2018 m. birželio 2 d., šeštadienis

Kada ir kaip vartoti želmenų sultis. Meningiomos išgydymas želmenų sulčių pagalba

Didelis ačiū Janinai Davidonienei už tokią vertingą informaciją.
Info iš čia: http://www.draugauki.me/2010/07/kada-ir-kaip-vartoti-zelmenu-sultis/


,,Pirmoji paskaita apie želmenų sultis Lietuvoje vyko prieš 15 metų, o dar po metų buvo išversta ir išleista A.Wigmore „Kviečių želmenų knyga“. Per šį netrumpą laikotarpį užaugo nauja želmenų sulčių mėgėjų karta, o tuo pačiu iškyla klausimai ryšium su  šių sulčių vartojimu. Taigi, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad želmenų sultys nėra vaistas ir tiesiogiai negydo  jokių uždegimų, virškinimo ligų, neslopina žalingų virusų veiklos. Vienok, želmenų sultys puikiai detoksikuoja organizmą, stiprina imuninę sistemą ir kraują, todėl sergantieji, vartodami šias sultis, sveiksta sparčiau. Ypač svarbu yra tai, kad želmenų sultys valo kraują ir yra ideali priemonė esant mažakraujystei, netgi prie sunkių jos formų. Man visada skaudu skaityti spaudoje, kad žmogus neišgyveno, kai jam negalėjo atstatyti kraujo po gydymosi cheminiais preparatais. O juk yra želmenų sultys… Deja, visur konkurencija, ir dabar jau nebepaslaptis, kad kartais medikai rekomenduoja preparatus tų firmų, kurios pastorina jų piniginę. Teko girdėti, kad Suomijos ligoninėse plačiai naudojamos greta medikamentų ir želmenų sultys. Nežinia, ar pas mus kada nors taip bus. Juk želmenų prisiauginti tikrai nėra sudėtinga,  o dar yra ir koncentruotos želmenų sultys Green Magma.  Tiesą sakant, šiokių tokių prošvaisčių jau yra ir pas mus. Girdėjau, kad kai kurie gydytojai rekomenduoja vartoti želmenų sultis ištikus insultui ar traumai bei likviduojant jų pasekmes. Mat, Greitosios pagalbos ligoninės medikai ne kartą stebėjo, kaip buvę komos būsenoje beviltiški ligonys atsigauna, kai jiems į skrandį pradedamos pilti želmenų sultys. Na, o paprasčiausią mėlynę paakyje galima per dieną panaikinti, kelis kartus ją suvilgius želmenų sultimis.


