Bet jeigu visą Esamybę organizavo ir kreipia Dievas (arba Aukščiausiasis Protas, kaip Jį dabar vis dažniau vadina mokslas), tai reiškia, kad viskas kas vyksta, yra nulemta iš anksto, kiekvieno likimas yra užrašytas dangaus knygose? Tą patvirtina neseniai suformuluotas informacijos išsaugojimo dėsnis: „Kiekvienam reiškiniui pirma būna informacija apie jį!" Kitaip tariant, viskas kas vyksta, jau iš anksto yra lemta, užprogramuota. Tačiau ateitis, lemta kiekvienam iš mūsų ir visai Žmonijai, nėra vienareikšmė, visada yra „atsarginis variantas"! Ir tik nuo žmogaus priklauso, kokį variantą jis pasirinks, kadangi „dabartis – tai bevariantinės praeities realizavimo procesas į variantinę ateitį"! Tai, kad, galų gale, sveikata, likimas (o  reiškia ir pats gyvenimas) priklauso nuo pasirinkimo, kurį mes darome kas minutę, patvirtino profesorius, medicinos habilituotas daktaras Borisas Nikitiukas. Žmogus gali padaryti esminių pataisų likimo „knygose", dešimtims metų sulaikyti ligos vystymąsi, prailginti gyvenimo metus, jeigu laikysis tinkamo, sveiko gyvenimo būdo. Žmogus gali išmokti daryti teisingą pasirinkimą ir jo laikytis. Šiuolaikinis mokslas patvirtina šį faktą!  Taip, pasakysite jūs, bet visa tai yra samprotavimai bei faktų konstatacija, nieko tuo nenustebinsi! Ypatingą vertybę, išdėstytų įvykių ir faktų šviesoje, turi atsakymas į klausimą: „Kur išeitis ir ką reikią padaryti?" Laukti, kol mokslas įsisiūbuos ir išduos kažkokias praktines rekomendacijas? Tam reikalui prireiks ne mažiau kaip 25 metų, o Žemė jau yra gravitacinio ciklono valdžioje. Dabar iš kiekvieno reikalaujama vieno: eiti kur šaukia, būti atviru informacijai gauti. Ir pagrindinis dalykas kiekvienam – apsispręsti su pasirinkimu, suprasti, kas jūs esate ir ko norite.   Bet jūs turite aiškiai įsisavinti, kad žmogaus gyvenimas savo esme yra vieningas: tai šeima, sveikata, darbas, mokymasis, pinigai, poilsis ir t. t. Atskirti vieną sudedamąją nuo kitos neįmanoma, todėl spręsti jas reikia kompleksiškai. Šiuo metu vyksta audringa, dinamiška vienų procesų kaita kitais . Būtent šis faktorius neleidžia žmonėms užsiciklinti kokioje nors vienoje problemoje ir bandyti spręsti jas atskirai. Visa tai verčia mus mokytis harmonizuoti save su Pasauliu, su Gyvenimu. „Dauguma žmonių nesugeba atpažinti palankią galimybę dėl tos priežasties, kad ji pasirodo jiems su darbiniais drabužiais ir yra labai panaši į darbą." (Tomas A. Edisonas) Esamos ir paslėptos galvos smegenų galimybės 1. Reptilijų smegenys Žmogaus Evoliucijos eigoje pirmasis pradėjo vystytis smegenų kamblys, vadinamas reptilijų smegenimis. Pas žmogų tai pats silpniausias intelekto komponentas. Ši galvos smegenų sritis atsako už sensorines-motorines reakcijas (penkių jutimo organų darbas, kurių pagalba mes suvokiame materialųjį pasaulį).  Žmogaus gyvenimas vyksta trimatėje erdvėje. Į šios erdvės diapazono suvokimą yra orientuoti mūsų jutimo organai, o tuo pačiu ir susijusi su jais Sąmonė. Kaip matote, šis diapazonas yra nedidelis, turint galvoje, kad erdvė yra daugiamatė ir toli gražu nėra tiesinė, kaip ją suvokiame mes. Pavyzdžiui, senosios graikų architektūros šedevrai, kurie išliko iki mūsų laikų, neturi savyje nei vienos tiesės, nei nors dviejų lygiagrečių linijų. Visos yra pakrypusios, perkreiptos, šleivos-kreivos, bet reptilijų smegenų akys suvokia tai, kaip absoliučią