https://www.youtube.com/watch?v=FPVffZNNdCE
mankšta smegenims, ir pratimas, kaip kurti savo realybę
2013 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis
Apie tai, kaip mes iš tiesų keičiame realybę
Gregg
Braden savo knygoje ,,Dieviškoji Matrica" pasakoja apie tokią nuostabią
tyrą vietą, kuri tikrai egzistuoja. Ten viskas prasideda. Ten yra tyra
energija. Su ta nuostabia tyros energijos vieta susisiekiame tada, kai apie tai
žinome, kai išmanome jos dėsnius ir prakalbiname ją vien jai suprantama kalba.
Mes - tikrovės architektai ir toje Tyroje Kūrėjo Matricos erdvėje, ten, kur
prasideda pasaulis- mums įmanoma kurti absoliučiai viską. Mokslininkai
septyniasdešimt metų tyrinėję Visatą, joje esančią jėgą, padarė išvadą: viskas
pasaulyje susiję. Viskas yra Vienis. Ta vieninga jėga, kuri be ribų yra
galinga, - sukūrė Visatą, atomus, gamtą, DNR ir visa kita. Kaip padaryti tą
jėgą paklusnią mums? Tereikia pakeisti požiūrį į save ir į supantį pasaulį.
Visatos galia galima bus maksimaliai pasinaudoti tada, kai pripažinsime, kad
esame Vienio dalis, o ne atskirtis.
https://www.youtube.com/watch?v=xvzPRCAGsK8
Labai trumpai įdomiai ir aiškiai išdėstomas širdies vaidmuo žmogaus gyvenime. Čia pamatysit, kaip atrodo širdies toras (laukas, spinduliuojamas iš širdies srities) :
http://www.youtube.com/watch?v=Kyfm5_LLxow
O čia pasakojamas bandymas, kaip blogas mintis siunčiant žmogui, jo DNR susitraukdavo , o gera mintis siunčiant jo DNR išsitempdavo, ir t.t. geras filmas, verta
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=h828iagDq_g
Kai žmogus iš savo širdies išspinduliuoja jausmą, tai nusidriekia iš širdies elektromagnetiniais laukais ne keletu metrų, o daug daug kilometrų. O jei tą patį malonų jausmą išgyvena grupė žmonių - tai gali pakeisti pasaulį!!!!
http://www.youtube.com/watch?v=7KqqHSaeW-o&list=PL57183F6569A7FBBA
Malonus jausmas sukuria labai malonią būseną. Toje malonioje būsenoje ,,plūduriuojant" čia ir dabar, susikuriam nuostabią ateitį. Taip pat gali labai greit realizuotis mūsų ketinimai, kadangi labai maloni gaivi, lengva būsena turi labai aukštą dažnį (tokia būsena, kai susilieji su gamta, kai pasijunti Vienio dalele ir pačiu Vieniu, Beribiu vandenynu su beribėmis Galimybėmis, kaip besąlygiškai myli viską aplinkui - tokia būsena nesukuria perteklinio potencialo, nesukuria dualizmo) ir tokia būsena galima keisti savo realybę.
Mūsų mintis keičia genus:
http://www.davidicke.com/headlines/researchers-finally-show-how-mindfulness-and-your-thoughts-can-induce-specific-molecular-changes-to-your-genes/
Išgijimo atvejis:
https://www.youtube.com/watch?v=XOEP2Pmek9g
čia apie tai, kad galima nuskaityt info lazerio technologijomis, čia Gariajevo video. Klausantis tam tikrų garsų žmogus pasveiksta, netgi iš beviltiškų situacijų yra išeitis. Čia pateiktas atvejis, kaip moteris po infarkto, paralyžiuota po keleto dienų pakilo ir pradėjo vaikščioti, ji pasveiko.
Mažiausia
mikroskopinė dalelė (fotonas) tuo pačiu metu gali būti ir dalele ir banga. Fotonas
-dalelė, gali būti net dviejose vietose, skirtingose vietose, nutolusiose
daugybės km atstumu. Mūsų kūne esantys atomai informacija vienas su kitu sugeba
dalintis per tą pačią akimirką. Užfiksuota daugybė atvejų, kai atomui
teleportuojantis į kitą vietą, būtent tą vietą pasiekdavo informacija daug
greičiau, nei prasidėjus teleportacijai. Mes taip pat nesame suvaržyti
fizikinių dėsnių,- tai atskleidžia naujas žmogaus galimybes. Jei tai įmanoma
mažai dalelytei - materijai - tai žmogus taip pat materialus...Vaizduotė +
Emocija (ji įkvepia gyvybę) = Tikrovė. Taip mes kuriame savo gyvenime viską. O
jei paliksim ankstesnius savo įsitikinimus ir suvaržymus - jei išdrįsime
patikėti, kad ankstesni mūsų įsitikinimai tiesiog neegzistuoja - sukursime save kitokį - beribių galimybių
žmogų. Pasaulyje tam tikri dalykai, anksčiau atrodę kaip stebuklai, tampa
visiškai įmanomi. Bendras nuovokus energijos laukas susieja viską į Vienį.
Taigi, remiantis stebuklais, vykstančiais žmonių gyvenime, įmanoma ir visuotinė
taika ir visaapimanti sveikata, ir Beribė Meilė kiekviename žmoguje,
pasireiškianti visu savo tyrumu ir grožiu. Pagražinkim savo gyvenimus savo
svajonėmis. Taip pagražinsim Visatą, norint ,,neįmanomo" ir jau įvykstant
tam kaip realizacijai - mes žmogaus galimybes praplečiam. Tai paveiks Viską,
nes viskas yra tarpusavy susiję.
O kaip
jums atrodo, ar ką nors žmonės žinojo, kai dar nebuvo mokslo?...
Gregg Braden savo knygoje ,,Dieviškoji Matrica" aprašė pokalbį su senyvo amžiaus indėnu. Tas išmintingas senukas užsiminė, kad anksčiau žmonės mokėjo komunikuoti ir žinojo kalbą kaip kalbėti su Visata, su gamta ir jos reiškiniais, su dangaus kūnais. Pradėjus dalintis Gregg Braden kvantinės fizikos atradimais, ir kad mokslas įrodė, jog mes gyvename vieningame protingame informaciniame lauke ir kad viskas yra tarpusavyje susiję - indėnas pasakė, kad mokslininkai atrado tai, ką indėnai seniai žinojo ir žino iki šiol.
Gregg Braden savo knygoje ,,Dieviškoji Matrica" aprašė pokalbį su senyvo amžiaus indėnu. Tas išmintingas senukas užsiminė, kad anksčiau žmonės mokėjo komunikuoti ir žinojo kalbą kaip kalbėti su Visata, su gamta ir jos reiškiniais, su dangaus kūnais. Pradėjus dalintis Gregg Braden kvantinės fizikos atradimais, ir kad mokslas įrodė, jog mes gyvename vieningame protingame informaciniame lauke ir kad viskas yra tarpusavyje susiję - indėnas pasakė, kad mokslininkai atrado tai, ką indėnai seniai žinojo ir žino iki šiol.
Visa apimantis beribis
laukas yra Beribė sąmonė. Žmogus gali pats kurti gyvenimą ir tai daro. Pasirodo
tokie stebuklai yra tikroji realybė. Kiekvienas iš mūsų esame susiję su tuo,
kas vyko , vyksta ir vyks ateityje. Pirmiausia mūsų susikurti reiškiniai,
įvykiai gyvenime, pasireiškia prote kaip realizacijos variantai. Kadangi
nuovokus Visatos energetinis laukas atrodo kaip smulkus tinklas, ( tai substancija
, jungianti visą Visatą), jis apjungia viską, ir sveikatą ir galimybes ir
vykstančius visur reiškinius. Viskas tarpusavyje susiję. Tą visaapimantį lauką
Pitagoras vadino Eteriu. [Tikėtina, kad kai kurie senovės filosofai ne tik
jautė šį lauką, bet ir matė vidiniu matymu. Prisiminkim, kad žmogus mato
smegenimis. Smegenų žievės pakaušyje yra sritis, atsakinga už atkoduojamus
regos signalus, siunčiamus iš akių, o akys priima fotonų srautą. Matant vidiniu
matymu – t.y. kai žmogus sąmone keliauja po Visatą, jungiantis sąmone prie bet
kokios sistemos, informacija pereina per kankorėžinę liauką, ir toliau
siunčiama į smegenų žievę. Matoma vidiniu matymu informacija, visa atsispindi
matančiame žmoguje, todėl jis išgyvena stiprius malonius pojūčius, kadangi visa
energija kaip informacija pereina per jį].
Kvantas – tai
elektromagnetinės energijos kiekis, kuris yra nedalomas. Tai yra ta
substancija, kuri ir sudaro mūsų visą pasaulį. Kvantinės fizikos atradimų dėka
paaiškėjo, kad visa erdvė yra gyva substancija, ir kad materija nėra kieta.
Įsivaizduokit aplink atomo branduolį besisukančius elektronus. Tie maži
elektronai irgi yra tik energijos sukūriukai. Tarp tų elektronų sukūriukų yra
daugybė tuščios erdvės. Remiantis tradicinės fizikos teorija, kietą substanciją
tesudaro vos 10
proc. Tik kažkodėl tie 90 procentų lieka
lyg pamiršti. Argi gamta mėgsta tuštumą? O jei galėtų visa materija sueiti ir
sulipti į vieną tašką? Kažkas neleidžia, kad tai vyktų ar įvyktų. Kvantinės
fizikos teorija teigia, kad toji ,,tuščia“ erdvė yra užpildyta nuovokia jėga.
Tos išmintingosios jėgos dalis esame ir mes. Net mokslininkas Einšteinas buvo
užsiminęs apie egzistuojančią protingą visaapimančią jėgą, teigdamas, kad
,,gamta mums parodo tik liūto uodegą“. Ir , kadangi liūto uodegos dydžio yra
gamta, tai žymiai didesnio dydžio turėtų būti visas liūtas, kuris dėl savo
dydžio negali visas pasirodyti (pagal Gregg Braden, p.55).
Einšteinas teigė, kad visa Visata ir viskas joje šoka pagal vieną
melodiją, netgi kosminės dulkės. Mes taipogi esame formuojanti Visatą energija,
esame savo kūrinių kūrėjai, ir taip kaupiame patirtį, išjausdami, išgyvendami
savo kūrinius. Mes esame esybės, kurios patiria savo kūrinius. Pažiūrėjus pro
elektroninį mikroskopą, atomai elgiasi, lyg visi kartu būtų tarpusavy susiję.
Matrica ir yra
tas tinklas, laukas, kuriame yra patalpinta tokia iliuzija kaip laikas ir
erdvė. Matrica yra holografinė ir, kas egzistuoja tame lauke, tą informaciją
turi kieviena dalis. [Tokiu atveju jei žmogus stengiasi tobulėti pats, tai
veikia jo artimus mylimus žmones iškarto, o kur jis nukreipia savo sąmoningą
mintį, ten irgi vyksta pokyčiai tobulėjimo link. Žmogus, sąmoningai
dalyvaudamas tokiame Matricos ,,žaidime”, gali išsilaisvinti iš jam nematomų ir
netgi jam dar nesuvokiamų jėgų poveikio ir aukos vaidmens. Tereikia sąmoningai
sau leisti būti savo gyvenimo šeimininku, taip atsiranda atsakomybė už savo
paties būseną. O žmogus dabartine būsena susikuria ateitį pats].
Gregg Braden
draugas indėnas parodė šalavijų lauką, paaiškindamas, kad šie augalai vieni su
kitais komunikuoja, ir netgi kartu gali tobulėti. Netgi visą augmeniją indėnas
sulygino su vienu augalu, teigdamas, kad jų vieno šeimos nario potyrius
išgyvena ir kiti augalai. Ar įsivaizduojate, kokia didžiulė jėga būtų, jei būtų
vieninga žmonija? ! [Gamtoje visur pasikartoja
tobulybės, vieningumo užuominos. Kad ir paiimkim kaip pavyzdį sveiko žmogaus
ląsteles. Jos visos – daugybė trilijonų ląstelių, komunikuojasi draugiškai ir
viską žino viena apie kitą nors ir to nemato. Komunikacija vyksta tos pačios
akimirkos metu. ]
Panagrinėsime DNR įtaką
pasauliui. Garsūs rusų mokslininkai Poponinas ir Gariajevas atliko
eksperimentą. Iš talpos buvo išsiurbtas oras. Mokslininkai žinojo, kad ten dar
liko fotonai. Jų buvimo vieta buvo nustatyta elektronine aparatūra.
Mikroskopinės dalelės buvo pasiskirsčiusios netvarkingai po visą tapyklos
erdvę. Kai į talpą su išsiurbtu oru buvo įdėta žmogaus DNR pavyzdžiai, fotonai
susirykiavo spiralės forma, struktūra, - tokia, kokios formos yra žmogaus DNR.
Tai parodė, kad žmogaus
DNR yra kaip gyvybės kodo nešėja. Bet kai buvo žmogaus DNR pašalinta iš talpos,
fotonai liko išsidėstę taip pat, kaip buvo dar esant DNR talpoje!
Šis eksperimentas parodė,
kad žmogaus DNR turi tiesioginį poveikį aplinkai.
Kito (antro) eksperimento
metu buvo paimta iš žmogaus (donoro) burnos tepinėlis, ir tas audinys buvo
nuneštas didesniu atstumu nuo žmogaus donoro. Žmogus donoras turėjo patirti
įvairias emocijas. Patiriant emocijas, DNR , nutolusi meginėlyje toli nuo
donoro , ir nedideliu atstumu ir netgi 550 km atstumu reagavo
taip pat į donoro emocijas, kaip ir jo kūno DNR.
Vadinasi viskas yra
tarpusavyje susiję.
Kasdien mes liečiamės vieni
su kitais, sveikinantis spausdami vienas kitam ranką ar pan. Taip,
prisiliesdami prie kitų, paliekame savo DNR. Kadangi, kaip buvo antro
eksperimento metu patvirtintas reiškinys, nuo žmogaus atskirtas mėginys su DNR
ir to paties žmogaus DNR jame komunikuojasi per atstumą, tikėtina, kad žmogaus
emocijos, užgimę jo kūne, pasklinda po visą Visatą ir gali būti visur tuo pačiu
metu. [Hearth Math atradimas – toras, energijos laukas. Jis ir gali būti
širdyje prasidedančios energijos raiška].
Trečias eksperimentas. Į
stiklinę kolbą buvo įdėta žmogaus DNR. Ji buvo veikiama nuosekliomis
emocijomis. Buvo apmokyti keletas savanorių. Trys ar penki savanoriai
vizualizavo DNR molekulę ir siuntė į ją savo teigiamus ketinimus, pvz. siuntė
besąlyginę meilę. Priklausomai nuo ketinimo turinio, t.y. – skirtingų ketinimų
- DNR molekulė išsivyniodavo ar susivyniodavo. Prisiminkim, kad buvome mokom
mokykloje, jog DNR busena išlieka nepakitusi visą gyvenimą, netgi buvo
teigiama, kad jokie vaistai, elektromagnetiniai laukai, ar žmogaus poelgiai DNR
negali pakeisti. Bet šis eksperimentas parodė, kad mokyklose peršamas
mokslininkų požiūris buvo ...netiesa.
Taigi, pirmojo
eksperimento metu buvo nustatyta, kad žmogaus DNR tiesiogiai veikia fotonų
išsidėstymą – šviesos virpesius. Antrojo eksperimento metu buvo nustatyta, kad
išlieka toks pat ryšys, komunikacija, sąveika tarp žmogaus kūne esančios DNR ir
to paties žmogaus DNR mėginio , nutolusio per didžiausią atstumą. Trečiojo
eksperimento metu paaiškėjo, kad žmogaus emocijos gali tiesiogai veikti
šalimais esančias DNR molekules kito žmogaus ir ne tik...Žmogaus DNR gali
tiesiogiai veikti pasaulio substanciją. Taigi – pagaliau turime įrodymą, kad
mes patys galime keisti, (ir tai darome kasdien, kiekvieną akimirką! ), savo kūno
būseną ir netgi pasaulio būseną.
Kokias išvadas galime
padaryti mes patys? Po tokių akivaizdžių įrodymų tampa aišku, kad tikrai nėra
neišgydomų ligų, ir iš bet kokios padėties galima rasti išeitį !
Matricos energiją Maksas
Plankas apibūdino kaip ,,sąmoningą ir nuovokų protą“(pagal Braden, 2012). Šiai
energijai galioja kitokie dėsniai, nei tradiciškai buvo manoma ir gridžiama
fizikos mokslu. Matrica veikia veidrodžio principu – mūsų kasdien
išspinduliuojama būsena, emocijos, mintys, nuostatos (įsitikinimai) atsispindi
lyg į veidrodį ir visa tai grįžta mums atgal. [Jei jaučiatės gerai, jums net
mintis nekyla panagrinėti kokius žodžius jūs vartojat, kokias emocijas jūs spinduliuojat
į Visatą. Jei jaučiatės blogai, ir jei pastoviai juntama tokia būsena –
užsirašykite savo vartojamus žodžius, mintis, užfiksuokite būsenas, tikėtina,
kad rasitė labai daug neigiamų žodžių, tam tikrų jūsų tobulėjimą stabdančių
įsitikinimų, nepasitenkinimo ir pan. Jei prisiimsite už savo spinduliuojamus į
Visatą žodžius, mmintis, būsenas kaip paties savo sukurtą produktą – jūs jau
tampate brandžiu, atsakingu žmogumi, kadangi jau suvokiate, kas viso to
prisikūrėte jūs pats. Keičiant negatyvius žodžius į pozityvius, negatyvias
mintis į pozityvias, negatyvią būseną į pozityvią, negatyvią nuostatą į
pozityvią, jūs išlošiate pats sau energijos, kadangi jos jau nebešvaistote
savęs gailėjimui ar pasipiktinimui ir pan. Ir netgi keičiate taip savo likimą,
kadangi jūs jau tampate kitu žmogumi – JŪS SUKURIATE SAVE IŠ NAUJO ! Jūs gi pagaliau leidžiate sau tapti savo gyvenimo šeimininku. Iš pradžių
tai daryti tikrai nelengva, bet darant tai t.y.– veikiant, save kurti į kuo
pozityvesnį žmogų būna vis lengviau ir paprasčiau].
Tikrai esate matę per TV
ar kokiame nors internete video, kai žmogus, kovos menų meistras perskelia
plytą ar netgi didelį bloką pusiau su delnu. Ir žinote kur jis koncentruoja
savo mintį – ogi į galutinį rezultatą. Jei žmogus norui būti sveikas – jis jau
dabar turi įsivaizduoti save sveiką. Jei žmogus turi viršsvorio ir nori
sukūdėti, jis turi įsivaizduoti jau save kūdą liekną esantį dabartiniu momentu,
ir tai net išjausti emocija. Emocijos stiprumas paspartina vaizduotės
realizaciją. Labai svarbu neprisirišti prie laukiamo svajonių išsipildymo
rezultato. Užtenka šiek tiek su vos įtempta valia lengvai pagalvoti, ir tai
galvoti kas kažkiek laiko tik sekundę, arba kelias sekundes – ne daugiau. Tada
nespėja įsijungti proto kontrolė, ir neatsiranda logiškas neigimas, kad tai
neįmanoma. Bet tam labai reikalinga lengva beribės meilės būsena, apie kurią daug
kalba dabartintiniai lektoriai, dalindamiesi informacija – kaip žmogui geriau
gyventi. Ta pati meilės (kai kas ją vadina transo būsena) būsena padeda
realizuotis labai greitai svajonėms. Ogi tai vyksta todėl, kad tokia būsena
nesukuria perteklinio pasipriešinimo potencialo. Mes gyvename dualizmo
pasaulyje. Jei žmogus sako: O...aš energetiškai labai stiprus, ir dar tuo metu
išspinduliuojama tokio galingo stiprumo vibracija, bet ji yra ne švelni, ji
gruboka – iškart susikuria kitas – priešingas potencialas – silpnumo. Jei
žmogus galvoja, kad reikia kurtis kokią nors energetinę mentalinę apsaugą –
iškarto pasąmonė tai supranta kaip gresiantį savo saugomam žmogui pavojų. Ir ji
puola ką – ogi tą patį saugomą žmogų. Pasąmonė yra galingas karys, vykdantis
mūsų išspinduliuojamas programas. Na o negaliu nepaminėti tos mielos geros
tyros ir visiems mielai priimtinos Beribės Meilės būsenos. Toji būsena yra
lengva, tyra, ir ji palanki visais atvejais žmogui todėl, kad tai yra būsena,
nesukelianti jokio pasipriešinimo pačiam ją spinduliuojančiam žmogui. Tai yra
galingiausias ginklas paties žmogaus, ir jau jokių apsaugų nebereikia, kadangi
spinduliuojama beribė meilė iš savęs nuginkluoja visus bioenergetiškai grubiai
stiprius žmones. Beribė Meilės būsena – tai ryšys su Beribiu niekada
neišsenkančiu vandenynu. Tai ir yra Beribė Meilė. O žmogus, juntantis tokią
mielą Beribės Meilės būseną, pasijaučia to Beribio vandenyno dalele. Jis yra ir
beribis Meilės vandenynas, ir tuo pačiu maža dalelė to. Tai susiliejimas į Vienį
ir jutimas, kad visa aplink mus yra Vienis. Vieniui prieinama bet kas, bet
kokia realizacija bet kokių galimybių. Ir jos tiesiog yra tos Beribės
galimybės, nes ir pats žmogus yra to Vienio dalis ir Beribės galimybės. Meilė
sau yra meilė supančiam pasaului. O Meilė ir yra Vienis.
Taigi: pasineriam į Beribės
Meilės būseną, sugalvojam norimą rezultatą, norimas rezultatas išjaučiamas jau
kaip dabar egzistuojantis ar esantis, ir vėl grįžtam į realų gyvenimą,
nukreipiame savo dėmesį į dabartinę aplinką. Ir vėl – pagalvojame apie
rezultatą su būsena, išjaučiame tai (tai trunka tik max iki trijų sekundžių) ir
vėl grįžtame ė normalų gyvenimą, bet dar vis esame lengvoje Meilės būsenoje.
Taip galite daryt tris kartus.
Jei norite save gydyti
(tik primenu tai tikrai ne panacėja, tai tik viena priemonė iš keleto priemonių
gydymosi), savo mintimis įlendate į savo kūną ir bandote žiūrinėti,
vizualizuoti skaudamą probleminę vietą kūne. Galite prieš tai prisiminti kaip
atrodo žmogaus fiziologinis kūnas, kaip išsidėstę organai ir pan.. Lendate į
ląstelės vidų mintimis, vizualizuojate DNR ir RNR (galite pasižiūrėti prieš tai
, kaip iš tiesų atrodo tai ląstelėje, kaip atrodo DNR ir RNR). Tada ,,kalbinate
mintimis, o galite ir garsiai žodžiais savo RNR, ir pasakote jai, kad ji, toji
RNR išsirinktų kokybiškiausias DNR baltymų sekas, iš kurių ji nukopijavus gamins
naujus baltymus ląstelei. Taip jūs patys prisidėsit prie kokybiškesnės savo
organizmo ląstelių gamybos. Darant tai su maloniomis emocijomis, su malonia
Beribės Meilės būsena, jūsų DNR iš tikrųjų reaguos į jūsų žodžius, o RNR tada
tikrai gali pasirinkti kokybiškiausias DNR sekas, be jokių roto virusų (Živ, ar
vėžio), o sveikatos baltymų sekas. Kad jūs padėsite savo ląstelėms susikurti
geresnę kokybiškesnę fiziologiją ir kartu jų pačių savijautą, apie tai įrodymai
parašyti aukščiau J. Primenu,
kad vidiniu žvilgsniu ar vaizduotės pagalba galite po savo kūną klaidžioti
ilgai, net keletą valandų, tik tokiu atveju reikia visiškai atsiriboti nuo jus
supančios aplinkos.
Jeigu jūs galvojate, kad
esate tobulas, tai ląstelės automatiškai reaguoja į tokią jūsų mintį apie save.
Joms tikrai malonu pasijusti tobulo šeiminiko ląstelėmis. Tas pats, jei jūs
galvojate, kad mylite save 100 proc. , arba galvojate, kad esate 100 proc. Sveikas. Tai veikia ląstelėms kaip programa. Na dar pagalvokite dar
sekundei tik (kad neįsijungtų loginė proto analizė), kad jums aštuoniolika, o
dar geriau šešiolika !!! Tokią programą jūsų vidiniai organai gavę ims
jaunėti.
Mūsų DNR pastoviai
komunikuoja su Matrica, su Visata. Galvos smegenys tik atkoduoja tam tikrus DNR
gautus signalus. Smegenys nesugeba atkoduoti didžiulių kiekių priimtų
informacijos (fotonų srauto, energijos) signalų. To nuolatinio dialogo su
Matrica, su subtiliąja energija, forma yra emocijų, būsenų išspinduliavimas į
Visatą ir veidrodiniu principu viso to grįžimas atgal. Jei mes kuriame taiką
savo viduje, mes spinduliuojame taiką į išorinį pasaulį ir net už jo ribų. Mes
galime susikurti savo gyvenimo pokyčius ir savęs paties pokyčius kokius tik
norime. Šis gebėjimas priklauso nuo vibracijų dažnio (kuo aukštesnę
vibraciją žmogus spinduliuoja, t.y. – kuo arčiau jis yra Beribės Meilės
būsenos , tuo labiau jam sekasi kurti savo realybę jau čia ir dabar, ir
pritraukti norimus įvykius, ar reiškinius netgi į dabar akimirką irgi įmanoma,
nor tai vadinama stebuklu, bet tokie stebuklingi Visatos beribio subtilaus
nuovokaus proto dėsniai). Taip pat šis gebėjimas kurti naują save ir savo
gyvenimą priklauso nuo įsitikinimo, kiek žmogus gali sau leisti būti kūrėju
savo realybės. Na jei žmogus nusprendžia tapti savo gyvenimo šeimininku, jis
pasiima kartu didžiulę atsakomybę už savo susikurtą gyvenimą, atsakomybę už
spinduliuojamas emocijas ir būseną į Visatą, jis tada sąmonės dėka gali sau
patogiai keisti savo gyvenimą. Labai svarbu savo gyvenimo ir savęs kūrybai
dėmesio koncentracija.
Gariajevo ir Poponino
eksperimentų informacija pasinaudota iš Gregg Braden knygos ,,Dieviškoji
Matrica“, 2012, leidykla Mijalba, p. 67 – 74. Apie šiuos ir kitus Dr. Piotro Gariajevo eksperimentus galite
rasti informacijos video medžiagoje internete. Piotras Gariajevas padarė įdomių
eksperimentų organų regeneracijos srity. Jo atradimai yra didžiulis įnašas į
mūsų pasaulio gerovę.
Ši aukščiau pateikta informacija yra gera priemonė pagerinti savo gyvenimui
ir paties žmogaus savijautai, jei ji bus tinkamai naudojama. Visi turtai yra
mumyse, tereikia leisti sau tai pajausti. Mūsų kūne atsikartoja Visata, kuri
vadinama mikro Visata. Padėdami sau padėsime Visatai. Arba padėdami Visatai –
padėsime sau.
Su meile
ir pagarba Virginija Luko
Čia galite
pasižiūrėti apie žemas baimės vibracijas ir aukštas meilės vibracijas video:
http://www.youtube.com/watch?v=1H7szhBgyVA
dar galite pažiūrėti mikrobiologo Bruce Lipton video . Jis atrado ir įrodė, kad mes nesame genų aukos.
http://www.youtube.com/watch?v=VYYXq1Ox4sk
čia Gariajevas apie banginę genetiką pasakoja
http://www.youtube.com/watch?v=xsNUr7ZlDZM
Apie realybę, kuri yra kitokia nei mes matome, visiems jau gal žinomas The Secret filmukas. Kaip mes matome smegenimis ;). Mūsų akys mato daug daugiau informacijos, bet smegenys atkoduoja tik tiek info, kiek esame įsitikinę tuo kas ištiesų egzistuoja.
dar galite pažiūrėti mikrobiologo Bruce Lipton video . Jis atrado ir įrodė, kad mes nesame genų aukos.
http://www.youtube.com/watch?v=VYYXq1Ox4sk
čia Gariajevas apie banginę genetiką pasakoja
http://www.youtube.com/watch?v=xsNUr7ZlDZM
Apie realybę, kuri yra kitokia nei mes matome, visiems jau gal žinomas The Secret filmukas. Kaip mes matome smegenimis ;). Mūsų akys mato daug daugiau informacijos, bet smegenys atkoduoja tik tiek info, kiek esame įsitikinę tuo kas ištiesų egzistuoja.
https://www.youtube.com/watch?v=xvzPRCAGsK8
Labai trumpai įdomiai ir aiškiai išdėstomas širdies vaidmuo žmogaus gyvenime. Čia pamatysit, kaip atrodo širdies toras (laukas, spinduliuojamas iš širdies srities) :
http://www.youtube.com/watch?v=Kyfm5_LLxow
O čia pasakojamas bandymas, kaip blogas mintis siunčiant žmogui, jo DNR susitraukdavo , o gera mintis siunčiant jo DNR išsitempdavo, ir t.t. geras filmas, verta
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=h828iagDq_g
Kai žmogus iš savo širdies išspinduliuoja jausmą, tai nusidriekia iš širdies elektromagnetiniais laukais ne keletu metrų, o daug daug kilometrų. O jei tą patį malonų jausmą išgyvena grupė žmonių - tai gali pakeisti pasaulį!!!!
http://www.youtube.com/watch?v=7KqqHSaeW-o&list=PL57183F6569A7FBBA
Malonus jausmas sukuria labai malonią būseną. Toje malonioje būsenoje ,,plūduriuojant" čia ir dabar, susikuriam nuostabią ateitį. Taip pat gali labai greit realizuotis mūsų ketinimai, kadangi labai maloni gaivi, lengva būsena turi labai aukštą dažnį (tokia būsena, kai susilieji su gamta, kai pasijunti Vienio dalele ir pačiu Vieniu, Beribiu vandenynu su beribėmis Galimybėmis, kaip besąlygiškai myli viską aplinkui - tokia būsena nesukuria perteklinio potencialo, nesukuria dualizmo) ir tokia būsena galima keisti savo realybę.
Mūsų mintis keičia genus:
http://www.davidicke.com/headlines/researchers-finally-show-how-mindfulness-and-your-thoughts-can-induce-specific-molecular-changes-to-your-genes/
Išgijimo atvejis:
https://www.youtube.com/watch?v=XOEP2Pmek9g
čia apie tai, kad galima nuskaityt info lazerio technologijomis, čia Gariajevo video. Klausantis tam tikrų garsų žmogus pasveiksta, netgi iš beviltiškų situacijų yra išeitis. Čia pateiktas atvejis, kaip moteris po infarkto, paralyžiuota po keleto dienų pakilo ir pradėjo vaikščioti, ji pasveiko.
2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis
Istorijos paslaptys, kas nuo žmonių nuslėpta, žmogaus galimybės ir pan.
Ar galima visiems užmauti tą pačią kepurę?
ĮrašėGintaras-, ačiū Gintaru Mikšiūnui, straipsnis iš http://www.kvantinemagija.lt/ar-galima-visiems-zmonems-uzmauti-ta-pacia-kepure.html
Michalel
Cremo kurio dvasinis vardas Drutakarmā Dāsa save laiko Amerikos laisvu
mokslininku. Jis plačiajai visuomenei daugiau žinomas kaip Vedų
kreacionistas. M. Cremo yra taip pat JAV Tarptautinės Krišnos sąmonės ir
Bhaktivedanta instituto atstovas.
Žemiau pateiktas straipsnis parengtas pagal kelis M. Cremo darbus. Tarp jų: “Uždraustoji archeologija” ir „Žmogaus deevoliucija“. Šiose knygose jis akcentuoja, jog Č. Darvino evoliucijos teorija yra nepilna ir iškreipia tikrovę. Ši teorija, anot jo, kalta dėl visų negandų, kurios nuolat užklumpa šiuolaikinį žmogų, nes neleidžia žmogui teisingai suvokti tiek savęs pačio, tiek aplinkos, kurioje gyvena.
Savo knygose jis pateikia archeologinius duomenis, kurie, jo įsitikinimu pakankamai aiškiai įrodo, jog žmogus Žemėje gyveno daug seniau, negu nurodo Darvinas „Evoliucijos teorijoje“.
Tokie teiginiai sutampa su sanskrito raštų liudijimais, jog tikrasis žmonijos amžius ne keli šimtai tūkstančių, o milijonai metų. Sugretinęs archeologinių kasinėjimų duomenis ir Vedų tradicijas, Michalel Cremo pateikia savo teoriją naujoje knygoje „Žmogaus deevoliucija“. Tai alternatyva Darvino „Evoliucijos teorijai“. M.Cremo savo knygose pateikia siūlymus, kaip galėtume pertvarkyti švietimo sistemą, kad žmonės galėtų pasirinkti kuo tikėti: evoliucionistais, Vedomis ar Biblija ar kitų religijų šventuose raštuose išdėstytomis tiesomis.
M. Cremo skaudžiai kanda bet kokiai cenzūrai, kuri reiškiasi ypatingai rafinuotomis formomis ir vyriausybėms, kurios formuojant piliečių pasaulėžiūrą, praktikuoja dvigubus standartus. Iš vienos pusės demokratinių valstybių konstitucijose pripažįstama sąžinės ir pažiūrų laisvė, bet iš kitos pusės naudojamos įvairios formalios ir neformalios cenzūros formos, kad žmonių galvose išliktų vieningas istorijos ir realybės supratimas, kurią propaguoja siaura fanatiškai ir fašistiškai nusiteikusių ideologinių darbuotojų grupė, nurodymus gaunanti tiesiai iš vadinamojo Romos klubo.
Darvino teorijos šalininkai mano, kad mūsų jausmai, mintys emocijos tėra tik cheminių procesų pasekmė. Jie sako, kad mes, žmonės, evoliucionavome iš beždžionių. 200 metų nesėkmingai ieškoma „trūkstamos grandie“, kurios pasaulinės vyriausybės cenzūruojamas mokslas nepajėgus surasti net ir šiandien. Darvino teorijai prieštarauja realūs moksliniai faktai. Blogiausia tai, jog valdiška/mokslinė (evoliucionistinė) pasaulėžiūra veda link labai negatyvių socialinių pasekmių. Mums ši teorija sako, kad žmogus tėra tik materialus daiktas, biocheminių procesų visuma, atsiradusi dėl atsitiktinių cheminių reakcijų. Jeigu mes tuo tikėsime, vadinasi trokšime tik materialių dalykų.
Tada mes sutiksime, jog gaminti, konkuruoti ir vartoti – pagrindiniai žmogaus tikslai. Pernelyg didelė materialių produktų gamyba ir vartojimas yra viena pagrindinių ekologinės krizės priežasčių. Mes nuodijame orą, vandenį ir visą planetą. Pagal evoliucionistus, mes ne tik materialūs vartotojai, bet vieni kitiems konkurentai, nes turime kovoti dėl išlikimo ir kandžioti vieni kitiems gerkles.
Pasižiūrėkime kaip elgiasi politikai, vadinasi taip turi elgtis ir visi kiti. O tai yra pagrindinė visų kylančių karų priežastis ne tik tarp individų, bet tarp tautų bei religijų.
Kaip visa tai pakeisti? Michalel Cremo randa atsakymą: reikia pakeisti supratimą apie save, kas mes tokie, iš kur atsiradome ir kur mes turime eiti. Reikia performuoti visą mūsų įsitikinimų, tikėjimų, lūkesčių sistemą veikti visiškai kitais pagrindais. Mums reikalingos alternatyvos Darvino „Evoliucijos teorijai“, nes ji yra iš principo klaidinga, ydinga ir mirtinai pavojinga. Ir tokią alternatyva M. Cremo mato Vedų tradicijoje.
Valdiški evoliucionistai sako, kad gyvybė Žemėje atsirado tarp 2 ir 3 milijardų metų atgal. Jie taip pat kalba, kad pirmosios į žmogų panašios beždžionės atsirado prieš maždaug 40 milijonų metų, o pirmas dvejomis kojomis vaikštantis pirmykštis žmogus – prieš 6 milijonus metų. Dabartinio žmogaus amžius, – 100-150 tūkstančių metų.
Tuo tarpu senieji sanskrito tekstai sako, kad žmonės po Žemę vaikščiojo nuo pat jos atsiradimo. Apie tai kalba ir tiki šventieji tekstai: Biblija, Koranas. Tuo tarpu darvinistai įžūliai meluoja, sakydami, jog visi objektyvūs moksliniai duomenys ir „sveikas protas“ yra evoliucijos teorijos pusėje. Šiandien tai yra teisybės neatitinkantis ir visiškai absurdiškas teiginys.
M. Cremo atliko išsamų paskutiniųjų 50 metų archeologijos atradimų tyrimą ir nustatė, jog evoliucionistai, siekdami įrodyti savo tiesą, sistemingai klastojo ir tebeklastoja duomenis, tačiau panašiais nusikaltimais kaltindavo ir tebekaltina kitų teorijų šalininkus. Apie savo atradimus Michalel Cremo parašė knygoje „Nežinoma žmonijos istorija“.
Valdiško mokslo pasaulyje egzistuoja toks reiškinys, kaip informacijos filtras. Visuomet mėginama įvairiais būdais ginti visuomenėje nusistovėjusį, žmonėms įprastą pasaulio vaizdą. O kas neįsirašo į šį vaizdą, automatiškai atmetama. Taip atmetami daugelis objektyvių faktų, bylojančių apie visai kitokią žmogaus kilmę. Pasak Michalel Cremo, filtras veikia ir konkrečių asmenų valios pastangomis, ir automatiškai, lyg pasąmonės programos. Atfiltruotą vaizdą paprastai piešia mokslininkai savo publikacijose, filmuose, mokinių vadovėliuose. Jeigu žmogus nueis į archeologijos muziejų, ras tuos artefaktus, kurie praėjo filtrą.
Neretai atsitikdavo taip, M. Cremo teigimu, kai į archeologinių kasinėjimų vietas ir radinių saugyklas atvykdavo vyriausybinių specialiųjų tarnybų darbuotojai ir konfiskuodavo radinius, kurie neįsirašo į esamo modelio rėmus.
Michalel Cremo pasakoja apie vieną archeologę, dirbusią Meksikoje. Jos komanda aptiko žmogaus kaulų fragmentus, o kad nustatytų jų amžių, pasikvietė geologus. Geologai, naudodami 4 skirtingus radinių amžiaus nustatymo būdus, priėjo išvados, jog žmonių palaikai po žeme gulėjo 250 tūkst. metų. Tuo tarpu archeologai pasakė, jog tai neįmanoma, nes rastų ginklų likučių to laikotarpio pirmykščiai žmonės pasigaminti negalėjo. Todėl savo ataskaitose archeologai atsisakė įrašyti radinių amžių, kurį nustatė jų pačių kolegos geologai, nes tai esą neįmanoma. Radinių amžius prieštaravo evoliucijos teorijai. Kai archeologų grupės vadovė visgi nusprendė pateikti artefaktų amžių, ji patyrė sunkumų, susijusių su karjera ir darbu.
1889 metais Aidaho valstijoje, Nampa miestelyje darbininkai kasė šulinį vandeniui. Prikasę 100 metrų gylį, jie ten rado meno kūrinių pavyzdžius. Tai moters pavidalo figūra. Ir ji buvo rasta uolienose, kurių amžius – 2 milijonai metų. 20 a. pradžioje Kalifornijoje, aukso kasyklose darbininkai rado žmogaus kaulus ir darbo instrumentus, kurių amžius – 50 milijonų metų. Tačiau apie šiuos ir kitus radinius šiandien mes nieko negirdime. Jeigu faktai neatitinka evoliucijos teorijos, jie atmetami.
Michalel Cremo papasakojo siaubingą istoriją, kai vienas NBC prodiuseris norėjo patekti į Kalifornijos universiteto saugyklas ir susipažinti su Kalifornijos aukso kasyklose aptiktais radiniais. Muziejaus darbuotojai atsisakė žurnalistams pateikti bet kokią informaciją, nors ji yra pagal įstatymus vieša. Po to, kai dokumentiniame filme visuomenei buvo parodytos artefaktų nuotraukos, kažkokios slaptos jėgos ėmėsi žiauresnių poveikio priemonių. Jos per federalines tarnybas mėgino užgniaužti laidą, kad NBC nieko panašaus daugiau nerodytų.
Po to, kai Kalifornijos universitetas atsisakė Michalel Cremo ir jo komandai leisti susipažinti su žmogaus rankų gamybos artefaktais, kurių amžius - 50 milijonų metų, žurnalistas pats nuvyko į aukso šachtas ir atliko savo tyrimą ir rado ten kur kas įdomesnių dalykų.
Kita sensacija.1968 metais Jutos valstijoje buvo rasi žmogaus batų pėdsakai, sluoksniuose, kurių amžius 500 milijonų metų. Šie pėdsakai buvo ištyrinėti ir nustatyta, jog tai yra tikrai žmogaus bato pėdsakas. Bato padu buvo nutrėkštas trilobitas – mažas daugiakojis gyvūnėlis. Jie gyveno žemėje prieš 320 milijonų metų. Omarų ir krabų tolimi protėviai trilobitai kažkada žemėje veisėsi labai gausiai. Jie išmirė prieš 280 milijonų metų. Žmogaus bato pėdsakas su prispaustu trilobitu, perverčia visą istoriją.
Vėliau toje pačioje vietoje tokių senų žmogaus batų pėdsakų rado ir kiti archeologai. Michalel Cremo tokių istorijų gali pateikti šimtus. Pakistane, senose, kilometro gylio druskos kasyklose, buvo rasti augalų ir gyvūnų likučiai. Jų amžius 600 milijonų metų. Tuo tarpu darvinistai kalba, jog pirmieji augalai Žemėje atsirado prieš 120-150 milijonų metų, o pirmieji vabzdžiai – prieš 350 milijonus metų. Pirmieji patys paprasčiausi augalai – prieš 420 milijonų metų. Tuo tarpu radiniai Pakistane sako, kad jiems -570 milijonų metų.
Nesenai Kinijos paleontologai rado stambaus šuns dydžio žinduolio likučius. Jų maistas buvo maži dinozaurai. Šis radinys verčia piešti visai kitą evoliucijos paveikslą, nes tokie žinduoliai kartu su dinozaurais gyventi negalėjo. Taigi, mums teks perrašyti ne tik žmonijos, bet ir gyvūnų bei augalų istoriją.
O ką sako molekulinė biologija ir genetika? Ar sugebėjo mokslininkai įrodyti evoliucijos teoriją dėka šių disciplinų? Deja, taip neįvyko. Jie sako, kad gyvybė atsirado dėl cheminių elementų reakcijų ir pirminio „sultinio“. Visa tai galime perskaityti bet kuriame biologijos vadovėlyje. Tačiau nei vienas mokslininkas šiandien negali pasakyti, kokie cheminiai elementai susijungė ir kokia tvarka, kad „atsitiktinių“ cheminių reakcijų pasekmėje atsirastų gyvybė.
Vadinasi teiginys, kad gyvybė atsirado dėl spontaniškai kilusių cheminių reakcijų „pirminiame sultinyje“ siautėjant žaibų iškrovoms, yra tik viena iš hipotezių, bet ne įrodytas faktas. Mokslininkai bandė laboratorinėmis sąlygomis sukurti tokį sultinį, veikė jį elektros iškrovomis, tačiau gyvybė vis viena neatsirado. Taigi, Žmogus Dievo vaidmens prisiimti nesugebėjo.
Kokiu būdų reikėtų išgauti cheminius junginius, būtinus, kad gyvybė atsirastų? Evoliucionistai sako, kad pirmiausia viskas atsirado panašiai, kaip druskos kristaluose. Tuo tarpu pačių kristalų susidarymas yra egzoterminis procesas. Šio proceso metu šiluma atiduodama, o ne sugeriama. Šį pavyzdį galima iliustruoti biliardo stalo pavyzdžiu, kurio vidus yra įdubęs, todėl visi kamuoliukai yra subėgę į vidurį. Tokiu pačiu principu vyksta ir egzoterminiai procesai. Tačiau sudėtingos makro molekulės, iš kurių susidaro mikroorganizmai, vystosi kitaip. Jie susidaro per endoterminius procesus kurių metu molekulės sugeria šilumą. Įsivaizduoti, jog tai gali įvykti savaime, labai sudėtinga. Tai būtų panašiai, jei įsivaizduotume biliardo stalą iškilusį, o visus kamuoliukus – ant iškilimo centro.
Kaip iš vienos ląstelės organizmo susiformavo mąstančios būtybės su labai sudėtingas operacijas galinčiais atlikti kūnais? Darvinistai sako, kad tai padarė evoliucija. Kas lėmė tas genetines mutacijas, kurios pirminį vienaląstį gyvį padarė žmogumi? Kokios tos mutacijos buvo? Į šiuos klausimus šiuolaikinis mokslas atsakyti nepajėgus. Tuo tarpu jis remiasi gandų lygio teorinėmis prielaidomis apie gyvybės atsiradimą, kurių laboratorijose patikrinti neįmanoma.
Biochemikas Michael J. Behe, savo knygoje „Juodoji darvino dėžė“ (Darwin's Black Box) sako, kad nė vienoje evoliucionostų knygoje apie gyvybės ir žmogaus atsiradimą, jūs nerasite nei vienos cheminės formulės ar paaiškinimo, kaip vyko genetinės mutacijos žmogaus organizme. Šia tema jau daug metų tvyro visiška tyla. Visi tiki absurdo pasaka, kurią nuplagijavo nuo kokaino priklausomas Darvinas.
Kitaip tariant, ši natūralių genetinių mutacijų teorija, kuria remiasi medicina, antropologija, biologija, įvairios šių dienų dominuojančios valstybės, verslo, filosofijos ir įvairios gyvenimo būdo kryptys yra moksliškai nepagrįsta. Daugelyje gyvenimo sričių priimami sprendimai remiantis ne mokslinėmis prielaidomis, o infantilo, narkomano Č. Darbino liguistomis fantazijomis. Ir tie sprendimai lemia daugelio žmonių gyvenimą bei likimus, absoliučiai visose gyvenimo srityse. Ar tai yra normalu? Ar tai ne įrodymas, jog gyvename iliuzijų pasaulyje? Tai yra tikras siaubo filmas.
Dabartinė visuotinai priimta evoliucionistinė natūrfilosofinė-mechaninė pasaulėžiūra paremta ne realiais moksliniais faktais ar įrodymai, o besąlygišku tikėjimu neįrodytomis dogmomis. Darvinizmas yra religija, be to dominuojanti, kažkodėl neįtraukta į tradicinių konfesijų sąrašą. Tai yra narkomano fantazijų rinkinys, nepagrįstas nei sveiku protu, nei jokiais racionaliais argumentais, nei realiais faktais bei moksliniais įrodymais. Tačiau šis kliedesys priverstinai-laisvanoriškai privalomas visiems kaip bažnytinė malda „Tėve mūsų“.
Tuo tarpu, kaip sako M. Cremo, yra be galio daug archeologinių įrodymų, kurie griauna narkomano Darvino mitais paremtą teoriją. Be to ši pasaulėžiūra neturi jokios patvirtinimų ir įrodymų bazės nei genetikoje, nei molėkulinėje biologijoje. Vadinasi visuomet yra erdvė alternatyviems požiūriams. Tačiau tie alternatyvūs požiūriai tiesiog valios pastangomis stumiami ir žmonių gyvenimo nuo pat inkvizicijos laikų.
Savo knygose Michalel Cremo pateikia teoriją apie tai, kaip atsirado Žemė, gyvybė ir žmogus, remiantis Vedų tradicija, kuri yra kur kas senesnis šaltinis negu Biblija.
Prieš užduodant klausimą, iš kur atsirado žmogus, pirmiau turėtume atsakyti kas yra Žmogus? Remiantis šiuolaikinio mokslo pasaulėžiūra, žmogus pirmiausia yra kūnas. Tačiau iš tikrųjų žmogus susideda iš 3 substancijų . Tai – įprasta materija, subtilusis kūnas ir Sąmoningasis AŠ, kuris egzistuoja nepriklausomai nuo kūno. Valdiškas mokslas sako, kad mes neturėtume remtis tokiomis mistinėmis substancijomis kaip, pavyzdžiui, subtilusis kūnas, nes jo pamatuoti neįmanoma. Kirlianų aparatas, galintis fotografuoti žmogaus aurą, tokį bevertį argumentą visiškai sugriovė.
Sutinkame, kad kūno lygmenyje mes iš tikrųjų turime remtis fizika ir chemija. Bet ar tuo remiasi visas šiuolaikinis mokslas, kuris iš visų reikalauja būti formaliai nuosekliais? Anaiptol ne. Kaip jau prieš tai buvo minėta, jis remiasi darvinizmu, t. y. niekuo neįrodytomis teorinėmis prielaidomis.
Imkime, pavyzdžiui, astrofiziką. Iki 20 amžiaus 70-ųjų astronomai vertino įvykius kosmose išskirtinai pagal mechanikos dėsnius. Tačiau kartą jie atrado, jog remiantis tokiu požiūriu, jie kai kurių reiškinių negali paaiškinti. Kosmose ne viskas vyksta pagal žinomus mechanikos dėsnius. Tam, kad, pavyzdžiui, galėtų paaiškinti spiralinių galaktikų judėjimą, jiems reikėjo įvesti naujas substancijas. Iš pradžių jie pradėjo kalbėti apie tamsiąją materiją. Ši tamsi materija nėra pagaunama jokiais prietaisais, nes ji absoliučiai nematoma. Tačiau ir tokio apibrėžimo neužteko.
Nesenai astrofizikai įvedė dar keistesnę substanciją – juodąją energiją. Juodoji energija veikia priešinga kryptimi negu gravitacija. Gravitacija traukia, o tamsioji energija atstumia. Šiandien astrofizikai mano, jog Visatoje įprasta mums materija susidaro tik 5 proc. tamsioji materija - 30 proc. ir 65 proc. - tamsioji energija. Tam, kad galėtų įvardinti tai ką mato, astrofizikai privalėjo įvesti naujus pavadinimus, kurie neįsirašo į mechaninį modelį.
Tokius pačius neatitikimus tarp dominuojančios pasaulėžiūros ir realybės galima rasti ir biologijos moksle. Mes nepajėgūs aprašyti žmogų vien tik naudojant materijos sąvokas. Todėl mums reikia įvesti naujus elementus. M. Cremo remiasi Rodney Brooks iš Massachusetts Institute of Technology ir pateikia citatą iš jo straipsnio žurnale Nature.
Ten esą rašoma, jog dirbtinio intelekto ir dirbtinės gyvybės programos yra žlugusios ir bevaisės. Tai svarbus momentas. Jeigu gyvybė žemėje yra grynai materialus procesas, vadinasi jį galima atkartoti laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau to padaryti niekam nepavyko. O juk 21 a. turėdami galingus kompiuterius žmonės turėjo tai padaryti. Tačiau taip neatsitiko.
M. Cremo cituoja Rodney Brooks, kuris sako, kad sukurti dirbtinio intelekto nepavyksta ne dėl tol, kad žmonių sukurti kompiuteriai per silpni, ne todėl, kad informatikai nesugeba sukurti geresnių programų. Visuose gyvuose organizmuose yra kažkas tokio, ko mokslas negali atkartoti jokiomis formulėmis, jokiais moduliais ar algoritmais. Ir to KAŽKO valdiškas mokslas niekaip nesupranta. Jis nesupranta kas yra siela, kas yra dvasia, kas yra gyvybinė energija ir kaip ji veikia.
Metas į mokslus, susijusius su biologinėmis sistemomis, įvesti naujus terminus. Mes, pasak M. Cremo, turėtume išskirti tokius subtilius elementus, kaip protas ir sąmonė. Atskirais pavieniais tyrimais tokių elementų egzistyavimas yra patvirtintas. Tačiau dėl informacinių filtrų, visa tai padedama į šalį, kuo toliau nuo žmonių ir nuo visuomenės akių. Todėl daugelis žmonių net nenutuokia, jog visa tai egzistuoja ir sąmonė tikrai nėra išimtinai smegenų veiklos produktas.
Protas, anot M. Cremo, yra panašus į orą. Mes oro nematome, tačiau kai jis juda virš vandens, susidaro bangos. Mes nematome proto, bet protas labai neįprastai veikia materiją. Laboratorinių bandymų, kurių metu buvo siekiama įrodyti arba paneigti teiginius, jog protas veikia materiją, buvo atlikta tūkstančiai. Visi jie įrodo, jog protas tikrai valdo ir gali viską valdyti. Tačiau tokie eksperimentai nuo visuomenės uždaromi po devyniomis spynomis.
Kiekvienas fizikas žino Pierre and Marie Currie darbus. Apie tai, kad šie sutuoktiniai atrado radioaktyviuosius elementus, tyrinėjo pjezoelektroninius reiškinius, elektromagnetinius procesus. Žinių apie tai galime rasti bet kurioje enciklopedijoje. Tačiau nei vienoje edukacinėje knygoje nerasime jokios užuominos, kad šie žmonės buvo mistikai ir tyrinėjo paranormalius reiškinius.
1905 metais grupė žymiausių Europos fizikų atliko eksperimentus dalyvaujant mediumei iš Italijos Eusapiai Palladino. Po metų, t.y. 1906-aisiais Pierre Currie žuvo labai keistomis aplinkybėmis, jį netikėtai pervažiavo arkliu kinkomas vežimas.
Tie eksperimentai su Eusapia Palladino buvo vykdomi ne kur kitur, o prestižinėje mokslo įstaigoje - Paryžiaus psichologijos institute. Vieno eksperimento metu mediumė sėdėjo laboratorijoje, ant kėdės. Marie Currie laikė ją už rankos. Kiti mokslininkai laikė ją už kojų. Ir staiga laboratorijos stalas pakilo į orą per 1 metrą. Po dviejų metų darbo su mediume iš Italijos, penki Nobelio premijos laureatai pasirašė dokumentą, patvirtinantį, jog fenomenas tikras. Savo kolegoms Pierre Currie rašė, kad norint pamatyti pilną realybės vaizdą, turime suprasti šio eksperimento esmę.
Tačiau šio žymiausių 20 a. pradžios Europos fizikų gyvenimo epizodo nerasite jokiame viešame mokykliniame vadovėlyje, nes paranormalūs reiškiniai, pasak įstatymų leidėjų, neegzistuoja.
Įdomu, kuo remiantis jie padarė tokią prielaidą?
M. Cremo remiasi Roberth John iš Pristono universiteto. Jis atliko daug eksperimentų su atsitiktinių skaičių generatoriumi. Dirbdamas paprastu režimu, generatorius rodydavo 50 proc. nulių ir 50 proc. vienetukų. Robert John sodindavo prie ekrano studentus ir liepdavo jiems valios pastangomis veikti aparatą, kad šis rodytų daugiau vienetukų. Ir studentams tai pavykdavo. Eksperimentai buvo tęsiami 10 metų. Tai dar vienas mokslinis įrodymas, jog protas neįprastu būdu veikia materiją.
Ekstrasensoriniai reiškiniai buvo tyrinėjami daugelyje Vakarų universitetų, bet jūs nei moksliniuose žurnaluose, nei vadovėliuose nerasite apie tai nė menkiausios užuominos.
M. Cremo rašo, jog buvo įvykdyta nesuskaičiuojami kiekiai eksperimentų kaip telepatiniu būdu perduodamos žinios be jokių įprastinių ryšio priemonių. Vienas žmogus, pavyzdžiui, Amerikoje būdavo kaip gavėjas. Jis atsipalaiduodavo ir apie nieką negalvodavo. Tuo tarpu kitoje Atlanto pusėje siuntėjas žiūri vaizdus monitoriuje arba paveikslus ir bando tuos vaizduos perduoti gavėjui. Kiekvienu atveju gavėjui rodomi 4 visiškai skirtingi vaizdai. Ir jis turi žinoti, koks iš tų vaizdų yra perduodamas. Jeigu imsime populiarią ir įstatymuose įrašytą prielaidą, jog paranormalūs reiškiniai neegzistuoja, tuomet tikimybė pamatyti vieną ar kitą vaizdą yra vienas iš keturių. Eksperimentai parodė, jog žmogus, neturintis jokių paranormalių sugebėjimų teisingai priimdavo siunčiamą vaizdą beveik 40 proc.
Šitie visi eksperimentai įrodo, kad egzistuoja subtili substancija - protas, kuri neveikia pagal mechaninius ir chemijos dėsnius. Tas protas disponuoja jėga, galinčiam veikti materiją neįprastu būdu. Michalel Cremo sako, jog egzistuoja šimtai įrodymų, jog sąmonė veikia atskirai nuo kūno. Dauguma tokių atvejų žinoma iš klinikinės mirties tyrinėjimų.
Kai įvyksta širdies smūgis, ji sustoja, kraujas nustoja tekėjęs, prietaisai fiksuoja, jog smegenų elektrocheminis aktyvumas yra sustojęs. Tokiu momentu žmogus turi netekti sąmonės, nieko nematyti, nieko nefiksuoti ir nieko neprisiminti. Pilna tamsa. Tačiau dauguma žmonių patekę į tokias būsenas prisimena, kaip jie išeidavo iš kūno, pakildavo virš operacinės stalo ir iš viršaus matydavo, kaip chirurgai mėsinėja jo kūną.
Pavyzdžiui Dr. Michael Sabom atliko nuoseklią savo pacientų apklausą. Jis jų prašė, papasakoti visas detales, ką jie prisimena būdami klinikinėje mirtyje. Kokius veiksmus su jais atliko gydytojai, artimieji ir pan. Paskui jis eidavo pas gydytojus ir prašydavo gydymo aprašymų, kaip, pavyzdžiui, vyko operacija. Daugumoje atvejų pacientų pasakojimai sutapo su tuo, ką darė jiems daktarai.
Kitaip sakant tie žmonės nefantazavo, jie realiai matė. Pasak Michalel Cremo klinikinės mirties atvejais sąmoningasis AŠ (siela), atsiskirdavo nuo kūno, o po kurio laiko sugrįždavo. Vadinasi sąmoningasis AŠ arba siela gali išeiti iš vieno kūno ir pereiti į kitą, pavyzdžiui, ką tik gimusį. Šis procesas vadinamas reinkarnacija ir yra pagrįstas tyrimais.
Tokių tyrimų šaltinis – psichiatriniai praėjusių gyvenimų atminties tyrimai, kuriuos atliko Jan Stevenson, kurį Michalel Cremo pristato, kaip psichiatrą, tyrinėjusį vaikų prisiminimus iš ankstesnių gyvenimų. Daugumoje atvejų jam pavykdavo rasti žmonių vardus ir pavardes, kuriais prisistatė tiriami vaikai.
Kitas pavyzdys. Australijos televizijoje prieš kelis dešimtmečius metų buvo atliktas eksperimentas. Gatvėje buvo parinktos atsitiktinės moterys. Hipnozės seansų metų jos prisimindavo ankstesnius savo gyvenimus. Viena moteris prisiminė buvusi Prancūzijos aristokrate viduramžiais, Ji naudojo tokius žodžius, kurie Prancūzijoje šiandien nebenaudojami. Niekada nebuvusi Europoje moteris filmavimo grupei nurodė vietovę, kurioje iki šiol stovi dvaro griūvėsimai.
Visi šie eksperimentai rodo, jog mūsų sąmonė nėra apribota tik vienu kūnu, kuriame esame, kad ji gyvena ilgiau negu fiziologinis kūnas.
Pagal Vedų tradiciją, žmogus susideda iš materijos, proto ir sąmonės. Kūną mes galime sulyginti su kompiuteriu, o Sąmoningąjį AŠ su kompiuterio operatoriumi. Kai žmoguje ima viršų tik kompiuterinės programos, jos nustumia Sąmoningąjį AŠ (sielą) į apribojimų kalėjimą, todėl žmogus kenčia, kol galiausiai suserga. Programuotojas juk nepasitiki automatinėmis programomis. Jis visą laiką turi jas prižiūrėti, taisyti, keisti bei matyti kaip jos veikia. Jei programų valdytojas užmiršta savo pareigas, ima karaliauti programos ir nebūtinai teisingos.
Visa dabartinė materialistinė civilizacija remiasi automatinėmis programinis, kurios, pasirodo, mūsų visuomenėje yra svarbesnės už šeimininko (sielos) norus.
Ne tik pats žmogus, bet ir visa Visata yra daugiaplanė struktūra. Viename iš lygmenų yra įprasta mums materija. Tame lygmenyje mes esame kaip kūniškos būtybės. Bet aukščiau yra pasauliai, kurie sudaryti iš subtiliųjų energijų. Žmonės juos vadina angelais, dievais, ateiviais, astralinėmis būtybėmis. Dar aukščiau yra pasauliai, kurie sudaryti iš grynos sąmonės. Ten gyvena būtybės, kurios yra prisitaikiusios būtent prie tokių gyvenimo sąlygų.
Mes taip pat matome, jog sąmonė yra individuali. Kiekvienas žmogus turi sąmonę. Tačiau yra ir Sąmonės Šaltinis, kuris taip pat yra individualus ir turi asmens savybes. Supratimas, kad mes gyvename daugiaplaniame kosmose, susidedančiame iš daugybės pasaulių ir, kad juose yra kitokios gyvybės formos, leidžia paaiškinti tai, ką mokslas iki šiol ignoravo.
Johan E. Mack Psichiatrijos fakulteto Harvardo universitete vadovas savo knygoje „Pasas į kosmosą“ rašo, kad idėja, jog mes gyvename daugiaplaniame kosmose yra pakankamai reali. „Kosmosas yra užpildytas būtybėmis, gyvūnais, dvasiomis, protu, dievais. Ir aš su tuo sutinku“, - sako jis.
M. Cremo sako, jog pačioje žmogaus egzistavimo pradžioje sąmonė buvo švari. Mes gyvenome harmonijoje su Pagrindiniu visko Šaltiniu, o taip pat ir su kitomis būtybėmis. Mes galėjome ir likti tokiame pasaulyje. Tačiau kai tik sąmoningąjį AŠ išstumia EGO, žmogus nebegali gyventi harmonijoje, todėl nusileidžia į žemesnius kosmoso pasaulius. Tada jis remiasi tik protu, ir tik materija. Būtent tai Michalel Cremo vadina deevoliucija. Sąmonę uždengia žemutiniai proto ir materijos lygmenys.
Šiandien dauguma mokslininkų tiki materijos pirmumu ir tuo, kad ji gimdo tiek protą, tiek ir sąmonę. Viskas išnyksta ir lieka tik materija. Tačiau iš tikrųjų pirminė yra sąmonė. Materija sąmonės nepadaro, tačiau gali laikinai ją užtemdyti. Mes iš tikrųjų ne evoliucionuojame iš materijos, o leidžiamės žemyn, t.y. deevoliucionuojame. Kažkada pradėjome savo kelią nuo grynos, švarios sąmonės, kuri pasidengė žemesnėmis energijomis, tokiomis, kaip protas ir materija. Tačiau šitą kritimo procesą galima apsukti atgal ir atstatyti sąmonės dominavimą. Ir tai yra pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas. Malda, meditacija, joga: visų šių praktikų tikslas – grąžinti sąmonę į pirminę švarią būseną. Ieškokite sąmonės transformavimo būdo, kuris tikrų jums.
M. Cremo nekalba apie įprastas religijas, jis kalba apie veikiančias sąmonės transformavimo technikas. Geologas gali pasakyti, kaip išgauti auksą iš aukso rūdos. O kai gauname gryną auksą, mes iš jo galime daryti monetas. Jeigu tai tikras auksas, juk nėra skirtumo, kokį herbą ant monetos iškalėte. Auksas vis viena išliks auksu. Taip ir su dvasinėmis praktikomis. Jeigu jų dėka pasiekiame švarios sąmonės būseną, juk nėra svarbu, kaip vadinasi pats procesas. Svarbiau yra pats rezultatas.
Jei mes suprantame, kad visi aplink mus esantys žmonės atsirado iš to paties Viską Kuriančio Šaltinio, tada mums nekyla noras tarpusavyje konkuruoti ar kariauti. Mes visi broliai ir seserys. Vadinasi nėra jokio formalaus preteksto konkuruoti ar kabintis vieni kitiems už atlapų.
M. Cremo sako, kad jau dabar reikia pradėti mokyklose dėstyti alternatyvias evoliucijos teorijas. Tačiau tam priešinasi mokslininkai, ginantys Darvino teoriją ir radikalūs bažnytininkai, kurie gina vienintelę Biblijos tiesą. Autorius sutinka, kad Biblija sako tiesą, tačiau monopolizuoti žmonių smegenis neturi teisės net ir pati teisingiausia pasaulėžiūra.
Pavyzdžiui JAV evoliucionistai naudojasi Vyriausybe, kaip alternatyvų užgniaužimo instrumentu. Tokie patys procesai vyksta ir Europoje. Europos Sąjunga reikalauja, kad į švietimo sistemą nebūtų įsileidžiamos jokios alternatyvios teorijos. Bet tai yra labai keista cenzūra, nes tiek JAV, tiek Europos demokratinės šalys formaliai palaiko įsitikinimų ir sąžinės laisvę. Tačiau realybėje taip nėra. Gindamos vadinamą sveiką protą, valdžios taiko dvigubus standartus ir labai užpyksta, kai apie tai pasakai labai garsiai.
M. Cremo kalba labai tolerantiškai ir labai demokratiškai, neįžeisdamas nei vieno evoliucijos šalininko, nei vieno krikščionio. Jo teigimu evoliucijos teorija yra dominuojanti pasaulėžiūra ir dauguma mokslininkų ją išpažįsta. Tai yra faktas. Bet yra ir mažuma, kurie mato alternatyvas. Tai irgi yra faktas. Tokiu būdu reikėtų ugdymo įstaigų vadovėliuose evoliucijos teorijai skirti daugiau vietos, o mažesnį kiekį, pavyzdžiui 5 proc. – susipažinti su alternatyvioms teorijoms. Michalel Cremo nuomone, toks sprendimas būtų teisingesnis, negu visiška cenzūra.
Teisingumo dėlei reiktų pripažinti, jog M. Cremo idėjos pamažu skinasi kelią. Mokiniams per vadinamąsias etikos arba tikybos pamokas neretai kalbama ir apie alternatyvas. Yra pozityvių istorijų. Tačiau dažniausiai tai daroma tam, kad vaikus atbaidytų nuo platesnio pasaulio pažinimo, o ne tam, kad, pavyzdžiui, pateiktų teorijų spektrą ir leistų laisvai pasirinkti. Juk vaiko siela dar neužmigusi ir jis tikrai pajėgus pasirinkti tai ko ji trokšta.
Vėliau, kai vaikai paauga, jiems tampa be galo keista, kai pasirinkimo laisvė atsiranda dalykuose (pavyzdžiui, lytis, šeima), kurie Dievo ir Visatos dėsnių šviesoje įvardinami, kaip nepajudinami, kaip garantuojantys teisingą ir laimingą gyvenimą. Ten, kur iš tikrųjų reikalinga pasirinkimo laisvė – jos nėra, o ten, kur jos nėra net pačioje gamtoje – ji staiga atsiranda.
Šis nesusipratimas kalba apie dvigubus standartus, kurie sukelia žmogui pasąmoninį norą ne evoliucionuoti dvasine linkme, o degraduoti. Žmogaus protas gauna kelis skirtingus signalus veikti. Vienas signalas apriboja galimybes pažinti pasaulį ir save, o kitas skatina veikti prieš gamtos dėsnius. Laimei, jog dar yra vidinis sielos balsas, kuris viską pastato į savo vietas, nepaisant ideologinių ar teisinių sistemos reikalavimų, jei žinoma, nebūna per vėlu.
Užmauti tą pačią kepurę visiems be išimties žmonėms neįmanoma, tačiau visuomet dalį individų galima susodinti į kalėjimus, padaryti psichais ar keistuoliais, prigąsdinti, išjuokti, jeigu jie su savo atradimais iškrenta iš konteksto ar sveiko proto. Šis ideologinis pamatas, paremtas evoliucijos teorija, sukurtas ne šiais sau. Ir komunistinėje Rusijoje ir Vakaruose situacija buvo ta pati. Tai nėra atsitiktinių įvykių seka ar spontaniškai gimęs procesas. Žmogaus smegenys valingai ir kryptingai ta linkme buvo programuojamos kelis šimtus metų. Iš kur toks sinchroniškumas: iš kartos į kartą buvo tęsiami ideologiniai sąmonės perprogramavimo projektai, lyg būtų juos vykdęs ir prižiūrėjęs koks nors Dunkanas McClaudas? O gal būtybės iš astralinio pasaulio? Nors atsakymas daug kam žinomas, paliekame šį klausimą atvirą.
pagal:
http://www.youtube.com/watch?v=cy30tXaNdWE
http://www.talkorigins.org/faqs/behe.html
http://www.nature.com/nature/journal/v467/n7312/abs/467156a.html
http://en.wikipedia.org/wiki/Marie_Curie
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pierre_Curie
http://en.wikipedia.org/wiki/Eusapia_Palladino
http://psychictruth.info/Medium_Eusapia_Pallandino.htm
http://www.near-death.com/experiences/experts07.html
http://newsline25.ru/foto/lyudi-ne-vinovny-v-gibeli-neandertalcev/
http://johnemackinstitute.org/
ir kt.
www.kvantinemagija.lt
Žemiau pateiktas straipsnis parengtas pagal kelis M. Cremo darbus. Tarp jų: “Uždraustoji archeologija” ir „Žmogaus deevoliucija“. Šiose knygose jis akcentuoja, jog Č. Darvino evoliucijos teorija yra nepilna ir iškreipia tikrovę. Ši teorija, anot jo, kalta dėl visų negandų, kurios nuolat užklumpa šiuolaikinį žmogų, nes neleidžia žmogui teisingai suvokti tiek savęs pačio, tiek aplinkos, kurioje gyvena.
Savo knygose jis pateikia archeologinius duomenis, kurie, jo įsitikinimu pakankamai aiškiai įrodo, jog žmogus Žemėje gyveno daug seniau, negu nurodo Darvinas „Evoliucijos teorijoje“.
Tokie teiginiai sutampa su sanskrito raštų liudijimais, jog tikrasis žmonijos amžius ne keli šimtai tūkstančių, o milijonai metų. Sugretinęs archeologinių kasinėjimų duomenis ir Vedų tradicijas, Michalel Cremo pateikia savo teoriją naujoje knygoje „Žmogaus deevoliucija“. Tai alternatyva Darvino „Evoliucijos teorijai“. M.Cremo savo knygose pateikia siūlymus, kaip galėtume pertvarkyti švietimo sistemą, kad žmonės galėtų pasirinkti kuo tikėti: evoliucionistais, Vedomis ar Biblija ar kitų religijų šventuose raštuose išdėstytomis tiesomis.
M. Cremo skaudžiai kanda bet kokiai cenzūrai, kuri reiškiasi ypatingai rafinuotomis formomis ir vyriausybėms, kurios formuojant piliečių pasaulėžiūrą, praktikuoja dvigubus standartus. Iš vienos pusės demokratinių valstybių konstitucijose pripažįstama sąžinės ir pažiūrų laisvė, bet iš kitos pusės naudojamos įvairios formalios ir neformalios cenzūros formos, kad žmonių galvose išliktų vieningas istorijos ir realybės supratimas, kurią propaguoja siaura fanatiškai ir fašistiškai nusiteikusių ideologinių darbuotojų grupė, nurodymus gaunanti tiesiai iš vadinamojo Romos klubo.
Darvino teorijos šalininkai mano, kad mūsų jausmai, mintys emocijos tėra tik cheminių procesų pasekmė. Jie sako, kad mes, žmonės, evoliucionavome iš beždžionių. 200 metų nesėkmingai ieškoma „trūkstamos grandie“, kurios pasaulinės vyriausybės cenzūruojamas mokslas nepajėgus surasti net ir šiandien. Darvino teorijai prieštarauja realūs moksliniai faktai. Blogiausia tai, jog valdiška/mokslinė (evoliucionistinė) pasaulėžiūra veda link labai negatyvių socialinių pasekmių. Mums ši teorija sako, kad žmogus tėra tik materialus daiktas, biocheminių procesų visuma, atsiradusi dėl atsitiktinių cheminių reakcijų. Jeigu mes tuo tikėsime, vadinasi trokšime tik materialių dalykų.
Tada mes sutiksime, jog gaminti, konkuruoti ir vartoti – pagrindiniai žmogaus tikslai. Pernelyg didelė materialių produktų gamyba ir vartojimas yra viena pagrindinių ekologinės krizės priežasčių. Mes nuodijame orą, vandenį ir visą planetą. Pagal evoliucionistus, mes ne tik materialūs vartotojai, bet vieni kitiems konkurentai, nes turime kovoti dėl išlikimo ir kandžioti vieni kitiems gerkles.
Pasižiūrėkime kaip elgiasi politikai, vadinasi taip turi elgtis ir visi kiti. O tai yra pagrindinė visų kylančių karų priežastis ne tik tarp individų, bet tarp tautų bei religijų.
Kaip visa tai pakeisti? Michalel Cremo randa atsakymą: reikia pakeisti supratimą apie save, kas mes tokie, iš kur atsiradome ir kur mes turime eiti. Reikia performuoti visą mūsų įsitikinimų, tikėjimų, lūkesčių sistemą veikti visiškai kitais pagrindais. Mums reikalingos alternatyvos Darvino „Evoliucijos teorijai“, nes ji yra iš principo klaidinga, ydinga ir mirtinai pavojinga. Ir tokią alternatyva M. Cremo mato Vedų tradicijoje.
Valdiški evoliucionistai sako, kad gyvybė Žemėje atsirado tarp 2 ir 3 milijardų metų atgal. Jie taip pat kalba, kad pirmosios į žmogų panašios beždžionės atsirado prieš maždaug 40 milijonų metų, o pirmas dvejomis kojomis vaikštantis pirmykštis žmogus – prieš 6 milijonus metų. Dabartinio žmogaus amžius, – 100-150 tūkstančių metų.
Tuo tarpu senieji sanskrito tekstai sako, kad žmonės po Žemę vaikščiojo nuo pat jos atsiradimo. Apie tai kalba ir tiki šventieji tekstai: Biblija, Koranas. Tuo tarpu darvinistai įžūliai meluoja, sakydami, jog visi objektyvūs moksliniai duomenys ir „sveikas protas“ yra evoliucijos teorijos pusėje. Šiandien tai yra teisybės neatitinkantis ir visiškai absurdiškas teiginys.
M. Cremo atliko išsamų paskutiniųjų 50 metų archeologijos atradimų tyrimą ir nustatė, jog evoliucionistai, siekdami įrodyti savo tiesą, sistemingai klastojo ir tebeklastoja duomenis, tačiau panašiais nusikaltimais kaltindavo ir tebekaltina kitų teorijų šalininkus. Apie savo atradimus Michalel Cremo parašė knygoje „Nežinoma žmonijos istorija“.
Valdiško mokslo pasaulyje egzistuoja toks reiškinys, kaip informacijos filtras. Visuomet mėginama įvairiais būdais ginti visuomenėje nusistovėjusį, žmonėms įprastą pasaulio vaizdą. O kas neįsirašo į šį vaizdą, automatiškai atmetama. Taip atmetami daugelis objektyvių faktų, bylojančių apie visai kitokią žmogaus kilmę. Pasak Michalel Cremo, filtras veikia ir konkrečių asmenų valios pastangomis, ir automatiškai, lyg pasąmonės programos. Atfiltruotą vaizdą paprastai piešia mokslininkai savo publikacijose, filmuose, mokinių vadovėliuose. Jeigu žmogus nueis į archeologijos muziejų, ras tuos artefaktus, kurie praėjo filtrą.
Neretai atsitikdavo taip, M. Cremo teigimu, kai į archeologinių kasinėjimų vietas ir radinių saugyklas atvykdavo vyriausybinių specialiųjų tarnybų darbuotojai ir konfiskuodavo radinius, kurie neįsirašo į esamo modelio rėmus.
Michalel Cremo pasakoja apie vieną archeologę, dirbusią Meksikoje. Jos komanda aptiko žmogaus kaulų fragmentus, o kad nustatytų jų amžių, pasikvietė geologus. Geologai, naudodami 4 skirtingus radinių amžiaus nustatymo būdus, priėjo išvados, jog žmonių palaikai po žeme gulėjo 250 tūkst. metų. Tuo tarpu archeologai pasakė, jog tai neįmanoma, nes rastų ginklų likučių to laikotarpio pirmykščiai žmonės pasigaminti negalėjo. Todėl savo ataskaitose archeologai atsisakė įrašyti radinių amžių, kurį nustatė jų pačių kolegos geologai, nes tai esą neįmanoma. Radinių amžius prieštaravo evoliucijos teorijai. Kai archeologų grupės vadovė visgi nusprendė pateikti artefaktų amžių, ji patyrė sunkumų, susijusių su karjera ir darbu.
1889 metais Aidaho valstijoje, Nampa miestelyje darbininkai kasė šulinį vandeniui. Prikasę 100 metrų gylį, jie ten rado meno kūrinių pavyzdžius. Tai moters pavidalo figūra. Ir ji buvo rasta uolienose, kurių amžius – 2 milijonai metų. 20 a. pradžioje Kalifornijoje, aukso kasyklose darbininkai rado žmogaus kaulus ir darbo instrumentus, kurių amžius – 50 milijonų metų. Tačiau apie šiuos ir kitus radinius šiandien mes nieko negirdime. Jeigu faktai neatitinka evoliucijos teorijos, jie atmetami.
Michalel Cremo papasakojo siaubingą istoriją, kai vienas NBC prodiuseris norėjo patekti į Kalifornijos universiteto saugyklas ir susipažinti su Kalifornijos aukso kasyklose aptiktais radiniais. Muziejaus darbuotojai atsisakė žurnalistams pateikti bet kokią informaciją, nors ji yra pagal įstatymus vieša. Po to, kai dokumentiniame filme visuomenei buvo parodytos artefaktų nuotraukos, kažkokios slaptos jėgos ėmėsi žiauresnių poveikio priemonių. Jos per federalines tarnybas mėgino užgniaužti laidą, kad NBC nieko panašaus daugiau nerodytų.
Po to, kai Kalifornijos universitetas atsisakė Michalel Cremo ir jo komandai leisti susipažinti su žmogaus rankų gamybos artefaktais, kurių amžius - 50 milijonų metų, žurnalistas pats nuvyko į aukso šachtas ir atliko savo tyrimą ir rado ten kur kas įdomesnių dalykų.
Kita sensacija.1968 metais Jutos valstijoje buvo rasi žmogaus batų pėdsakai, sluoksniuose, kurių amžius 500 milijonų metų. Šie pėdsakai buvo ištyrinėti ir nustatyta, jog tai yra tikrai žmogaus bato pėdsakas. Bato padu buvo nutrėkštas trilobitas – mažas daugiakojis gyvūnėlis. Jie gyveno žemėje prieš 320 milijonų metų. Omarų ir krabų tolimi protėviai trilobitai kažkada žemėje veisėsi labai gausiai. Jie išmirė prieš 280 milijonų metų. Žmogaus bato pėdsakas su prispaustu trilobitu, perverčia visą istoriją.
Vėliau toje pačioje vietoje tokių senų žmogaus batų pėdsakų rado ir kiti archeologai. Michalel Cremo tokių istorijų gali pateikti šimtus. Pakistane, senose, kilometro gylio druskos kasyklose, buvo rasti augalų ir gyvūnų likučiai. Jų amžius 600 milijonų metų. Tuo tarpu darvinistai kalba, jog pirmieji augalai Žemėje atsirado prieš 120-150 milijonų metų, o pirmieji vabzdžiai – prieš 350 milijonus metų. Pirmieji patys paprasčiausi augalai – prieš 420 milijonų metų. Tuo tarpu radiniai Pakistane sako, kad jiems -570 milijonų metų.
Nesenai Kinijos paleontologai rado stambaus šuns dydžio žinduolio likučius. Jų maistas buvo maži dinozaurai. Šis radinys verčia piešti visai kitą evoliucijos paveikslą, nes tokie žinduoliai kartu su dinozaurais gyventi negalėjo. Taigi, mums teks perrašyti ne tik žmonijos, bet ir gyvūnų bei augalų istoriją.
O ką sako molekulinė biologija ir genetika? Ar sugebėjo mokslininkai įrodyti evoliucijos teoriją dėka šių disciplinų? Deja, taip neįvyko. Jie sako, kad gyvybė atsirado dėl cheminių elementų reakcijų ir pirminio „sultinio“. Visa tai galime perskaityti bet kuriame biologijos vadovėlyje. Tačiau nei vienas mokslininkas šiandien negali pasakyti, kokie cheminiai elementai susijungė ir kokia tvarka, kad „atsitiktinių“ cheminių reakcijų pasekmėje atsirastų gyvybė.
Vadinasi teiginys, kad gyvybė atsirado dėl spontaniškai kilusių cheminių reakcijų „pirminiame sultinyje“ siautėjant žaibų iškrovoms, yra tik viena iš hipotezių, bet ne įrodytas faktas. Mokslininkai bandė laboratorinėmis sąlygomis sukurti tokį sultinį, veikė jį elektros iškrovomis, tačiau gyvybė vis viena neatsirado. Taigi, Žmogus Dievo vaidmens prisiimti nesugebėjo.
Kokiu būdų reikėtų išgauti cheminius junginius, būtinus, kad gyvybė atsirastų? Evoliucionistai sako, kad pirmiausia viskas atsirado panašiai, kaip druskos kristaluose. Tuo tarpu pačių kristalų susidarymas yra egzoterminis procesas. Šio proceso metu šiluma atiduodama, o ne sugeriama. Šį pavyzdį galima iliustruoti biliardo stalo pavyzdžiu, kurio vidus yra įdubęs, todėl visi kamuoliukai yra subėgę į vidurį. Tokiu pačiu principu vyksta ir egzoterminiai procesai. Tačiau sudėtingos makro molekulės, iš kurių susidaro mikroorganizmai, vystosi kitaip. Jie susidaro per endoterminius procesus kurių metu molekulės sugeria šilumą. Įsivaizduoti, jog tai gali įvykti savaime, labai sudėtinga. Tai būtų panašiai, jei įsivaizduotume biliardo stalą iškilusį, o visus kamuoliukus – ant iškilimo centro.
Kaip iš vienos ląstelės organizmo susiformavo mąstančios būtybės su labai sudėtingas operacijas galinčiais atlikti kūnais? Darvinistai sako, kad tai padarė evoliucija. Kas lėmė tas genetines mutacijas, kurios pirminį vienaląstį gyvį padarė žmogumi? Kokios tos mutacijos buvo? Į šiuos klausimus šiuolaikinis mokslas atsakyti nepajėgus. Tuo tarpu jis remiasi gandų lygio teorinėmis prielaidomis apie gyvybės atsiradimą, kurių laboratorijose patikrinti neįmanoma.
Biochemikas Michael J. Behe, savo knygoje „Juodoji darvino dėžė“ (Darwin's Black Box) sako, kad nė vienoje evoliucionostų knygoje apie gyvybės ir žmogaus atsiradimą, jūs nerasite nei vienos cheminės formulės ar paaiškinimo, kaip vyko genetinės mutacijos žmogaus organizme. Šia tema jau daug metų tvyro visiška tyla. Visi tiki absurdo pasaka, kurią nuplagijavo nuo kokaino priklausomas Darvinas.
Kitaip tariant, ši natūralių genetinių mutacijų teorija, kuria remiasi medicina, antropologija, biologija, įvairios šių dienų dominuojančios valstybės, verslo, filosofijos ir įvairios gyvenimo būdo kryptys yra moksliškai nepagrįsta. Daugelyje gyvenimo sričių priimami sprendimai remiantis ne mokslinėmis prielaidomis, o infantilo, narkomano Č. Darbino liguistomis fantazijomis. Ir tie sprendimai lemia daugelio žmonių gyvenimą bei likimus, absoliučiai visose gyvenimo srityse. Ar tai yra normalu? Ar tai ne įrodymas, jog gyvename iliuzijų pasaulyje? Tai yra tikras siaubo filmas.
Dabartinė visuotinai priimta evoliucionistinė natūrfilosofinė-mechaninė pasaulėžiūra paremta ne realiais moksliniais faktais ar įrodymai, o besąlygišku tikėjimu neįrodytomis dogmomis. Darvinizmas yra religija, be to dominuojanti, kažkodėl neįtraukta į tradicinių konfesijų sąrašą. Tai yra narkomano fantazijų rinkinys, nepagrįstas nei sveiku protu, nei jokiais racionaliais argumentais, nei realiais faktais bei moksliniais įrodymais. Tačiau šis kliedesys priverstinai-laisvanoriškai privalomas visiems kaip bažnytinė malda „Tėve mūsų“.
Tuo tarpu, kaip sako M. Cremo, yra be galio daug archeologinių įrodymų, kurie griauna narkomano Darvino mitais paremtą teoriją. Be to ši pasaulėžiūra neturi jokios patvirtinimų ir įrodymų bazės nei genetikoje, nei molėkulinėje biologijoje. Vadinasi visuomet yra erdvė alternatyviems požiūriams. Tačiau tie alternatyvūs požiūriai tiesiog valios pastangomis stumiami ir žmonių gyvenimo nuo pat inkvizicijos laikų.
Savo knygose Michalel Cremo pateikia teoriją apie tai, kaip atsirado Žemė, gyvybė ir žmogus, remiantis Vedų tradicija, kuri yra kur kas senesnis šaltinis negu Biblija.
Prieš užduodant klausimą, iš kur atsirado žmogus, pirmiau turėtume atsakyti kas yra Žmogus? Remiantis šiuolaikinio mokslo pasaulėžiūra, žmogus pirmiausia yra kūnas. Tačiau iš tikrųjų žmogus susideda iš 3 substancijų . Tai – įprasta materija, subtilusis kūnas ir Sąmoningasis AŠ, kuris egzistuoja nepriklausomai nuo kūno. Valdiškas mokslas sako, kad mes neturėtume remtis tokiomis mistinėmis substancijomis kaip, pavyzdžiui, subtilusis kūnas, nes jo pamatuoti neįmanoma. Kirlianų aparatas, galintis fotografuoti žmogaus aurą, tokį bevertį argumentą visiškai sugriovė.
Sutinkame, kad kūno lygmenyje mes iš tikrųjų turime remtis fizika ir chemija. Bet ar tuo remiasi visas šiuolaikinis mokslas, kuris iš visų reikalauja būti formaliai nuosekliais? Anaiptol ne. Kaip jau prieš tai buvo minėta, jis remiasi darvinizmu, t. y. niekuo neįrodytomis teorinėmis prielaidomis.
Imkime, pavyzdžiui, astrofiziką. Iki 20 amžiaus 70-ųjų astronomai vertino įvykius kosmose išskirtinai pagal mechanikos dėsnius. Tačiau kartą jie atrado, jog remiantis tokiu požiūriu, jie kai kurių reiškinių negali paaiškinti. Kosmose ne viskas vyksta pagal žinomus mechanikos dėsnius. Tam, kad, pavyzdžiui, galėtų paaiškinti spiralinių galaktikų judėjimą, jiems reikėjo įvesti naujas substancijas. Iš pradžių jie pradėjo kalbėti apie tamsiąją materiją. Ši tamsi materija nėra pagaunama jokiais prietaisais, nes ji absoliučiai nematoma. Tačiau ir tokio apibrėžimo neužteko.
Nesenai astrofizikai įvedė dar keistesnę substanciją – juodąją energiją. Juodoji energija veikia priešinga kryptimi negu gravitacija. Gravitacija traukia, o tamsioji energija atstumia. Šiandien astrofizikai mano, jog Visatoje įprasta mums materija susidaro tik 5 proc. tamsioji materija - 30 proc. ir 65 proc. - tamsioji energija. Tam, kad galėtų įvardinti tai ką mato, astrofizikai privalėjo įvesti naujus pavadinimus, kurie neįsirašo į mechaninį modelį.
Tokius pačius neatitikimus tarp dominuojančios pasaulėžiūros ir realybės galima rasti ir biologijos moksle. Mes nepajėgūs aprašyti žmogų vien tik naudojant materijos sąvokas. Todėl mums reikia įvesti naujus elementus. M. Cremo remiasi Rodney Brooks iš Massachusetts Institute of Technology ir pateikia citatą iš jo straipsnio žurnale Nature.
Ten esą rašoma, jog dirbtinio intelekto ir dirbtinės gyvybės programos yra žlugusios ir bevaisės. Tai svarbus momentas. Jeigu gyvybė žemėje yra grynai materialus procesas, vadinasi jį galima atkartoti laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau to padaryti niekam nepavyko. O juk 21 a. turėdami galingus kompiuterius žmonės turėjo tai padaryti. Tačiau taip neatsitiko.
M. Cremo cituoja Rodney Brooks, kuris sako, kad sukurti dirbtinio intelekto nepavyksta ne dėl tol, kad žmonių sukurti kompiuteriai per silpni, ne todėl, kad informatikai nesugeba sukurti geresnių programų. Visuose gyvuose organizmuose yra kažkas tokio, ko mokslas negali atkartoti jokiomis formulėmis, jokiais moduliais ar algoritmais. Ir to KAŽKO valdiškas mokslas niekaip nesupranta. Jis nesupranta kas yra siela, kas yra dvasia, kas yra gyvybinė energija ir kaip ji veikia.
Metas į mokslus, susijusius su biologinėmis sistemomis, įvesti naujus terminus. Mes, pasak M. Cremo, turėtume išskirti tokius subtilius elementus, kaip protas ir sąmonė. Atskirais pavieniais tyrimais tokių elementų egzistyavimas yra patvirtintas. Tačiau dėl informacinių filtrų, visa tai padedama į šalį, kuo toliau nuo žmonių ir nuo visuomenės akių. Todėl daugelis žmonių net nenutuokia, jog visa tai egzistuoja ir sąmonė tikrai nėra išimtinai smegenų veiklos produktas.
Protas, anot M. Cremo, yra panašus į orą. Mes oro nematome, tačiau kai jis juda virš vandens, susidaro bangos. Mes nematome proto, bet protas labai neįprastai veikia materiją. Laboratorinių bandymų, kurių metu buvo siekiama įrodyti arba paneigti teiginius, jog protas veikia materiją, buvo atlikta tūkstančiai. Visi jie įrodo, jog protas tikrai valdo ir gali viską valdyti. Tačiau tokie eksperimentai nuo visuomenės uždaromi po devyniomis spynomis.
Kiekvienas fizikas žino Pierre and Marie Currie darbus. Apie tai, kad šie sutuoktiniai atrado radioaktyviuosius elementus, tyrinėjo pjezoelektroninius reiškinius, elektromagnetinius procesus. Žinių apie tai galime rasti bet kurioje enciklopedijoje. Tačiau nei vienoje edukacinėje knygoje nerasime jokios užuominos, kad šie žmonės buvo mistikai ir tyrinėjo paranormalius reiškinius.
1905 metais grupė žymiausių Europos fizikų atliko eksperimentus dalyvaujant mediumei iš Italijos Eusapiai Palladino. Po metų, t.y. 1906-aisiais Pierre Currie žuvo labai keistomis aplinkybėmis, jį netikėtai pervažiavo arkliu kinkomas vežimas.
Tie eksperimentai su Eusapia Palladino buvo vykdomi ne kur kitur, o prestižinėje mokslo įstaigoje - Paryžiaus psichologijos institute. Vieno eksperimento metu mediumė sėdėjo laboratorijoje, ant kėdės. Marie Currie laikė ją už rankos. Kiti mokslininkai laikė ją už kojų. Ir staiga laboratorijos stalas pakilo į orą per 1 metrą. Po dviejų metų darbo su mediume iš Italijos, penki Nobelio premijos laureatai pasirašė dokumentą, patvirtinantį, jog fenomenas tikras. Savo kolegoms Pierre Currie rašė, kad norint pamatyti pilną realybės vaizdą, turime suprasti šio eksperimento esmę.
Tačiau šio žymiausių 20 a. pradžios Europos fizikų gyvenimo epizodo nerasite jokiame viešame mokykliniame vadovėlyje, nes paranormalūs reiškiniai, pasak įstatymų leidėjų, neegzistuoja.
Įdomu, kuo remiantis jie padarė tokią prielaidą?
M. Cremo remiasi Roberth John iš Pristono universiteto. Jis atliko daug eksperimentų su atsitiktinių skaičių generatoriumi. Dirbdamas paprastu režimu, generatorius rodydavo 50 proc. nulių ir 50 proc. vienetukų. Robert John sodindavo prie ekrano studentus ir liepdavo jiems valios pastangomis veikti aparatą, kad šis rodytų daugiau vienetukų. Ir studentams tai pavykdavo. Eksperimentai buvo tęsiami 10 metų. Tai dar vienas mokslinis įrodymas, jog protas neįprastu būdu veikia materiją.
Ekstrasensoriniai reiškiniai buvo tyrinėjami daugelyje Vakarų universitetų, bet jūs nei moksliniuose žurnaluose, nei vadovėliuose nerasite apie tai nė menkiausios užuominos.
M. Cremo rašo, jog buvo įvykdyta nesuskaičiuojami kiekiai eksperimentų kaip telepatiniu būdu perduodamos žinios be jokių įprastinių ryšio priemonių. Vienas žmogus, pavyzdžiui, Amerikoje būdavo kaip gavėjas. Jis atsipalaiduodavo ir apie nieką negalvodavo. Tuo tarpu kitoje Atlanto pusėje siuntėjas žiūri vaizdus monitoriuje arba paveikslus ir bando tuos vaizduos perduoti gavėjui. Kiekvienu atveju gavėjui rodomi 4 visiškai skirtingi vaizdai. Ir jis turi žinoti, koks iš tų vaizdų yra perduodamas. Jeigu imsime populiarią ir įstatymuose įrašytą prielaidą, jog paranormalūs reiškiniai neegzistuoja, tuomet tikimybė pamatyti vieną ar kitą vaizdą yra vienas iš keturių. Eksperimentai parodė, jog žmogus, neturintis jokių paranormalių sugebėjimų teisingai priimdavo siunčiamą vaizdą beveik 40 proc.
Šitie visi eksperimentai įrodo, kad egzistuoja subtili substancija - protas, kuri neveikia pagal mechaninius ir chemijos dėsnius. Tas protas disponuoja jėga, galinčiam veikti materiją neįprastu būdu. Michalel Cremo sako, jog egzistuoja šimtai įrodymų, jog sąmonė veikia atskirai nuo kūno. Dauguma tokių atvejų žinoma iš klinikinės mirties tyrinėjimų.
Kai įvyksta širdies smūgis, ji sustoja, kraujas nustoja tekėjęs, prietaisai fiksuoja, jog smegenų elektrocheminis aktyvumas yra sustojęs. Tokiu momentu žmogus turi netekti sąmonės, nieko nematyti, nieko nefiksuoti ir nieko neprisiminti. Pilna tamsa. Tačiau dauguma žmonių patekę į tokias būsenas prisimena, kaip jie išeidavo iš kūno, pakildavo virš operacinės stalo ir iš viršaus matydavo, kaip chirurgai mėsinėja jo kūną.
Pavyzdžiui Dr. Michael Sabom atliko nuoseklią savo pacientų apklausą. Jis jų prašė, papasakoti visas detales, ką jie prisimena būdami klinikinėje mirtyje. Kokius veiksmus su jais atliko gydytojai, artimieji ir pan. Paskui jis eidavo pas gydytojus ir prašydavo gydymo aprašymų, kaip, pavyzdžiui, vyko operacija. Daugumoje atvejų pacientų pasakojimai sutapo su tuo, ką darė jiems daktarai.
Kitaip sakant tie žmonės nefantazavo, jie realiai matė. Pasak Michalel Cremo klinikinės mirties atvejais sąmoningasis AŠ (siela), atsiskirdavo nuo kūno, o po kurio laiko sugrįždavo. Vadinasi sąmoningasis AŠ arba siela gali išeiti iš vieno kūno ir pereiti į kitą, pavyzdžiui, ką tik gimusį. Šis procesas vadinamas reinkarnacija ir yra pagrįstas tyrimais.
Tokių tyrimų šaltinis – psichiatriniai praėjusių gyvenimų atminties tyrimai, kuriuos atliko Jan Stevenson, kurį Michalel Cremo pristato, kaip psichiatrą, tyrinėjusį vaikų prisiminimus iš ankstesnių gyvenimų. Daugumoje atvejų jam pavykdavo rasti žmonių vardus ir pavardes, kuriais prisistatė tiriami vaikai.
Kitas pavyzdys. Australijos televizijoje prieš kelis dešimtmečius metų buvo atliktas eksperimentas. Gatvėje buvo parinktos atsitiktinės moterys. Hipnozės seansų metų jos prisimindavo ankstesnius savo gyvenimus. Viena moteris prisiminė buvusi Prancūzijos aristokrate viduramžiais, Ji naudojo tokius žodžius, kurie Prancūzijoje šiandien nebenaudojami. Niekada nebuvusi Europoje moteris filmavimo grupei nurodė vietovę, kurioje iki šiol stovi dvaro griūvėsimai.
Visi šie eksperimentai rodo, jog mūsų sąmonė nėra apribota tik vienu kūnu, kuriame esame, kad ji gyvena ilgiau negu fiziologinis kūnas.
Pagal Vedų tradiciją, žmogus susideda iš materijos, proto ir sąmonės. Kūną mes galime sulyginti su kompiuteriu, o Sąmoningąjį AŠ su kompiuterio operatoriumi. Kai žmoguje ima viršų tik kompiuterinės programos, jos nustumia Sąmoningąjį AŠ (sielą) į apribojimų kalėjimą, todėl žmogus kenčia, kol galiausiai suserga. Programuotojas juk nepasitiki automatinėmis programomis. Jis visą laiką turi jas prižiūrėti, taisyti, keisti bei matyti kaip jos veikia. Jei programų valdytojas užmiršta savo pareigas, ima karaliauti programos ir nebūtinai teisingos.
Visa dabartinė materialistinė civilizacija remiasi automatinėmis programinis, kurios, pasirodo, mūsų visuomenėje yra svarbesnės už šeimininko (sielos) norus.
Ne tik pats žmogus, bet ir visa Visata yra daugiaplanė struktūra. Viename iš lygmenų yra įprasta mums materija. Tame lygmenyje mes esame kaip kūniškos būtybės. Bet aukščiau yra pasauliai, kurie sudaryti iš subtiliųjų energijų. Žmonės juos vadina angelais, dievais, ateiviais, astralinėmis būtybėmis. Dar aukščiau yra pasauliai, kurie sudaryti iš grynos sąmonės. Ten gyvena būtybės, kurios yra prisitaikiusios būtent prie tokių gyvenimo sąlygų.
Mes taip pat matome, jog sąmonė yra individuali. Kiekvienas žmogus turi sąmonę. Tačiau yra ir Sąmonės Šaltinis, kuris taip pat yra individualus ir turi asmens savybes. Supratimas, kad mes gyvename daugiaplaniame kosmose, susidedančiame iš daugybės pasaulių ir, kad juose yra kitokios gyvybės formos, leidžia paaiškinti tai, ką mokslas iki šiol ignoravo.
Johan E. Mack Psichiatrijos fakulteto Harvardo universitete vadovas savo knygoje „Pasas į kosmosą“ rašo, kad idėja, jog mes gyvename daugiaplaniame kosmose yra pakankamai reali. „Kosmosas yra užpildytas būtybėmis, gyvūnais, dvasiomis, protu, dievais. Ir aš su tuo sutinku“, - sako jis.
M. Cremo sako, jog pačioje žmogaus egzistavimo pradžioje sąmonė buvo švari. Mes gyvenome harmonijoje su Pagrindiniu visko Šaltiniu, o taip pat ir su kitomis būtybėmis. Mes galėjome ir likti tokiame pasaulyje. Tačiau kai tik sąmoningąjį AŠ išstumia EGO, žmogus nebegali gyventi harmonijoje, todėl nusileidžia į žemesnius kosmoso pasaulius. Tada jis remiasi tik protu, ir tik materija. Būtent tai Michalel Cremo vadina deevoliucija. Sąmonę uždengia žemutiniai proto ir materijos lygmenys.
Šiandien dauguma mokslininkų tiki materijos pirmumu ir tuo, kad ji gimdo tiek protą, tiek ir sąmonę. Viskas išnyksta ir lieka tik materija. Tačiau iš tikrųjų pirminė yra sąmonė. Materija sąmonės nepadaro, tačiau gali laikinai ją užtemdyti. Mes iš tikrųjų ne evoliucionuojame iš materijos, o leidžiamės žemyn, t.y. deevoliucionuojame. Kažkada pradėjome savo kelią nuo grynos, švarios sąmonės, kuri pasidengė žemesnėmis energijomis, tokiomis, kaip protas ir materija. Tačiau šitą kritimo procesą galima apsukti atgal ir atstatyti sąmonės dominavimą. Ir tai yra pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas. Malda, meditacija, joga: visų šių praktikų tikslas – grąžinti sąmonę į pirminę švarią būseną. Ieškokite sąmonės transformavimo būdo, kuris tikrų jums.
