Ačiū Janinai Davidonienei
manau kad tai ne tik cukraus kiekį kraujyje reguliuos, mažins, bet tai gali būti puiki priemonė savitvardai ir pykčio valdymui
, nes kai pykstama, didėja cukraus kiekis kraujyje...
,,
Žinoma daug ir įvairių kvėpavimo metodikų, kartais sunku susigaudyti, kas tinka konkrečiam žmogui, o kas kenkia. Aš naudoju kartais raudulingą kvėpavimą, kartais endogeninį. Šie metodai vienas kitą papildo, bet tarp jų yra ir panašumų, ir esminių skirtumų. Tiesa, prieš tai esu išbandžiusi nemažai kitų kvėpavimo būdų, kol atsirinkau sau tinkamą.
manau kad tai ne tik cukraus kiekį kraujyje reguliuos, mažins, bet tai gali būti puiki priemonė savitvardai ir pykčio valdymui
, nes kai pykstama, didėja cukraus kiekis kraujyje...,,
Žinoma daug ir įvairių kvėpavimo metodikų, kartais sunku susigaudyti, kas tinka konkrečiam žmogui, o kas kenkia. Aš naudoju kartais raudulingą kvėpavimą, kartais endogeninį. Šie metodai vienas kitą papildo, bet tarp jų yra ir panašumų, ir esminių skirtumų. Tiesa, prieš tai esu išbandžiusi nemažai kitų kvėpavimo būdų, kol atsirinkau sau tinkamą.
Raudulingo kvėpavimo pradininkas yra
Jurijus Vilūnas, S.Peterburgo Universiteto istorijos mokslų dėstytojas,
profesorius. Jo seneliai buvo ištremti iš Lietuvos į Uralą. Po atgimimo
J.Vilūnas lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas, teko susitikti, tikrai
mielas žmogus, deja, lietuviškai jis nekalba, moka tik kelias frazes.
Jurijus nuo mažens buvo prastos sveikatos ir ją bandė gerinti
vadovaudamasis Amosovo rekomendacijomis – kuo daugiau sportuoti ir
judėti. Deja, artėjant 40-mečiui jis visiškai nebeturėjo jėgų, nežiūrint
į tai, kad jis intensyviai sportavo, ir dar susirgo diabetu.
Kartą norėdamas mankštintis jis tiesiog
nebesugebėjo pakelti rankų ir iš nevilties ėmė raudoti. Išsiverkęs
pastebėjo, kad jam atsirado jėgų. J.Vilūnas, kaip mokslininkas,
susidomėjo šiuo reiškiniu ir virš 20 metų jį tyrinėjo. Jį sudomino,
kodėl streso metu šunys, vilkai staugia, vaikai verkia… J.Vilūnas
nustatė, kad verkimo metu yra kitoks kvėpavimas, kurį jis ištobulino ir
pavadino raudulingu kvėpavimu. Pagal J.Vilūną, šis kvėpavimas atstoja
sportavimą ir ypač tinka nejudantiems žmonėms ir segantiems diabetu. J.
Vilūnas parašė keletą knygų, kurių viena yra išversta į lietuvių kalbą,
tai „Raudulingas kvėpavimas“.
Kuo man pasitarnavo raudulingas
kvėpavimas? Svarbiausia, kad jis yra pirmoji pagalba smegenims ir
kraujagyslėms – pašalina spazmus ir atstato, normalizuoja kraujotaką.
Mat, vaikystėje karvė ragu man buvo sužalojusi kaktą, vėliau ten
išsivystė meningioma – nepiktybinis auglys, bet aš apie tai ilgai nieko
nežinojau. Praėjus kuriam laikui man ėmė svaigti galva, nuo staigaus
judesio kartais aptemdavo sąmonė. Medikai nieko netyrė. Vėliau, man
pabadavus 3 kartus po 21 dieną, sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, ir
aš, pasiklaususi mūsų „specialistų“ apie sausą badavimą, ryžausi jį
išbandyti.
Antrą sauso badavimo dieną aš nualpau,
ir nuo tada prasidėjo mano kančios – bijojau išeiti iš namų, nes dėl
nesuprantamų man priežasčių pradėdavo svaigti galva iki nukritimo ir
vėmimo. Tik vėliau aš perskaičiau amerikiečių literatūroje, kad sausas
badavimas iššaukia galvos smegenų aterosklerozę. Matomai, man dėl
deguonies stygiaus suaktyvėjo ir auglys. Mano laimei, štai tada aš ir
atradau, ir pamilau raudulingą kvėpavimą. Jeigu aš suspėdavau bent porą
kartų raudulingai iškvėpti, net ir prasidėjus pykinimo spazmams, visas
blogumas iš karto dingdavo.
Ir dar man buvo sąnarių problemos – ryte
pabudus nejausdavau rankų pirštų, būdavo užtirpę. Joks masažas
nepadėdavo, bet užtekdavo kelis kartus raudulingai pakvėpuoti, ir
grįždavo pirštams jautrumas. Ilgai aš draugavau su raudulingu kvėpavimu,
kol atradau želmenų sultis, kurios per du metus man ištirpdė auglį
smegenyse. Priminsiu, kad želmenų sultys tirpdo auglius grįžtamai, t.y.
užsiteršus organizmui , jie vėl ima augti. Taip nutiko ir man. Vieną
vasarą aš pastoviai nuodijausi gamtinėmis dujomis, nes balionas truputį
jas praleido. Ir vėl man sugrįžo buvusios sveikatos problemos. Teko vėl
prisiminti savo gerą draugą – raudulingą kvėpavimą. Bet, atlikusi
tyrimus, aš jau žinojau kelią į sveikatą – 10 dienų aš maitinausi tik
koncentruotomis želmenų sultimis Green Magma ir vandeniu. Visi
nemalonumai baigėsi. Atlikti tyrimai parodė, kad auglio nebeliko, todėl
dabar man aktualesnis kitas – endogeninis kvėpavimas. Manau, įtikinau
raudulingo kvėpavimo nauda.
Raudulingą kvėpavimą sudaro trys fazės.
1- ji fazė – tai labai trumpas,staigus
ir negilus įkvėpimas, lyg išsigandus nustebti arba plaukiant po vandeniu
trumpam iškišus galvą įkvėpti. Įkvepiamas oras turi siekti tik iki
krūtinės pradžios ir jokiu būdu nepakelti pečių.
2 – ji fazė. Labai lėtas iškvėpimas,
primenantis žvakės užpūtimą, būtinai su atkištomis į priekį ir
susuktomis į vamzdelį lūpomis tariant garsą cho-o-o-…. arba fū-ū-ū-… .
Galima garsą tik imituoti lūpomis iškvepiant.
3 – ji fazė. Pauzė. Rekomenduojama 2-3
sek. sučiaupti lūpas. Galima mintimis sakyti „raz mašina, dva mašina“
arba lietuviškai 21, 22. Toliau kartojama iš pradžių. Kvėpuojant ilgiau
iškvėpimo fazė sutrumpėja ir susilygina su įkvėpimo laiku. Tada galima
pakeisti padėtį, pajudėti arba pakeisti garsą – ir vėl kvėpuosis.
Kava slopina raudulingą kvėpavimą porai
valandų – tai įrodo kavos žalą smegenims. Dar galima 2-je fazėje tarti
garsą f-f-f -f-…… pro sučiauptas ir į šonus patrauktas lūpas, bet su
šiuo garsu reikia būti atsargiems – gali staigiai nukristi kraujospūdis.
Pradžioje geriausia treniruotis prieš veidrodį, kad matytųsi teisinga
lūpų padėtis. Raudulingai kvėpuojant rekomenduojamas impulsyvus
savimasažas – pasikasyti ten, kur atsiranda diskomfortas arba niežėjimas
dėl pagerėjusios kraujotakos, arba pasirąžyti ir pan. Išbandykite,
manau nenusivilsite. Taip kad draugauki.me, juoki.mės, kvėpuoki.me, bet
neverki.me!"
Janina Davidonienė
INfo iš šios nuorodos: http://www.draugauki.me/2009/01/raudulingas-kvepavimas/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą