Granatų žievių arbata

Didelis Ačiū Janinai Davidonienei už informaciją.

,,Apie granatų gydomąsias savybes pirmasis paminėjo Antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas maždaug prieš 2500 metų. Granatų medžiai yra vieni iš seniausių gydomųjų augalų, dabar netgi įtraukti į Raudonąją Knygą, nes nyksta. Gaila, kad šie nuostabūs augalai neauga mūsų šalyje, nes jiems  čia  netinkamas klimatas.  Iš kitos pusės, galima pasidžiaugti, kad mes visada galime mėgautis atvežtais iš šiltesnių kraštų granatų vaisiais bei jų sultimis. Paprastai granatų vaisiai sunoksta rugsėjo – spalio mėnesiais, todėl ir mūsų prekybos centruose bei turgavietėse  šių vaisių kainos rudenį būna mažiausios.

,,Granatų vaisiai vartojami kraujo ir imuninės sistemos stiprinimui, bet  ypač vertinga  granatų vaisių žievė,  esant įvairiems virškinimo sutrikimams. Tai buvo patvirtina daugeliu eksperimentų ir po sėkmingo choleros įveikimo Rusijoje 1996m. buvo pateikta paraiška apiforminti granatų žievę kaip gydomąją priemonę.  Pasirodė, kad granatų žievės arbata yra netgi veiksmingesnė už kai kuriuos vaistus, todėl 1999 m. paraiškos autoriui G.I. Glubokij pavyko ją užpatentuoti kaip universalią gydomąją priemonę.

Gydymo esmė ta, kad granatų žievės arbatos dėka sunaikinama patogeninė mikroflora visame virškinamajame trakte ir tuo pačiu metu stimuliuojama gerųjų virškinimo bakterijų veikla.  Juk daugelis vaistų sunaikina ir gerąsias, ir blogąsias bakterijas, o pastarąsias vėl įveisti nėra taip paprasta.  Patento autorius įrodė, kad granatų žievės arbatos dėka per 5 val. galima išgydyti viduriavimą, bet kokios formos dizenteriją, salmoneliozę, cholerą, vidurių šiltinę ir netgi apendicitą, o per savaitę – disbakteriozę, kolitą, opas virškinamajame trakte.

Taigi, valgant granatų vaisius reikia išsaugoti jų žievę. Prieš vartojimą granatus nuplauti, apdžiovinti, atskirti žievę ir, pašalinus nuo vidinės jos pusės baltą masę, žievę išdžiovinti. Reikalui esant paruošti arbatą:  10 – 12 g. granatų vaisių žievės užplikyti stikline verdančio vandens ir pusvalandį leisti prisitraukti. Niekada nereikia žievės išimti iš arbatos. Prasidėjus netikėtam viduriavimui, reikia išgerti pusę stiklinės pagamintos granatų žievės arbatos, o likusią pusę palikti, jeigu prireiks, vėlesniam laikui (žievės neišimti!).

Jeigu 10-ties min. bėgyje savijauta pagerėjo,  tai reiškia kad viduriavimas išgydytas,  o jeigu nepagerėjo, tada tęsti gydymą ir po 3-jų val. išgerti likusią arbatą. Pasveikstama per 5 val. nuo gydymo pradžios. Gydant disbakteriozę, kolitą bei opas virškinamajame trakte granatų vaisių žievės arbata paruošiama taip pat, kaip ir viduriavimui gydyti, tik yra skirtingas jos vartojimo būdas ir laikas. Šiuo atveju gydymas vyksta savaitę laiko, geriant arbatą kas antrą dieną, iš viso 4 dienas. Dienos bėgyje reikia išgerti tik pusę stiklinės arbatos, bet per 4 kartus maždaug po 20 – 25 ml, esant tuščiam skrandžiui: ryte, tik atsibudus, prieš pietus ir prieš vakarienę, o paskutinį,  4-tą kartą – prieš pat miegą. Pasveikstama per savaitę laiko. Jeigu kartais prireikia pakartoti, tai galima atlikti tik po savaitės.

Aš pati įsitikinau stebuklingu granatų žievės poveikiu daugiau nei prieš 30 metų,  ekskursijos po Baikalo apylinkes (Rusijoje)  metu.  Mat, mes atsisakėme Sibire lankytis pramoninėse gamyklose, o jų vietoje užsisakėme pas vietinius gyventojus pasiplaukiojimą po Baikalą ir pasivažinėjimą po laukinę taigą. Nuoširdūs žvejai mus pavaišino savo krašto delikatesine žuvimi, kuri vadinosi „omul“ ir ji privalėjo būti su kvapeliu ir termiškai neapdorota. Mano kelionės draugė visada nešiodavosi su savimi granatos žievių, nes turėjo problemų su virškinimu.

Ji keletą kartų gydėsi Gruzijos sanatorijose ir iš ten buvo gavusi šį nuostabų  receptą.  Prieš pradedant valgyti tą unikalią žuvį,  draugė ir man pasiūlė pačiulpti granatų žievės, užtat mudviem po vaišių nebuvo jokių nemalonumų.  Kitiems mūsų bendrakeleiviams ryte prasidėjo stiprus viduriavimas, o mes kaip tik keliavome į požeminius urvus lygia vietove, kaip dykuma,  kur nebuvo jokio krūmelio, jokio akmenėlio, jokio kalnelio, už kurių būtų buvę galima pasislėpti prispyrus bėdai.  Vaizdelis buvo nepakartojamas – kaip grybai po lietaus tūpėsi mūsų bendrakeleiviai visų akivaizdoje.

Nebuvo išeities. Ir tada mano draugė jiems padalijo po nedidelį granatų žievės gabalėlį, kurį jie laikė burnoje ir čiulpė. Akimirksniu visos problemos išnyko, ir mes laimingai nukeliavome prie požeminių urvų,kur praleidome nuostabią dieną. O aš nuo to laiko irgi su savimi visada nešiojuosi granatos žievių, ir ne kartą pagelbėjau aplinkiniams.

Literatūroje kartais tenka aptikti duomenų, kad granatų žievės arbata naikina parazitus, bet pasirodo, kad žmonės supainiojo granatų medžio žievę su granatų vaisių žieve. Iš tiesų,  priešparazitarinėmis savybėmis pasižymi paties medžio žievė, o ne vaisių.  Aš nusinešiau granatų vaisių žievę  pasitikrinimui biorezonanso prietaisu „Imago“, norėjau įsitikinti, ar ji man naudinga.  Pasirodo, kad granatų žievė man stipriai gerina kepenų ir žarnyno veiklą, kitiems gali būti kitokie rezultatai.  Biorezonanso metodu  buvo patvirtinta, kad granatų vaisių žievė nėra veiksminga prieš parazitus."

Janinos Davidonienės straipsnį rasite čia:

http://www.draugauki.me/2012/12/granatu-zieves-naturalus-vaistai/?fbclid=IwAR2SWXEAlsZD97QMl4xIHCUcTfIKltL1itwU4Aa-14iS0VtF84_5YSysL2I