Vieneri augalinės mitybos metai. Pokyčiai.

Dar šis tas · Sveika šeima

Vieneri augalinės mitybos metai. Pokyčiai ir Vegfest’o laukimas

gruodžio 7, 2017 4seasonsfamily

Vienas mano praeito Advento pažadų buvo nevalgyti mėsos iki praeitų Kalėdų. Bet štai nuo to laiko praėjo jau daugiau nei metai, o aš dar jį tęsiu. Ne 100 procentų, bet 99 tai tikrai. Per tą laiką labai pasikeitė mano suvokimas apie maistą, žmones, aplinką ir dar daug ką. Dabar suprantu, kad tai buvo vienas geriausių mano sprendimų. Prisipažinsiu, iš pradžių buvo visokių abejonių, išgirdusi priešingas nuomones sutrikdavau ir pamirštos abejonės vėl atgydavo. Tačiau kuo toliau , tuo labiau atsiribojau nuo visų neigiamų komentarų, nes tiesiog pamačiau, kad jie niekuo nepagrįsti. Niekada su niekuo apie tai per daug nekalbėjau, bet pamačiusi artėjančio Vegfest‘o skelbimą pagalvojau, gal tai ženklas? Turiu didžiulį sarašą augalinės mitybos privalumų ir iš jos gaunamos naudos, bet neradau nei vieno rimto argumento prieš ją. Norėčiau dalelę to didelio sąrašo nuo akivaizdžių fizinių pokyčių iki subtilesnių sielos detalių labiausiai mus palietusių ir papasakoti… Čia nekalbėsiu apie augalinės mitybos naudą ar įprastos mitybos trūkumus, tik pasidalinsiu savo patirimi.

 Labai džiaugiuosi, kad šis renginys sparčiai auga ir kiekvieną kartą susilaukia vis daugiau dėmesio. Ir labai labai labai gailiuosi, kad nėra tekę dalyvauti anksčiau. Vegfest‘o organizatorė Ventė Viteikaitė pasakoja, kad pirmasis „Vegfestas“ Lietuvoje buvo surengtas pernai rudenį, o artėjanti kalėdinė mugė bus jau penktasis šio ciklo renginys – trys buvo surengti Vilniuje bei vienas Kaune. „Šie renginiai buvo ypač sėkmingi – tokio susidomėjimo niekas nesitikėjo, o skeptikams teko nutilti. Tai įkvepia tolimesniems darbams, tad renginys sparčiai auga.“ – džiaugėsi V.Viteikaitė. Todėl nenusimenu, kad šįkart ten vyksime tik dviese. Tikiu, kad ateityje dar bus daugybė tokių renginių. Padėkokime už tai organizatoriams.

Ventė mano, kad pagrindinė priežastis dėl ko žmonės neatsisako mėsos yra skonis, įpročiai. Man žiūrint į vyrą tai akivaizdu. Paklaustas kodėl jis valgo mėsą sako, kad jam skanu ir taškas. Aš jos niekada nemėgau ir man sunku suprasti tokią priklausomybę nuo jos. Kai kurie klausia, o ką tada valgyt? Nagi… juk aplinkui yra tiek daug skanaus maisto. Net ir kavinėse bei restoranuose siūlomas vis platesnis pasirinkimas veganams. Jau seniai praėjo tie laikai, kai atsisakiusiam mėsos žmogui tekdavo graužti tik salotų lapus. O jeigu netikite ar vis dar abejojate, kviečiu apsilankyti Kalėdiniame Vegfeste, kuris vyks jau šį šeštadienį, t.y. gruodžio 9 dieną nuo 10 iki 16 val. Vilniaus sporto rūmuose „MyHero!“, esančiuose Kauno g. 34E. Juk ateiti nieko nekainuoja! Ateikite, pamatykite, paskanaukite. Valgykite augalus į sveikatą!

Iki susitikimo!

P.S. O veganams nuoširdžiai patariu nepamiršti, jeigu mylite gyvūnus ir jais rūpinatės, mylėkite ir save bei nekompromituokite visos veganų bendruomenės, nes taip ir gimsta anekdotai apie paliegusius veganus.

• Pirmiausia, manęs nebegąsdina mano jautrus miegas ir dažni Jono atsibudimai. Energijos užtenka visai dienai, be to, nesijaučiu leisgyvė dienai pasibaigus. Man nesinori visą laiką „ėsti be sustojimo“ kaip buvo iki praeito gruodžio. Tiesiog negaudama man reikalingų medžiagų jausdavausi alkana, o skrandžiui virškinant tai, ko man visai nereikia, jausdavausi pavargusi. Kadangi energija eidavo virškinimui, o pamiegoti neišeidavo, jai pakelti norėjosi valgyti dar daugiau arba saldžiau.
• Ir kaip šitaip gyvenant neužsiauginti svorio? Svorį buvau šiaip ne taip numetusi atsisakiusi pieno produktų, kiaušinių ir gliuteno turinčių grūdų, bet prie to dar prisidėjo maždaug 9 mėnesiai didelio fizinio krūvio – kasdienės intensyvios pilateso treniruotės po valandą ir 5-10 km nubėgtas kelias maždaug kas antrą dieną. Tiksliau kai tik pasitaikydavo proga. Jeigu galėdavau ištrūkti penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, kaip pamišusi sportuodavau visas dienas iš eilės. Tačiau keičiant mitybą toliau svoris krenta ir štai be jokio sporto gyvenu daugiau nei pusę metų (kaip gaila, nes sportuoti ar bent aktyviau pajudėti tikrai labai labai labai norisi…), bet svoris normalus.
• Nuo veido dingo bėrimai. Dabar suprantu, kad jie buvo dėl blogai suvirškintų baltymų ir apskritai jų pertekliaus rezultatas. O kad mano broliukas susiprastų…
• Man kaip mamai reikia ne tiek baltymų, kiek angliavandenių. Šiuo metu pati baltymų suvartoju minimaliai. Hm, nu bet nedingo niekur tas pienas… O ir pati nesijaučiu išsiurbta.
• Pirmą kartą gyvenime mano kraujyje susidėliojo tobula geležies ir feritino norma. Paradoksas, bet mažakraujystės nebėra. Štai jums ir lengviau įsisavinama heme tipo geležis…
• Anksčiau ir taip valgydavau daug augalinio maisto, norėjau kiekvieną dar nežinomą kruopą išbandyt. Manau, kaip ir daugeliui, atsisakius mėsos mityba tapo labai spalvinga ir įvairi, tikrai ne monotoniška.
• Stipresnis imunitetas. Nebuvau didelė sirgalė, bet visko būdavo. Perėjus prie augalinės mitybos rimtai nesirgau. Vieną kartą buvo suskaudę gerklę po mūsų praeitų metų vasaros atostogų, kai kažkoks niekšas virusas žaibo kirčiu išguldė mano vyrus. Ir pradėjo nuo didžiausio mėsėdžio. Didžiuojuosi šiaip ne taip atsilaikiusi.
• Kalbant apie imunitetą, įsitikinau augalinės mitybos nauda stebėdama Joną. Pirmą kartą jis susirgo tą pačią dieną, kai paragavo tyrelės su mėsa. Tiesa, mes buvome išvyke. Gal sutapimas. Paskui jis vėl susirgo kelionėje prie jūros valgydamas mėsą, kartais net keptą. Sutapimas? Galbūt. Ir sekančioj kelionėj jis vėl susirgo, kai valgė tikrai nesveikai, ypač tokiam vaikui. Ką padarysi, mato tėti ir nori būti dideliu vyru… Sutapimas? Po tos kelionės ir taip ilgai užsitęsusios ligos ir jį maitinu augalais nebekreipdama dėmesio į bobučių sapaliojimus, kad augančiam vaikui reikia mėsos. Nuo tos dienos jis nei karto nesirgo. Net ir per dvi keliones prie jūros…
• Dingo alergija avižoms, o gliuteno netoleravimas palengvėjo. Nuo gimimo mūsų mažylio kojyčių odelė buvo labai sausa. Visokie kremai, emolientai ir natūralūs aliejukai padėdavo tik laikinai. Pirmą vasarą, kai Jonas jau vaikščiojo žolyte savomis kojomis, jos būdavo išbertos, kartais net žaizdelių atsirasdavo. Ir tik rudenį vyrui diskutuojant su alergologe supratom iš kur tos žaizdos. Ji mus įspėjo, kad anksčiau ar vėliau greičiausiai pasirodys ir šienligė. Triskart nusispjaunu per kairį petį, nes kolkas jos dar nebuvo. Bet užtat pirmąją Jono draugiškos mitybos gyvūnams vasarą jis voliojosi ant žolės su šortais, kartais net visiškai nuogas, o jo odelė buvo puiki. Nuo tada, kai Jonui nebeduodu gynūninio maisto jo odelė susitvarkė ir net nebeatsimenu kada paskutinį kartą būčiau tepus kokį kremą. Nebent pats išsiteplioja pramogai.
• Pagerėjo vaiko apetitas. Ties šiuo punktu nedrįstu daryti vienareikšmių išvadų, kadangi jis galėjo pradėti geriau valgyti dėl to, kad yra didesnis ir auga. Tačiau yra buvę pora atvejų, kai pietums suvalgė tėčio mėsinį kotletą, o tada likusią dienos dalį visiškai nieko nevalgė, tik gėrė vandenį. Daug vandens.
• Mąstant apie ateitį… Net dvi Jono prosenelės iš skirtingų pusių serga diabetu. Jis gręsia ir jo seneliui. Paveldimumas gąsdina, bet reikia turėti omeny, kad dauguma ligų yra paveldėtos ne genetiškai, o su gyvenimo būdu. Stengiuosi skiepyti sveikos mitybos įpročius, kad jis ateityje turėtų kuo mažiau problemų. Kalbant apie diabetą, įrodyta, kad prie jo labai prisideda gyvūniniai baltymai ir riebalai. Beje, tai labai svarbi tema! O kur dar širdies kraujagyslių ligos, kurių vis daugėja, o priežasties net nereikia įvardinti.
• Apie vyrą neturiu ko pasakyti. Jis nieko nepakeitė. Tik tiek, kad mėsos namuose valgo žymiai mažiau nei anksčiau. Bet pastaruoju metu jis pasidarė energingesnis ir kūrybingesnis. Didžiuojuosi juo.
• Atėjo ir praėjo ruduo, o man pirmą kartą nebuvo jokių depresijos simptomų. Visiškai. Žinoma, nevaikštau visą dieną iki ausų išsišiepusi ir man tikrai labai daug kas nepatinka, daug kas erzina, daug kas nusibodo ar kartais net varo į neviltį. Bet aš į tai reaguoju kaip į normalius kasdienius dalykus ir nebeklimpstu į liūną.
• Jeigu per dieną nepadariau gero darbo, galiu džiaugtis, kad bent nedariau blogo – nežudžiau ir tame nebendrininkavau. Labai palengvėja.
• Atradau, kad desertai gali būti net labai sveiki. O tai man kaip gurkšnis vandens dykūmų klajokliui. Negaliu be jų. Smagu žinoti, kad galiu, jei noriu.
• Mane gasdina aplinkos užterštumas. Kasdien jis vis didėja. Jeigu taupom vienkartinius maišelius, rūšiuojam plastiką, reikia atsižvelgti ir į tai, kas labiausiai teršia mūsų planetą – gyvūlių ūkiai. Net labiau nei transportas. Kaip sakoma, norėdamas pokyčių turi pradėti nuo savęs.
• Versliniai produktai prifarširuoti visokio šlamšto. Net ir miško gyvūnai skiepijami.
• Didesnė pagarba gyvybei. Gyvūnams ir kitiems žmonėms. Nieko gero nebus, jeigu nevalgai gyvūnų, bet ėdi žmones. Aš po truputį nustojau ėsti save. Aiškesnės ir švaresnės mintys padeda su viskuo susitaikyti. Tikrai su viskuo, turiu omeny kitų pažiūrų žmones, pasaulio žiaurybes, nesąmoningus kitų sprendimus, patirtus nelaimingus atsitikimus ir t.t. Imi suprasti ir netgi pateisinti tai, kas ne tik mano manymu neteisinga, bet apskritai nepateisinama.
• Man patinka mintis, kad veganizmas priešinasi smurtui, o jį palaikydamas darai tą patį. Smurto ir taip per daug. Pasaulyje yra dalykų, kurių apskritai neturėtų būti. Smurtas – vienas iš jų.
• Augalų skonių įvairovė tokia plati. Receptūros galimybės beribės.
• Tiesiog gera kasdien būti vis geresnei.
• Apie kiekvieną punktą galima pasakyti labai daug, kiekvienas jų yra atskira tema, o kiek dar net nepaminėjau. Kartais tereikia pakeisti lėkštės turinį, kad pamatytum ir pajustum daugybę pokyčių visame kame.    
•  
•  
  
