Studentės Paulės mintys veganizmo kaip gyvenimo būdo tema

,,LIETUVOS VEGANAI / VEIDAI
Apie kelią veganizmo link, iššūkius, su kuriais susidūrė ir geriausius būdus „veganizuoti“ aplinkinius šiandien kalbamės su grupės nare Paulė Tamašauskaitė!
---
„Esu geografijos bakalauro trečiojo kurso studentė Vilniaus universitete, dirbu veganiškų desertų kepyklėlėje Chaika, rašau maisto tinklaraštį Follow your spoon (kurį galite sekti tiek Facebook‘e, tiek Instagram‘e), daug sportuoju. 

Vegane esu dar ganėtinai neilgai – šiek tiek mažiau nei metus. Prieš tai maždaug metus buvau vegetare. Vegetarizmą pasirinkau dėl sveikatos – tuo metu valgiau itin daug mėsos ir ėmė kamuoti įvairios ligos. Iš pradžių maniau, jog mėsos tiesiog kuriam laikui atsisakysiu, tačiau nustojus valgyti, jos ir nebesinori. Po to nutariau sumažinti ir suvartojamų pieno produktų, kiaušinių kiekį. Tiesa, nemaniau, kad tapsiu vegane, nes labai mėgau sūrį. Didžiausią įtaką man padarė ne dokumentiniai filmai, kaip daug kam, o šalia atsiradę nauji sąmoningi žmonės – jie „užvedė“ ant kelio. Apie veganizmą iki tol buvau mažai girdėjusi, tačiau sužinojus daugiau, į dalykus, kurie anksčiau buvo nesvarbūs, nebegalėjau nekreipti dėmesio ir gyvūninės kilmės produktų nusprendžiau visiškai atsisakyti. 

Iš pradžių labiausiai stabdė įsitikinimas, kad augalinė mityba yra brangi ir kad maitinantis veganiškai būtina vesti užrašus ir atidžiai skaičiuoti kiek ko gauni, nes kitaip pritrūks kokių nors medžiagų. Tačiau pasidomėjus plačiau, paaiškėjo, kad tai visiška nesąmonė ir viskas atsistojo į savo vėžias. Prieš tampant vegane pusmetį gyvenau Madride (studijavau pagal Erasmus programą), ten prekybos centruose veganams skirtų produktų – žymiai daugiau, nei Lietuvoje, kas labai padėjo, būtent ten atradau kai kuriuos produktus, kurių anksčiau nebuvau pastebėjusi, pavyzdžiui, veganišką jogurtą.
Didžioji dalis draugų palaikė mano sprendimą, tik keletas nesuprato ir bandė atkalbėti, bet nesukau sau galvos. Iki šiol sulaukiu klausimų „O tai ką tu valgai?“, bet prie jų jau pripratau ir tik nusijuokiu. Sunkiausia buvo su tėvais – jie visiškai nepritarė, liepė „neišsigalvoti nesąmonių“ ir valgyti „normalų“ maistą. Iki šiol tėtis vis dar pasiūlo dešros ar kumpio, bet jau ne taip įkyriai – tėvai su mano sprendimu jau apsiprato, džiaugiasi, kad nemiriau ir patys su malonumu valgo tai, ką pagaminu. 

Iš gyvūninės kilmės produktų nieko netrūksta. Minėjau, kad labai mėgau sūrį. Labiau ne patį sūrį, o patiekalus su juo – picą, lazaniją, įvairius apkepus. Tačiau dabar stengiuosi maitintis sveikiau, tad tokių patiekalų valgau retai, o jiems pagardinti puikiai tinka ir augalinis sūris. Kartais pasiilgstu saldumynų – šakočio, skruzdėlyno, plikytų sausainių, tačiau saldumynų taip pat stengiuosi vengti, o jei labai norisi, gelbėja švieži ir džiovinti vaisiai bei The Goodvibes Kitchen sūreliai. 

Maisto gaminimas man yra didelis malonumas. Mėgstu suktis virtuvėje, išbandyti naujus receptus, idėjas – man tai tarsi meditacija. Neišsiverčiu be avinžirnių, tofu, bolivinės balandos, grikių – juos nesunku paruošti ir prie visko dera. Taip pat dievinu bananus ir riešutų sviestą. Firminiai patiekalai – naminis humusas, įvairios salotos, falafeliai, pupelių kotletukai (jų receptus galite rasti mano tinklaraštyje). Dažnai mano patiekalai yra improvizacija – gaminu iš to, ką tuo metu turiu šaldytuve.
Valgau daug vaisių, daržovių, įvairių kruopų, ankštinių, sėklų, riešutų. Stengiuosi klausytis savo organizmo, atkreipti dėmesį į jo siunčiamus signalus. Valgau penkis kartus per dieną (trys pagrindiniai patiekalai ir du užkandžiai), stengiuosi valgyti kuo įvairesnį maistą, nepersivalgyti prieš miegą, gerti daug vandens. Vengiu cukraus, baltų miltų, stipriai perdirbto maisto, padažų (nevartoju net majonezo ir kečupo). Visada skaitau etiketes ir renkuosi kuo natūralesnius produktus. Stengiuosi vartoti kuo daugiau žalių daržovių, todėl labai mėgstu įvairias salotas. Perėjus prie veganizmo stipriai pasikeitė skonio receptoriai, todėl įvairūs pusgaminiai visiškai netraukia, nė karto nesu pirkusi jokių mėsos pakaitalų, šaldytų produktų ar kito šlamštmaisčio. Kai kam gali atrodyti, kad labai save riboju, tačiau yra priešingai – valgau tik tai, ką noriu. 

Mitas, jog augalinė mityba yra labai brangi, susiformavo dėl to, kad įvairūs mėsos ir pieno produktų pakaitalai parduotuvėse iš tiesų nėra pigūs. Bet juk pagrindiniai veganiški produktai yra vaisiai, daržovės, kruopos, ankštiniai – jie tikrai yra labai nebrangūs, ypač perkant didesniais kiekiais. Brangesnės yra tik kai kurios sėklos ir riešutai, tačiau jų energetinė vertė – aukšta, tad vartojami turėtų būti labai nedideliais kiekiais. Kad sutaupyti, ilgai negendančių produktų patarčiau pirkti didesnėmis pakuotėmis, per įvairias akcijas, o gendančių – atvirkščiai, pirkti tik tiek, kiek suvartosite, kad nereikėtų išmesti. Sutaupyti padeda ir išankstinis valgiaraščio planavimas. Kaip ir minėjau, pusfabrikačių verčiau vengti – jie nedžiugins nei kūno, nei piniginės. Kai kurių brangesnių gaminių, pavyzdžiui augalinio pieno, riešutų sviesto, humuso, energijos batonėlių galima pasigaminti namuose – tai kainuos žymiai pigiau. Prieš eidama į parduotuvę visuomet užmetu akį į ten vykstančių akcijų sąrašą, o vasarą labai mėgstu apsipirkti turguje. 

Mieste valgau retai, tiesiog neturiu tam laiko. Į studijas ir darbą nešuosi savo maisto. Iš aplankytų vietų patiko ZATAR falafel & hummus, Leyla restaurant - Lebanese cuisine, Green Jar Gastropub, Holigans, Sultenė, o skaniausius desertus, be abejo, gamina Chaika. 

Žmonės renkasi veganizmą dėl trijų pagrindinių priežasčių – etinių įsitikinimų, sveikatos bei ekologijos. Man visos trys yra lygiavertės. Kaip geografei ir gamtos mylėtojai skaudu matyti kai žmonės renkasi ignoruoti realybę ir teigia, jog nieko vistiek nepakeisime. Daug kas bijo išeiti iš komforto zonos, pripažinti tiesą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Bet net ir vienas žmogus gali padaryti labai daug, o savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. 

Esu tikra, kad veganizmas tik populiarės ir vis daugiau žmonių rinksis šį gyvenimo būdą. Tai neatsitiks per keletą metą, tačiau jau dabar matome kaip sparčiai viskas keičiasi, kokiais tempais auga veganų bendruomenė, kaip greitai didėja veganiško maisto pasiūla parduotuvėse ir maitinimo įstaigose. Skeptikai sako, kad tai tik mada, tačiau ar galime mada vadinti judėjimą, kuriam jau beveik 80 metų ir kurio sekėjų skaičius auga nuo pat jo atsiradimo?

Koks efektyviausias būdas žmones sudominti veganizmu? – Rodant pavyzdį! Nereikia per prievartą kišti savo nuomonės, pamokslauti ir priekaištauti. Deja, bet tikrai yra veganų, kurie jaučiasi vieninteliai pasaulyje teisūs ir protingi. Linkiu visiems daugiau draugiškumo, paprastumo ir atlaidumo – pyktis ir negatyvumas dar niekuomet neatnešė nieko gero.“

Burokėlių - grikių kotletukai. Receptą rasite čia:

https://www.facebook.com/followyourspoon/?fref=gs&dti=133023146906779&hc_location=group