Želmenų sultys sėkmingai vartojamos esant organizmo užterštumui ir dėl to atsiradusiems negalavimams šalinti: tai druskų nusėdimas, akmenligė, ataugos ir pan.  Tenka pripažinti, kad dažnai šias sultis vartoja jauni, sveiki bei sportuojantys, o taip pat dirbantys su kompiuteriu žmonės, kai jiems yra energijos stygius, nuovargis. Vienok, teigiamas želmenų sulčių poveikis greitai pasijaučia, tiktai teisingai jas vartojant. Štai šią žiemą teko matyti viename sulčių bare siūlomą priešvirusinį kokteilį iš želmenų, imbiero bei citrinos sulčių mišinio, o juk nerekomenduojama želmenų sulčių maišyti su jokiomis citrusinėmis sultimis, nes pastarosios slopina fermentų (enzimų) įsisavinimą. Taigi, želmenų sultis galima maišyti su vandeniu, įvairiomis kitomis sultimis, apart citrusinių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad želmenų sulčių negalima plakti ar spausti jokiais greitaeigiais plakikliais ar sulčiaspaudėmis, nes suyra chlorofilas, ir sulčių vertė mažėja. Negalima vartoti želmenų sulčių tik ką pavalgius arba valgant, tikrai mažai bus naudos. Želmenų sultys geriamos esant tuščiam skrandžiui ir ne mažiau kaip pusvalandį iki valgymo arba 2-3 val. po valgio. Vertingiausios yra tik ką išspaustos želmenų sultys, nes ilgiau jas laikant, oksiduojasi jose esantis chlorofilas, jos tamsėja, skonis prastėja, o jų teikiama nauda mažėja. Jeigu tuo pačiu metu vartojami ir medikamentai, tai nevartoti jų kartu su sultimis, turėtų būti bent pusvalandis, o dar geriau valandos pertrauka tarp jų. Na, o jeigu tenka taisyti dantis, tai prieš taisant nevartoti želmenų sulčių, nes bus anuliuotas nuskausminamųjų vaistų poveikis. Užtat po danties remonto labai naudingos šios sultys, iš karto atsipalaiduoja dantenos ir burnos gleivinė, o taip pat nukenksminamos kepenys. Želmenų sultis taip pat tikslinga vartoti po rentgeno ar kitokių spindulinių tyrimų bei gydymo, nes jos pašalina laisvuosius radikalus.
Pats aktualiausias klausimas yra  apie želmenų sulčių vartojimo kiekį. Jeigu žmogus yra badavęs, plovęs žarnyną arba atlikęs kokį nors kitą organizmo valymą, tai iš karto gali gerti didesnį šių sulčių kiekį, neigiamo valomojo poveikio tikrai nepajus. Sportininkams taip pat nesvarbus šis klausimas. Turintiems sveikatos sutrikimų, vartojusiems daug vaistų, o taip pat esant užterštam organizmui reikėtų atsargiai ir po mažą kiekį  p r a d ė t i  vartoti želmenų sultis ir stebėti savo organizmo reakciją. Mat, želmenų sultys stipriai valo organizmą, todėl iš pradžių gali pykinti, svaigti galva, sustipėti skausmas probleminėse kūno vietose. Nereikia išsigąsti, bet tokiu atveju teks mažinti vartojamų sulčių kiekį, kol nemalonūs pojūčiai išnyks, po to galima vėl padidinti. Gali pasireikšti ir virškinimo sutrikimas – apsinuodijimas, bet tai bus ne sultimis, bet apsinuodijimas tais teršalais, kuriuos šios sultys atitirpina ir pakelia nuo skrandžio, žarnyno sienelių. Atsargiai ir po mažai reikėtų pradėti vartoti šias sultis sukaupusiems daug druskų savo sąnariuose, nes pradėjus teršalams intensyviai šalintis, gali būti netgi sąnarių uždegimas. Taigi, nėra bendros taisyklės, kiek vartoti želmenų sulčių, kiekvienas turi pasirinkti pats, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę ir organizmo reakcijas. Jeigu išgeriam apie 100 ml šių sulčių, tai jau bus beveik maksimalus kiekis, nors kartais būna ir išimčių. Paprastai rekomenduojama  p r a d ė t i  vartoti šviežių želmenų sulčių nuo 20-30 ml, o koncentruotų miežių želmenų sulčių Green Magma nuo 3-4 tablečių arba 0,5-1 arb. šaukštelį miltelių su puse stiklinės vandens. Beje, vartojant želmenų sultis, reikėtų daugiau gerti vandens, nes tai pagreitina teršalų šalinimąsi. Išgėrus per vieną kartą didesnį šių sulčių kiekį, krenta kraujospūdis, todėl turintiems žemą kraujospūdį vertėtų vartoti želmenų sultis po nedidelį kiekį, bet dažniau.
Labai svarbu, kad želmenys būtų užauginti be pelėsių. Esant lietingoms mūsų vasaroms, yra nemažas pavojus prisiauginti pelėsių, kurie yra ne tik stiprūs nuodai, bet ir rimtų susirgimų priežastis. Jeigu želmenys yra pasenę, šviesūs ar pageltę, tai iš tokių sulčių maža nauda.  Pagal japonų mokslininkų atliktus tyrimus vertingiausios yra miežių želmenų sultys, po to seka kviečių, po jų avižų, tada varpučių bei kitų žalią spalvą turinčių žolių, o taip pat salotų sultys. Kviečių želmenų sultys didina skrandžio rūgštingumą, o miežių  –  mažina. Šviežių želmenų sulčių netoleruoja tie, kurie negali vartoti nevirto maisto dėl kasos pažeidimų.  Vaikams galima vartoti šias sultis nuo vienerių metų am-iaus. Siūlau patiems imtis želmenų auginimo, tai nėra sudėtinga."
Janina Davidonienė

 
 ,,Meningioma vadinamas nepiktybinis smegenų dangalų auglys. Iki šiol žinomas tik vienintelis jos gydymas – tai operacija. Man taip pat buvo diagnozuota meningioma, bet aš iki šiol gyvenu be operacijos, esu išbandžiusi kitą kelią – tai natūraliomis priemonėmis ištirpinu auglį. Pasidalinsiu savo patirtimi.
    
Vaikystėje patyriau galvos traumą:  karvė buvo užvožusi ragu man į kaktą,  bevaikant nuo jos muses, kai mama ją melžė. Kaip parodė po daugelio metų atlikti tyrimai, traumos vietoje sustorėjo kaulas ir ėmė augti meningioma. Ilgą laiką aš apie tai nežinojau, tik vėliau pajutau, kad retkarčiais ėmė svaigti galva, aptemdavo sąmonė. Gydytojai bandė aiškinti, kad taip nutinka dėl per greito mano augimo.  Jokie smegenų tyrimai nebuvo atliekami. Taip tęsėsi daugelį metų. Išmokau saugotis šio būsenos: nedėvėdavau nei skarų, nei kepurių, t.y. stengdavausi nesuspausti galvos, vengdavau staigių galvos judesių bei jos perkreipimo. Ligą suaktyvinau, kai sugalvojau valytis organizmą sausu badavimu: antrą dieną, nebevartodama jokio maisto ir jokių skysčių, apalpau ir po to jau pastoviai svaigo galva ir kartais net prarasdavau sąmonę. Priminsiu, kad anksčiau keleto metų bėgyje aš badavau tik su vandeniu 3 kartus po 21 dieną dėl stuburo ataugų. Tada jokios įtakos smegenų veiklai nesijautė. Pablogėjus sveikatai, medikai nesivargino su jokiais tyrimais, nes jų žodžiais tariant,  „mano toks organizmas“. Ir gyvenk, kaip nori, daryk, ką nori…
Aš nenuleidau rankų, ieškojau išeities ir ėmiau valyti organizmą pagal N.Semionovos  seminare pateiktą metodiką. Ir vėl man nutiko bėda – stipriai nuvandeninau organizmą per mano buvusios bendradarbės žioplumą: vietoje Glauberio druskos ji man įpylė bevandenio natrio sulfato, o užrašė, kad tai yra Glauberio druska. Neaprašinėsiu, kaip išlikau gyva, bet drąsiai galiu teigti, kad smegenims yra būtinas pakankamas vandens kiekis. Taigi, po pakartotino smegenų nuvandeninimo,  gyvenimas tapo man nebemielas, matomai, meningioma ėmė sparčiau augti ir sutrikdydavo smegenų kraujotaką. Balansavau ant insulto ribos, bet liūdniausia buvo tai, kad aptemus sąmonei, prasidėdavo baisus vėmimas, vos tik aš pajudėdavau. Ypač prastai būdavo, jei taip nutikdavo viešoje vietoje, praeiviai galvodavo, kad guli be jėgų girta boba. Mat, tekdavo atsigulti net ir gatvėje, nes tik atsigulus ir ramiai pagulėjus nurimdavo vėmimo traukuliai. Kartais reikdavo keletą valandų kur nors drybsoti, gerai, jei tai būdavo kur nors skvere ar ant suoliuko, kol galėdavau pajudėti namų link.  Kartais net bijojau išeiti iš namų. O po tokių vėmimo priepuolių dar apie savaitę  laiko tekdavo drybsoti lovoje, kol atgaudavau jėgas. Baisu ir prisiminti, kaip aš jaučiausi prieš 20 metų!
Dabar tik džiaugiuosi, kad medikai nesivargino su tyrimais, nes neaišku, kokios būtų buvę pasekmės, jeigu būčiau operuota. Mano draugei po traumos slidinėjant irgi ėmė augti meningioma, bet ją teko skubiai operuoti, nes staiga visiškai nebegalėjo pajudėti.  Po operacijos jau gyvena virš 20 metų, bet pažeista jos  koordinacija, veidas perkreiptas, viena akis nebeatsimerkia, sutrikusi kalba. Mano pusbroliui jau 3 kartus operavo meningiomą smegenyse, jis dar juda, bet irgi nemažai liko pažeidimų. Užtat aš ieškojau, kaip išgyventi be operacijos. Ir ne veltui sakoma, kad kas ieško, tas ir atranda. Mano sėkmingiausi atradimai sveikatos kelyje buvo raudulingas kvėpavimas, o vėliau želmenų sultys. Apie juos esu rašiusi: http://www.draugauki.me/2009/01/raudulingas-kvepavimas/,  http://www.draugauki.me/2010/07/kada-ir-kaip-vartoti-zelmenu-sultis/,  http://www.draugauki.me/2010/05/zelmenu-sultys-pasaulyje/. Raudulingas kvėpavimas man sustabdydavo vos tik prasidėjusį sąmonės aptemimą ir vėmimo priepuolį, o želmenų sultys po ilgesnio jų vartojimo panaikino bet kokius meningiomos požymius ir man suteikė tiesiog naują gyvenimą. Užtat aš jas taip ir myliu, nežiūrint jų nemalonaus skonio.  Noriu atkreipti dėmesį, kad pradėjus vartoti želmenų sultis, dėl jų valomojo poveikio gali paaštrėti esamos sveikatos problemos. Iš pradžių ir  mane pykino, todėl teko mažinti išgeriamų sulčių kiekį. Užtat prireikė net 2 metus gerti šias sultis, kol galva prašviesėjo, nebesvaigo ir nebesikartojo mane kamavę meningiomos simptomai , o taip pat mažakraujystė, ir aš vėl tapau žvali ir energinga. Aš ir toliau vartojau želmenų sultis, kartais papasnykaudavau keletą dienų tik su vandeniu ir želmenų sultimis.
Džiaugiausi aš gyvenimu apie 10 metų, tol, kol apsinuodijau gamtinėmis dujomis. Mat, tuo metu aš buvau persikėlusi gyventi į kaimą, o ten dujas tiekdavo balionuose. Kartą man pakliuvo aprūdijęs balionas su silpnai nutekančiomis dujomis pro baliono apačią, o dujų meistrai to nepastebėjo. Visą vasarą po truputį, bet pastoviai aš nuodijausi dujomis, ir man vėl ėmė svaigti galva, sukosi sienos, grindys, iš po kojų slydo žemė, o aš, praradusi lygsvarą, nukrisdavau.  Iš pradžių nesupratau, kas nutiko, tuo labiau, kad tuo metu kaip tik Lietuvoje vyko žemės drebėjimas. Maniau, kad kaime vyksta kažkoks lokalus žemės pajudėjimas. Supratau tik tada, kai pastebėjau, kad mane ypač pykina prie dujų baliono. Kai aš jį pajudinau, norėdama išridenti iš kambario, visiškai aptemo sąmonė, bet vėliau atsipeikėjau ir sugebėjau iššliaužti iš kambario į lauką. Taip ir išsigelbėjau. Prireikė daug laiko, kol aš želmenų sulčių dėka pašalinau vėl atsiradusios meningiomos pasekmes. Tik šį kartą aš visą pusmetį atkakliai myniau medikų slenksčius, reikalaudama tyrimų. Vargais negalais buvo atlikta tomograma ir smegenyse rasta 25 mm dydžio meningioma.  Tiesa, siuntimą tyrimams pavyko gauti tik tada, kai aš pateikiau netradicinės medicinos tyrimų rezultatus, leidžiančius įtarti auglį smegenyse: tai  plaukuose per didelis įsisavinto cinko kiekis, o taip pat Kiriljano metodu atliktas auros piešinys parodė, kad aplink galvą nėra ištisinės auros, tik zigzagai.
Mano istorijoje labiausiai mane nustebino gydytojų, o taip pat draugų bei artimųjų reakcija į diagnozę – meningioma. Staiga visi tada labai susirūpino mano sveikata, o aš tik džiaugiausi, sužinojusi diagnozę, nes išaiškėjo negalavimo priežastis, o aš žinojau, ką reikia daryti – tai gausiai vėl vartoti želmenų sultis. Gydytojai, pamatę mano džiaugsmą ir dar, kai aš pasakiau, kad tai nėra baisu, nes auglį aš ištirpinsiu, tai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir paklausė, ar nereiktų man siuntimo pas psichiatrą. Aš apsilankiau pas visus man rekomenduojamus gydytojus, tame tarpe ir pas neurochirurgą, nors operuotis ir nesiruošiau. Norėjau,kad būtų dokumentuose užfiksuota mano meningioma. Po visų atliktų tyrimų ir konsultacijų aš porą kartų po 10 dienų maitinausi tik želmenų sultimis ir vandeniu, ir po metų pakartotinai padaryta tomograma parodė, kad meningiomos smegenyse jau nebėra. Gydytojai buvo pasimetę, nes, pagal juos, taip negalėjo būti. Aš pasiūliau būti eksperimentu, sutikau atlikdinėti tyrimus, leisti meningiomai augti ir vėl ją ištirpinti, deja, medikų tai nesudomino. Tada aš pati specialiai metus laiko visiškai nebevartojau jokių želmenų sulčių, ir, kaip ir turėjo būti, maždaug po metų mano organizmas užsiteršė, ir vėl meningioma ėmė nežymiai reikštis.  Tomograma tai patvirtino. Mat, dabar aš lengvai gaunu siuntimą tyrimams. Aš, vėl ištirpinusi meningiomą,  eksperimentuoju su savimi toliau – bandau B.Bolotovo metodikos pagalba pagerinti virškinimo sistemos darbą ir taip apsaugoti organizmą nuo teršalų. Pakol kas rezultatai puikūs, jaučiuosi daug geriau, nei prieš 30 metų.
Šią savo istoriją smulkiai aprašiau tikėdamasi, gal kartais informacija pasieks moksliniais tyrimais užsiimančius jaunus neurologus, ir jie panorės patyrinėti, o aš pasiruošusi eksperimentuoti. Juk aš esu chemikė. Mano nuomone, meningiomos yra traumų ir organizmo užterštumo pasekmė. Pastoviai rūpinantis organizmo švara, manau, galima išvengti skalpelio. Norėtųsi,kad medikai rimčiau pažvelgtų į želmenų sultis. Be to, yra nemažai žmonių, ieškančių būdų, kaip be operacijos atsikratyti auglio smegenyse, kai kurie mane susiranda, ir mes jau esame užmezgę kontaktus. Manau, gal vertėtų sukurti atskirą draugiją, kuri suburtų tuos, kurie nori išvengti skalpelio, esant meningiomoms. Lauksiu pasiūlymų."
Janina Davidonienė

Pranešimą parašė ties

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)