harmoniją. Reiškia, realus pasaulis, kuriame mes gyvename ir į kurį yra orientuota mūsų Sąmonė – visai ne toks, kokį mes jį pažystame ir įsivaizduojame (idealizuojame). Šį nepažįstamą Pasaulį mums tik dabar dar teks išstudijuoti, pažinti ir apgyvendinti. Elgesio stereotipai, įdėti reptilijų smegenyse, yra susiję su išlikimo instinktu, su  giminės pratęsimo siekiu. Ši smegenų dalis vadovauja tokioms funkcijoms, kaip maisto apsirūpinimas, prieglobsčio ieškojimas, savo teritorijos gynimas. Kai mes jaučiame pavojų, šios smegenys duoda komandą: „ginkis" arba „bėk".   Kai reptilijų smegenys išreiškia dominuojantį aktyvumą, žmogus praranda sugebėjimą mąstyti visuose likusiuose, neišmatuojamai aukštesniuose lygiuose. Smegenų ir mąstymo vystymasis galimas tik  mokinantis, kito neduota: arba jūs jį įtempiate, arba prarandate! „Praradęs" savo smegenis žmogus degraduoja. Kad to išvengti, pradžiai užtektų sutikti su ribotumo faktu, mūsų, nepilnu Pasaulio suvokimu, mūsų, „laiko atskaitos" ir „matų sistemos" archajiškumu. Išmintis sako: „Kas bus išmatuota, tas ir bus padaryta". Gyvename atominiame amžiuje, o matuojame „ketvirčiais", iš akies. Jeigu susimąstyti, tai Pasaulio suvokimą reptilijos požiūriu (jos akimis) žmogus priima kaip Tiesą paskutinėje instancijoje, pastatęs ant šio siūbuojančio ir labai netvirto pamato savo pasaulėžiūrą, moralę, dorovę... 2. Žinduolių smegenys           Reptilijų smegenys yra apgaubtos labai sudėtinga limbine sistema, gavusia pavadinta „žinduolių smegenys". Ši smegenų sritis ant evoliucijos laiptų stovi žymiai aukščiau už reptilijų smegenis ir yra pas visus žinduolius. Jos funkcijos emocionalios ir pažintinės. Ši smegenų dalis atsako už jutimus, pergyvenimus, atmintį ir mokymąsi; valdo bioritmus, alkio jausmą, kontroliuoja kraujo spaudimą, miegą, medžiagų apykaitą, širdies ritmą, imuninės sistemos būklę. Reptilijų smegenys vaidina svarbų vaidmenį organizmo gyvybinės veiklos palaikyme: būtent su šiomis smegenimis surištas emocijų poveikis sveikatai. Limbinė sistema priima signalus, einančius iš jutimo organų (klausa, rega, lytėjimas), ir  gautą informaciją perduoda į mąstančiąją smegenų dalį – neokorteksą. Žmonės, pas kuriuos dominuoja limbinė smegenų dalis, yra emocionalūs ir įžeidūs. Arba nukrypsta į kitą kraštutinumą: iki kaklo pasineria darbe, moksle, reikaluose, užsikrauna sau masę svetimų rūpesčių ir pareigų, apsunkinančių ir dažnai neduodančių niekam jokios naudos. Kadangi limbinė sistema tiesiogiai yra susijusi su neokorteksu, jos dominavimas išeikvoja neokortekso psichinę energiją limbinės sistemos problemų ir užduočių sprendimui, tiesiog sudegina ją emocijomis, vietoj to, kad panaudoti konkrečių praktinių reikalų sprendimui, su apčiuopiamais rezultatais! Nerealizuotos psichinės energijos didelės porcijos išmetimas į organizmą, kuris lydi šių problemų bei užduočių „sprendimą", paralyžiuoja nervų sistemą, pažeidžia medžiagų apykaitą ir galų gale sukelia ligas bei sutrumpina gyvenimą.  Psichinė Energija – neokortekso veiklos produktas, o tai reiškia, ir jo nuosavybė. Tik jis moka naudotis šia energija. Tereikia Psichinei Energijai patekti į žinduolių arba reptilijųsmegenų „rankas", kai iš didžiagalės gydančios, kuriančios jėgos, virsta mirtį nešančiais nuodais bet kokiai gyvybei, ir visų pirma – žmogui. Vadinasi, kad būtumėme sveiku, reikia išmokti kontroliuoti savo emocijas, tai yra valdyti limbines smegenis, visų pirma saugoti jas, kad nepasiektų Psichinės Energijos. 3. Mąstančios smegenys (neokorteksas) Neokorteksas išsidėstęs virš limbinės sistemos ir iš jos šonų. Jo masė sudaro 80 % visos smegenų medžiagos masės, ir jis yra būdingas tik žmogui. Tai aukščiausias protinės veiklos centras – Tikrojo Intelekto centras. Neokorteksas priima, analizuoja, rūšiuoja pranešimus, gautus iš jutimo organų. Jam yra būdingos tokios funkcijos, kaip samprotavimas, mąstymas, sprendimų priėmimas, žmogaus kūrybinių gabumų realizavimas, judėjimo reakcijų tikslingo valdymo vykdymas, kalba, Žmogaus realizavimas bendrai. Neokorteksas yra šeštasis (psichinis, intuityvus) jutimo organas. Jo vystymasis suaktyvina taip vadinamą mentalinį jutimą, kuris leidžia justi subtiliausias Kūrinijos vibracijas, DNR molekules, kitų žmonių mintis – suvokti visus nesąmoningus procesus, suprasti, o atitinkamai ir valdyti juos.  Neokortekso veiklos ekvivalentas yra Psichinė Energija, būtent ji yra Žmogaus švenčiausia šventybė. Visos mūsų bėdos – dėl nemokėjimo raštingai valdyti ir tvarkyti jos potencialą, leidžiantį minties pagalba valdyti procesus vykstančius organizme, o taip pat aktyviai sąveikauti su Gamtos procesais, gaunant iš tokios sąveikos naudą sau. Būtent neokortekse yra įdėtos neribotos pažinimo proceso galimybės, jų realizavimas gyvenime. Ši smegenų sritis valdo telepatinius, lingvistinius, ekstrasensorinius gebėjimus. Tik neokorteso išsivystymo dėka žmogus gali kūrybiškai save realizuoti ir prasiveržti Evoliucijon. Apie tai, kas tai yra, mokslas dar nenuvokia. Aukščiausia minties pasireiškimo forma yra intuicija. Būtent intuicija – žmogaus gebėjimas nuskaityti informaciją iš išorinio Pasaulio (ne tik trimačio, bet ir daugiamačio) – leidžia praplėsti Jo pažinimo diapazoną. Šis pažinimas randasi už penkių jutimo organų suvokimo galimybių ribų. Neokortekso galimybių lavinimas – tai tas, ką Rytuose vadina Dao – Begalinis Kelias, Kelias Dievo link, Dvasinis augimas, Amžina palaima, Evoliucija ir taip toliau. Tik šis Kelias duoda žmogui konkretų visų jo problemų sprendimą ir žada apčiuopiamų naudų ir dividendų gavimą. Būtent šiame Kelyje žmogus atranda savyje savybes panašias į dieviškas. Jis veda sveikatos ir tikrojo ne mirtingumo link. Darbas su savimi, su savo sveikata, žmogui bus sėkmingas tik einant įsisąmoninimo ir tobulėjimo keliu. Priešingu atveju, artėjančių įvykių šviesoje, jam niekas jau nebepadės! Šis darbas susideda iš nuolatinio mokymosi, pažinimo vystymo, kritiško sąmoningumo ir kūrybiško žinių panaudojimo praktikoje. Mokymasis suprantamas tik kaip vienas dalykas: kiekvienas žmogus privalo žinoti ir suprasti save ir savo organizmą. Nepamirškite: „Kas bus išmatuota, tas ir bus padaryta". Harmoningi žmonės – ateities žmonės! Apokalipsė – tai ne Pasaulio Pabaiga, tai Gyvenimo naujo evoliucinio laikotarpio pradžia. Išlikti jame galės tik tie, kas panorės tapti Harmoninga Asmenybe, kas panorės evoliucionuoti kartu su Gyvenimu. Evoliucija suprantama, kaip savo paslėptų, nerealizuotų galimybių panaudojimas kritinėje situacijoje. Kiekvienas žmogus turi savyje šią neliečiamą atsargą 95 – 98 procentų ribose. Išlikimo paslaptis susiklosčiusioje situacijoje, priklauso nuo noro ir gebėjimo iškonservuoti savo neliečiamąją atsargą. Išmokti tai nesudėtinga. Pasiekti tobulumo ir viso to, apie