•  
•  Taigi, išgyvenom daugybę teigiamų pokyčių. Nesam veganai ir nežinau, ar pati kada nors tokia tapsiu. Veganai mano, jog nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, todėl atsisako mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Nedrįstu klijuotis sau tokios etiketės. Bet tai mums nedraudžia įsilieti į jų gretas ir, pavyzdžiui, imti ir aplankyti Kalėdinį Vegfest‘ą, kuriame bus gausu įvairaus, skanaus veganiško maisto. Kai pernai pirmą kartą apie jį išgirdau, man buvo tik šiek tiek smalsu, bet kažkur eiti dėl maisto nenorėjau, todėl net vyrui nesakiau, kad tokie renginiai vyksta. Gal tiesiog bijojau eiti ten, kur niekas iš artimųjų rato neina. Tačiau dabar, kai turiu šiek tiek patirties, kai įsitikinau nauda ir nebijau būti kažkuo šiek tiek kitokia negu mano artimieji, atsirado noras daugiau pabendrauti su bendraminčiais, parodyti šeimai, kad aš ne balta varna, o besirenkančių augalinę mitybą yra daugybė. Todėl pasiūliau vyrui šiemet nueiti į mugę ir jis sutiko! Na, pavalgyt juk visi mėgsta Taigi, jau seniai su vyru buvome nusprendę, kad ten eisime, bet taip išėjo, kad jis turi kitų planų, todėl į mugę vyksime su Jonu dviese. Būtinai parvešim lauktuvių. Juk ten tikrai rasime labai daug įvairių skanumynų, o renginio organizatorė pažada, kad net ir Kalėdinių dovanų rasim.

 Labai džiaugiuosi, kad šis renginys sparčiai auga ir kiekvieną kartą susilaukia vis daugiau dėmesio. Ir labai labai labai gailiuosi, kad nėra tekę dalyvauti anksčiau. Vegfest‘o organizatorė Ventė Viteikaitė pasakoja, kad pirmasis „Vegfestas“ Lietuvoje buvo surengtas pernai rudenį, o artėjanti kalėdinė mugė bus jau penktasis šio ciklo renginys – trys buvo surengti Vilniuje bei vienas Kaune. „Šie renginiai buvo ypač sėkmingi – tokio susidomėjimo niekas nesitikėjo, o skeptikams teko nutilti. Tai įkvepia tolimesniems darbams, tad renginys sparčiai auga.“ – džiaugėsi V.Viteikaitė. Todėl nenusimenu, kad šįkart ten vyksime tik dviese. Tikiu, kad ateityje dar bus daugybė tokių renginių. Padėkokime už tai organizatoriams.

Ventė mano, kad pagrindinė priežastis dėl ko žmonės neatsisako mėsos yra skonis, įpročiai. Man žiūrint į vyrą tai akivaizdu. Paklaustas kodėl jis valgo mėsą sako, kad jam skanu ir taškas. Aš jos niekada nemėgau ir man sunku suprasti tokią priklausomybę nuo jos. Kai kurie klausia, o ką tada valgyt? Nagi… juk aplinkui yra tiek daug skanaus maisto. Net ir kavinėse bei restoranuose siūlomas vis platesnis pasirinkimas veganams. Jau seniai praėjo tie laikai, kai atsisakiusiam mėsos žmogui tekdavo graužti tik salotų lapus. O jeigu netikite ar vis dar abejojate, kviečiu apsilankyti Kalėdiniame Vegfeste, kuris vyks jau šį šeštadienį, t.y. gruodžio 9 dieną nuo 10 iki 16 val. Vilniaus sporto rūmuose „MyHero!“, esančiuose Kauno g. 34E. Juk ateiti nieko nekainuoja! Ateikite, pamatykite, paskanaukite. Valgykite augalus į sveikatą!

Iki susitikimo!

P.S. O veganams nuoširdžiai patariu nepamiršti, jeigu mylite gyvūnus ir jais rūpinatės, mylėkite ir save bei nekompromituokite visos veganų bendruomenės, nes taip ir gimsta anekdotai apie paliegusius veganus.

Ačiū straipsnio autorei Viktorijai A. už informaciją :)
Straipsnio info iš šio šaltinio: https://4seasonsfamily.org/2017/12/07/vieneri-augalines-mitybos-metai-pokyciai-ir-vegfesto-laukimas/