M. Cremo nekalba apie įprastas religijas, jis kalba apie veikiančias sąmonės transformavimo technikas. Geologas gali pasakyti, kaip išgauti auksą iš aukso rūdos. O kai gauname gryną auksą, mes iš jo galime daryti monetas. Jeigu tai tikras auksas, juk nėra skirtumo, kokį herbą ant monetos iškalėte. Auksas vis viena išliks auksu. Taip ir su dvasinėmis praktikomis. Jeigu jų dėka pasiekiame švarios sąmonės būseną, juk nėra svarbu, kaip vadinasi pats procesas. Svarbiau yra pats rezultatas.
Jei mes suprantame, kad visi aplink mus esantys žmonės atsirado iš to paties Viską Kuriančio Šaltinio, tada mums nekyla noras tarpusavyje konkuruoti ar kariauti. Mes visi broliai ir seserys. Vadinasi nėra jokio formalaus preteksto konkuruoti ar kabintis vieni kitiems už atlapų.
M. Cremo sako, kad jau dabar reikia pradėti mokyklose dėstyti alternatyvias evoliucijos teorijas. Tačiau tam priešinasi mokslininkai, ginantys Darvino teoriją ir radikalūs bažnytininkai, kurie gina vienintelę Biblijos tiesą. Autorius sutinka, kad Biblija sako tiesą, tačiau monopolizuoti žmonių smegenis neturi teisės net ir pati teisingiausia pasaulėžiūra.
Pavyzdžiui JAV evoliucionistai naudojasi Vyriausybe, kaip alternatyvų užgniaužimo instrumentu. Tokie patys procesai vyksta ir Europoje. Europos Sąjunga reikalauja, kad į švietimo sistemą nebūtų įsileidžiamos jokios alternatyvios teorijos. Bet tai yra labai keista cenzūra, nes tiek JAV, tiek Europos demokratinės šalys formaliai palaiko įsitikinimų ir sąžinės laisvę. Tačiau realybėje taip nėra. Gindamos vadinamą sveiką protą, valdžios taiko dvigubus standartus ir labai užpyksta, kai apie tai pasakai labai garsiai.
M. Cremo kalba labai tolerantiškai ir labai demokratiškai, neįžeisdamas nei vieno evoliucijos šalininko, nei vieno krikščionio. Jo teigimu evoliucijos teorija yra dominuojanti pasaulėžiūra ir dauguma mokslininkų ją išpažįsta. Tai yra faktas. Bet yra ir mažuma, kurie mato alternatyvas. Tai irgi yra faktas. Tokiu būdu reikėtų ugdymo įstaigų vadovėliuose evoliucijos teorijai skirti daugiau vietos, o mažesnį kiekį, pavyzdžiui 5 proc. – susipažinti su alternatyvioms teorijoms. Michalel Cremo nuomone, toks sprendimas būtų teisingesnis, negu visiška cenzūra.
Teisingumo dėlei reiktų pripažinti, jog M. Cremo idėjos pamažu skinasi kelią. Mokiniams per vadinamąsias etikos arba tikybos pamokas neretai kalbama ir apie alternatyvas. Yra pozityvių istorijų. Tačiau dažniausiai tai daroma tam, kad vaikus atbaidytų nuo platesnio pasaulio pažinimo, o ne tam, kad, pavyzdžiui, pateiktų teorijų spektrą ir leistų laisvai pasirinkti. Juk vaiko siela dar neužmigusi ir jis tikrai pajėgus pasirinkti tai ko ji trokšta.
Vėliau, kai vaikai paauga, jiems tampa be galo keista, kai pasirinkimo laisvė atsiranda dalykuose (pavyzdžiui, lytis, šeima), kurie Dievo ir Visatos dėsnių šviesoje įvardinami, kaip nepajudinami, kaip garantuojantys teisingą ir laimingą gyvenimą. Ten, kur iš tikrųjų reikalinga pasirinkimo laisvė – jos nėra, o ten, kur jos nėra net pačioje gamtoje – ji staiga atsiranda.
Šis nesusipratimas kalba apie dvigubus standartus, kurie sukelia žmogui pasąmoninį norą ne evoliucionuoti dvasine linkme, o degraduoti. Žmogaus protas gauna kelis skirtingus signalus veikti. Vienas signalas apriboja galimybes pažinti pasaulį ir save, o kitas skatina veikti prieš gamtos dėsnius. Laimei, jog dar yra vidinis sielos balsas, kuris viską pastato į savo vietas, nepaisant ideologinių ar teisinių sistemos reikalavimų, jei žinoma, nebūna per vėlu.
Užmauti tą pačią kepurę visiems be išimties žmonėms neįmanoma, tačiau visuomet dalį individų galima susodinti į kalėjimus, padaryti psichais ar keistuoliais, prigąsdinti, išjuokti, jeigu jie su savo atradimais iškrenta iš konteksto ar sveiko proto. Šis ideologinis pamatas, paremtas evoliucijos teorija, sukurtas ne šiais sau. Ir komunistinėje Rusijoje ir Vakaruose situacija buvo ta pati. Tai nėra atsitiktinių įvykių seka ar spontaniškai gimęs procesas. Žmogaus smegenys valingai ir kryptingai ta linkme buvo programuojamos kelis šimtus metų. Iš kur toks sinchroniškumas: iš kartos į kartą buvo tęsiami ideologiniai sąmonės perprogramavimo projektai, lyg būtų juos vykdęs ir prižiūrėjęs koks nors Dunkanas McClaudas? O gal būtybės iš astralinio pasaulio? Nors atsakymas daug kam žinomas, paliekame šį klausimą atvirą.
pagal:
http://www.youtube.com/watch?v=cy30tXaNdWE
http://www.talkorigins.org/faqs/behe.html
http://www.nature.com/nature/journal/v467/n7312/abs/467156a.html
http://en.wikipedia.org/wiki/Marie_Curie
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pierre_Curie
http://en.wikipedia.org/wiki/Eusapia_Palladino
http://psychictruth.info/Medium_Eusapia_Pallandino.htm
http://www.near-death.com/experiences/experts07.html
http://newsline25.ru/foto/lyudi-ne-vinovny-v-gibeli-neandertalcev/
http://johnemackinstitute.org/
ir kt.
www.kvantinemagija.lt
2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis
2013 m. rugpjūčio 18 d., sekmadienis
Kaip geriau gyventi
Šiek tiek kvantinės fizikos, šiek tiek ir labai prasmingai ir aiškiai, kaip auklėti savo vaikus, toliau į pabaigą reikia informaciją atsirinkti. Maistą vartojant reikia jaustu malonumą, arba dėkoti sau, savo dvasiai, tai ir bus dėkojama kūrėjui tik per save. Melstis kažkam- Matricos dievui - atidavinėt jam savo gyvenimą ir savo energiją. Prisimint tereikia, kad kiekvienas žmogus yra Kūrėjas ir pats yra Beribės galimybės. Sisijungęs su savąja beribe energija jis leis gyvenimu mėgautis pats sau ir kitiems :)
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=maLjIvjVk5A
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=maLjIvjVk5A
2013 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis
Apie širdies skausmus
Neteisinga mityba - visų širdies skausmų priežastis. Nei eteryje, nei
vandenyje, nei spirite neištirpinama krakmolo molekulė. Kai vartojamas
toks maistas kaip duona, ryžiai, bulvės (termiškai apdorotos), juose yra
krakmolo. Tomis krakmolo molekulėmis užteršiamas kraujas. Širdis būna
sveika tik tada, kada varinėja švarų kraują. Užterštą kraują širdžiai
sunku pompuoti. Pats geriausias ir racionaliausias širdies gydymo būdas
yra žalių termiškai neapdorotų daržovių, vaisių, uogų produktų mityba,
taip pat žalių daržovių sulčių gausus vartojimas. (Ištrauka iš knygelės
,,Žiniuonių receptai", pagal Kurenojų, ps. 23).
Širdis kraują
varinėja tinkamai sveiko, mylinčio save, mylinčio pasaulį,
besidžiaugiančio gyvenimu ir viskuo aplinkui, netgi mažomis smulkmenomis
žmogaus organime. (Tik pastaba: per didelis džiaugsmas taip pat kenkia
širdžiai, kaip ir liūdesys). Nuoskaudos - tai paties žmogaus susikurto
gyvenimo pasekmės. (Taip pat tai įtakoja išmoktos ankstyvoje vaikystėje,
netgi kūdikystės laikotarpyje ar augant mamos isčiose programos, kaip
reaguoti į gyvenimo situacijas, įvykius). Keičiant nuostatą - keičiasi
ir reakcija į gyvenimo įvykius.
Emocinės laisvės technika padeda visiškai atsikratyti anksčiau išmoktų programų.
Tapimas savo paties gyvenimo šeimininku, o ne buvimas aukos vaidmenyje
(marionetės) ir prisiėmimas atsakomybės už visa tai kas vyksta paties
žmogaus gyvenime duoda gerus rezultatus.
Naudojant jumorą ir požiūrį ,,iš šono", žmogus tampa savo gyvenimo stebėtoju, ir pastebi paties klaidingas reakcijas.
Žinojimas ir leidimas sau būti (nes jau ir taip kiekvienas esame ten)
beribės meilės sąmonės dalimi, o tuo pačiu ir visa beribe sąmone, kiek
aprėmia šiuo momentu mūsų samonė (o ji aprėpia tikrai n kartų daug ) , leidžia patekti beribės meilės energijai ir įsilieti į patį mūsų gyvenimą.
Tradicinė psichologija, medicina naudoja terminą, kai įsijungia esant
pavojaus situacijai žmogaus simpatinė sistema ,,Bėgti ar kautis" būsena.
Tuo metu žmogaus organizmas apriboja virškinimą ir įsįsavinimą maisto
medžiagų ir visas jėgas sutelkia tai būsenai ,,Bėgti ar kautis".
Organizmas išskiria daugiau testosterono, įsitempia tam tikri raumenys,
išsiplečia akių vyzdžiai ir t.t. Kartais kai reikia greitai įlipti į
medį, bėgant nuo kokio nors pikto žvėries, tai pasitarnauja kaip gera
savęs suaktyvinimo priemonė. Bet ką daryti, kai žmogus nuolat patiria
stresą nuo pertekliaus informacijos, nuo pastoviai sistemos ,,primetamų "
situacijų...ir pan.
Stebėtojo pozicija yra dar vienas ir net
labai patogus būdas, kaip išmokti reaguoti į gyvenimo situacijas.
Stebėdamas nebedalyvauji, o analizuoji. O jei dar pasitelki jumorą ir į
viską pažiūri kaip į cirką , prasideda linksmybės. O kodėl gi ne?
Žodis Problema tampa nevartotinu esant stebėtojo pozicijoj, arba esant
gyvenimo šeimininko pozicijoj. Kai kas pasirenka žodį Uždavinys.
Leidžiant sau galvoti, kad žmogus yra tobulas, ateina supratimas, kad
galima taip mylėti ir kitus žmones. Žmogaus brandumas, pabūti ,,kito
kailyje" ir pažvelgti pasitelkus empatiją į kito žmogaus reakciją ir
poziciją. (Kaip gali elgtis tas skaudinantis žmogus, jei jis irgi gali
būti aukų auka, išmokęs vaikystėje tam tikras reakcijas ir elgseną). Ir
dar brandumas tame - pastebėti tai, kad mes patys sutinkame savo veidrodžius, kurie mums
baksteli vėl ir dar kad reiktų patiems pasiempti. Bet reikia save
mylėti 100%, priimti tą veidrodį su savo jau išmoktu (įgytu) brandumu.
Tai nesukels pasipriešinimo prieš gyvenimo metamą iššūkį, taip nebus per
didelio energetinio potencialo. Rezultatas: galima bus stebėti pačios
situacijos susitvarkymą. Dar galima pridėti mentalinių astralinių
dovanėlių ištisą siuntą mintimis, tiems, kurie mus skaudina. Gyvenimo
šeiminiko turimuose lobiuose dovanų yra apsčiai. O būti savo gyvenimo
šeimininku tereikia žengti vieną žingsnį - pakeisti nuostatą ir
brandžiai nuspręsti, kad nuo šiol už visus gyvenimo įvykius esu
atsaikingas tik aš pats. (Tai įrodė ir kvantinės fizikos mokslininkų
atlikti bandymai, - mūsų mintys, jausmai, būsenos yra labai galingi ir
mes galime tikrai labai daug - tiek kiek sau leidžiame galėti )
Na čia dar buvo vienas mažas tympt už rankovės
Ačiū kad esate ir kad skaitote tai. Besirūpindami savimi ir mylėdami
save įnešate didelius Meilės lobius į Visatos begalinį vandenyną. O
Žemė, gamta nuo tokių Didelių darbų mielai šypsosi ...
Su Meile, pagarbiai - Virginija Luko
Kriptochromas yra baltymas,kuris TIESIOGIAI pastebi magnetinius laukus
Kriptochromas yra baltymas, kurį mes turime savyje. Čia baltymas, kuris TIESIOGIAI pastebi magnetinius laukus be problemų, DNR yra kodinė rūgštis, per kurią galima įeiti į savo protevių praeitį ir antenos.
http://en.wikipedia.org/wiki/Cryptochrome
http://en.wikipedia.org/wiki/Cryptochrome
Dvasinė molekulė dimethyltryptamino DMT
Dvasinė
Molekulė dimethyltryptamino (DMT), endogeninis junginys, kurį turi žmonės ir daugelio rūšių augalai ir gyvūnai. Dvasinė Molekulė nagrinėjama tarp
naujausių neurologijos, kvantinės fizikos, ir žmogaus dvasingumo
jungtis.Filme pateikiama įvairovė ekspertų išsakytos savo unikalios patirties apie DMT . Dimethyltryptamine: paprasta molekulė, o jos veikla turi milžiniškų pasekmių. Dvasios
molekulių subtilus derinys mokslo, dvasingumo ir filosofijos rezultatuose
yra neįtikėtinai idėja ir teorija, kuri galėtų pakeisti mūsų požiūrį į Visatą ir santykį su jos gausa.
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=-ALYMGu4ImY#at=2650
o čia rusų kalba:
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=xZng1k73ih8
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=-ALYMGu4ImY#at=2650
o čia rusų kalba:
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=xZng1k73ih8
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)