ką pasakyta aukščiau, galima tik vystant neokorteksą, atskleidžiant jo beribes potencialias galimybes. Mirtį ir ligas žmogus užsidirba realizuodamas savo aukščiausią protinę veiklą, 2 – 5 procentų apimtyje, nuo realiai esančios. Šiuo atveju neokorteksas pakankamai greitai, garantuotai degraduoja ir blokuoja, išjungia visus pagrindinius organizmo gyvybinės veiklos procesus. Evoliucija – griežta dama, Jai pacientai nereikalingi, rūpintis jais Ji neturi laiko! Procesai, dabar vykstantys Gamtoje, reikalauja Žmogaus Evoliucijos, vystant neokorteksą! Pagrindinis galvos smegenų veiklos pasiekimas yra mintis ir susijusi su ja psichinė energija – mūsų neįkainojamas lobis. Ją saugoja Karma. Be to, psichinės energijos kiekis yra proporcingas žmogaus gyvybinės energijos kiekiui.  Gyvybinė energija – Fundamentali Substancija, sudaranti Būties materializavimo pagrindą, Visatos pastatymo pagrindą. Šios Substancijos judėjimo ir keitimosi dėka egzistuoja Kūrinija. Niekam neleista stabdyti arba pažeisti Gyvybinės Substancijos judėjimo dėsnių, nes priešingu atveju užpuola liga ir neišvengiama pažeidėjo mirtis. Žmogus išdrįso padaryti tokį žingsnį...      Sąveika su Gyvybine Substancija vykdoma betarpiškai mintimis. Sutelkęs savo mintį į kokį nors organą, žmogus iššaukia Gyvybinės Substancijos antplūdį į jį. Jos sukaupimas organe susijęs su fizinės būklės pagerėjimu ir minties psichinio potencialo kiekiniu rodikliu. Kuo daugiau žmogus turi psichinės energijos, tuo daugiau psichinės energijos jis gali nukreipti į vieną ar kitą organą. Iš čia seka: kad valdytumėme savo sveikatą, reikia išmokti valdyti savo psichinę energiją, ją dauginti ir taupiai eikvoti! Sąmonė išmoko fiksuoti konkrečius įvykius, kuriuos žmogus suvokia reptilijos akimis, reaguodamas į juos žinduolio smegenimis. Įvykius valdo Neokorteksas, panaudodamas tam 2 – 5 procentus savo, Sąmonės limituotų, galimybių, gyvendamas pagal principą: „Akis už akį, dantis už dantį". Egzistuoja gyvenimiška išmintis: „Kad jau patekai į gaują, kaukti negali – vizgink uodega". Štai neokortekas ir stengiasi, „vizgina", kadangi mes jam nepalikome kitokio pasirinkimo. Bet palaipsniui jis taip įsijaučia į vaidmenį, kad pats pradeda tapatinti save su gyvulio smegenimis. Rezultatas žinomas: visa gyvybinė ir psichinė energija eikvojama tuščiai, kovai su stresais bei baimėmis. Jie, savo ruožtu, kilę dėl nežinojimo nei savęs, nei Gamtos, kurioje gyvename. Tai rezultatas nemokėjimo kontroliuoti ir valdyti savo galvos smegenų veiklą, tai yra Psichinę Energiją! Žmogaus užduotis savo naujoje evoliucinio vystymosi vijoje – išmokti valdyti nesąmoningus organizmo procesus, pajungti šiuos procesus ir visą galvos smegenų veiklą savo Sąmonei. Išspręsti šią užduotį galima tik išplėtus Pasaulio suvokimo diapazoną, mes turime išmokti žiūrėti į Pasaulį neokortekso akimis, o ne reptilijos akimis. Mes gi panaudojame neokortekso galimybes tik 2 – 5 procentų ribose. Reiškia, ir Pasaulį, ir save jame suvokiame savo Sąmone tik šiais 2 – 5 procentais! Apytikriai tiek mes pažįstame save, savo galimybes, turime intelektą jo nupjautame variante. Išmokę praplėsti šias ribas Pasaulio ir savęs Jame pažinimo keliu, pažindami sveikatos procesus, mes laviname neokorteksą, pajungdami nesąmoningus procesus savo valiai. Rezultate visos mūsų baimės, bėdos stresų, ligų ir mirties pavidale atsitraukia!