https://www.youtube.com/watch?v=YEw5I3g8k_8&fbclid=IwAR2LTGwSvj_f8TaYNYbHAD3xIzdp7SvcdkTT2PT-jPoqSVbtoNj4S81suj8
Žmogaus smegenys - tai šimto milijardų neuronų ląstelių tinklas.
Priklausomai nuo neuronų stimuliacijos, vienas tinklas stiprėja, o kitas silpsta.
Tie kurie mokosi muzikos, sudaro tvirtesnį ryšį tarp abiejų galvos smegenų pusrutulių, tam kad didinti muzikinį kūrybiškumą.
MOkymosi dėka gali išvystyti bet kokį talentą., ar įgūdį.
Rudiger Gamm buvo laikomas beviltišku studentu, vos suvokiančiu matematikos pagrindus. Kai jis ėmė ugdyti savo gebėjimus, tapo kaip kompiuteriu-skaičiuotuvu, sprendžiančiu sudėtingas matematikos užduotis.
Racionalinis ir emocinis tvarumas veikia taip pat. Emocijų jungtis galima sustiprinti.
Ką jūs bedarytumėte, tuo metu jūs fiziškai keičiate savo smegenis, kad įgytumėte daugiau gebėjimų tai atlikti.
Galima išmokti mokymosi metodu bet ką.
Savęs pažinimas gali praturtinti mūsų patirtį.
Socialinis neuromokslas.
Specialūs neuronai ir neurotransmiteriai (medžiagos, perduodamos iš neurono į neuroną per sinapses - jungtis tarp neuronų ataugėlių). Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų nuomonės, smegenyse išsiskiria tos pačios medžiagos, kurios mums padeda išgyventi pavojingų situacijų metu.
Šiuo metu labiausiai primityvi dalis smegenų įsiterpia į racionalų mąstymą ir limbinė sistema, atsakinga už jausmus, jutimus, gali blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeliant mąstymo ribotumą.
Tai gali būti kai ko nors bijoma, kai žaidžiamas pokerio žaidimas arba kai demonstruojama skirtinga nuomonė pokalbio-ginčo metu.
Kad ir kokia būtų tuo metu vertinga idėja, smegenys nepajėgios tuo metu to realizuoti.
Kadangi tuo metu smegenys fiziškai tai priima kaip naujovę, arba faktais su kuriais negalima sutikti, tam pritarti.
Kai mes išreiškiame save ir mūsų pasisakymas vertinamas teigiamai, skatinama apsauginių medžiagų (dopamino) smegenyse gamyba. Mūsų įsitikinimai vekia medžiagų pokyčius mūsų kūne.
Tai rodo jog placebas gali būti itin efektyvus.
Savivertė ir pasitikėjimas savimi glaudžiai susiję su neurotransmiterio serotonino kiekiu smegenyse. Šios medžiagos trūkumas priveda prie depresijos, savidestruktyvaus elgesio o kartais net prie savižudybės.
Kuomet visuomenė mus teigiamai vertina, dopamino , serotonino lygis kyla smegenyse, kas padeda išsilaisvinti iš emocinės fiksacijos ir pakelti svaimonės lygį.
II dalis. Veidrodiniai neuronai ir sąmonė.
Socialinė psichologija dažnai žvelgia į bazinį žmogaus poreikį rasti sau vietą gyvenime ir vadina tai normatyviniu socialiniu poreikiu. Brendimo laikotarpiu mūsų moraliniai ir etiniai kompleksai praktiškai formuojasi tik išorinio poveikio (aplinkos) dėka, ko pasekoje mūsų veiksmai išplaukia iš to kaip mus vertina bendruomenė.
Bet nauji neuromokslo pasiekimai mums suteikia duomenų apie kultūros ir individualumo formavimąsi.
Nauji neurologiniai tyrimai patvirtina empatinį veidrodinių neuronų egzistavimą. Kuomet mes išgyvename emocijas arba atliekame veiksmus, veikia tam tikri neuronai. Bet kai mes matome ar įsivaizduojame kaip tai daro kažkas kitas, SUVEIKIA DAUGELIS IŠ TŲ PAČIŲ NEURONŲ SMEGENYSE TAIP JOG TAI MES DARYTUME PATYS.
Šie empatiniai neuronai susieja mus su kitais žmonėmis ir padeda jausti tai ką jaučia kiti.
Kadangi tie patys neuronai reaguoja į mūsų vaizduotę, iš jų mes gauname emocinį ryšį, kaip ir iš kito žmogaus.
Tokia sistema mums suteikia savianalizės refleksiją.
Veidrodiniai neuronai neatskiria savęs ir kitų. Todėl mes esame tokie priklausomi nuo kitų įvertinimų ir poreikio patikti.
Mes nuolatos pasmerkti dualumui tarp to, kaip mes save matome ir kaip mus mato kiti.
Tai gali trukdyti mūsų individualumui ir savivertei.
Smegenų nuotraukos rodo, jog mes patiriame negatyvias emocijas anksčiau nei jas galime įsisavinti.
Bet kuomet mes turime aukštą savimonę, tuomet mes galime kontroliuoti savo mintis kurios jas sužadina. Tai neurocheminis rezultatas, kadangi atsiminimai blėsta ir jie atsigamina dėka baltyminės sintezės.
Savianalizė sipriai veikia smegenų darbą.
Ji aktyvuoja smegenų žievės savireaguliacijos sritis, kurios atsako už asmeninių jausmų kontrolę.
Kas kartą kai tai vyksta, mūsų racionalus ir emocinis stabilumas stiprėja.
Be savikontrolės dauguma mūsų minčių ir veiksmų yra impulsyvūs. Ir tai kad mes reaguojame atsitiktinai, nedarydami sąmoningo pasirinkimo, tai intstiktyviai mus erzina (žmogus išgyvena frustraciją).
Tokio jausmo pašalinimui smegenys bando racionalizuoti mūsų elgesį fiziškai per atminties rekonsolidaciją, priversdamas mus tikėti, kad mes kontroliavome savo veiksmus.
Tai vadinasi retrospektyvinė racionalizacija, kas daugelį mūsų
emocijų palieka neišspręstų, ir jos gali iškilti bet kokiu metu. Jos maitina
vvidinį diskomforto jausmą.
Tuo tarpu smegenys vis dar pateisina mūsų iracionalų elgesį.
Visi šitie sudėtingi kone šizofreninės pasąmonės procesai
yra plačių ir suskirstytų smegenų sistemų veikla.
Specifinio smegenų centro (specifinės srities) nėra
smegenyse kur gali būti sąmonė.
Stebimos smegenyse neuronų grandinės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą