,,LIETUVOS VEGANAI / VEIDAI
Apie kelią veganizmo link, iššūkius, su
kuriais susidūrė ir geriausius būdus „veganizuoti“ aplinkinius šiandien
kalbamės su grupės nare
Paulė Tamašauskaitė!
---
„Esu geografijos bakalauro trečiojo kurso studentė Vilniaus universitete, dirbu veganiškų desertų kepyklėlėje
Chaika, rašau maisto tinklaraštį
Follow your spoon (kurį galite sekti tiek Facebook‘e, tiek Instagram‘e), daug sportuoju.
Vegane esu dar ganėtinai neilgai – šiek tiek mažiau nei metus. Prieš
tai maždaug metus buvau vegetare. Vegetarizmą pasirinkau dėl sveikatos –
tuo metu valgiau itin daug mėsos ir ėmė kamuoti įvairios ligos. Iš
pradžių maniau, jog mėsos tiesiog kuriam laikui atsisakysiu, tačiau
nustojus valgyti, jos ir nebesinori. Po to nutariau sumažinti ir
suvartojamų pieno produktų, kiaušinių kiekį. Tiesa, nemaniau, kad tapsiu
vegane, nes labai mėgau sūrį. Didžiausią įtaką man padarė ne
dokumentiniai filmai, kaip daug kam, o šalia atsiradę nauji sąmoningi
žmonės – jie „užvedė“ ant kelio. Apie veganizmą iki tol buvau mažai
girdėjusi, tačiau sužinojus daugiau, į dalykus, kurie anksčiau buvo
nesvarbūs, nebegalėjau nekreipti dėmesio ir gyvūninės kilmės produktų
nusprendžiau visiškai atsisakyti.
Iš pradžių labiausiai stabdė
įsitikinimas, kad augalinė mityba yra brangi ir kad maitinantis
veganiškai būtina vesti užrašus ir atidžiai skaičiuoti kiek ko gauni,
nes kitaip pritrūks kokių nors medžiagų. Tačiau pasidomėjus plačiau,
paaiškėjo, kad tai visiška nesąmonė ir viskas atsistojo į savo vėžias.
Prieš tampant vegane pusmetį gyvenau Madride (studijavau pagal Erasmus
programą), ten prekybos centruose veganams skirtų produktų – žymiai
daugiau, nei Lietuvoje, kas labai padėjo, būtent ten atradau kai kuriuos
produktus, kurių anksčiau nebuvau pastebėjusi, pavyzdžiui, veganišką
jogurtą.
Didžioji dalis draugų palaikė mano sprendimą, tik keletas
nesuprato ir bandė atkalbėti, bet nesukau sau galvos. Iki šiol sulaukiu
klausimų „O tai ką tu valgai?“, bet prie jų jau pripratau ir tik
nusijuokiu. Sunkiausia buvo su tėvais – jie visiškai nepritarė, liepė
„neišsigalvoti nesąmonių“ ir valgyti „normalų“ maistą. Iki šiol tėtis
vis dar pasiūlo dešros ar kumpio, bet jau ne taip įkyriai – tėvai su
mano sprendimu jau apsiprato, džiaugiasi, kad nemiriau ir patys su
malonumu valgo tai, ką pagaminu.
Iš gyvūninės kilmės produktų nieko
netrūksta. Minėjau, kad labai mėgau sūrį. Labiau ne patį sūrį, o
patiekalus su juo – picą, lazaniją, įvairius apkepus. Tačiau dabar
stengiuosi maitintis sveikiau, tad tokių patiekalų valgau retai, o jiems
pagardinti puikiai tinka ir augalinis sūris. Kartais pasiilgstu
saldumynų – šakočio, skruzdėlyno, plikytų sausainių, tačiau saldumynų
taip pat stengiuosi vengti, o jei labai norisi, gelbėja švieži ir
džiovinti vaisiai bei
The Goodvibes Kitchen sūreliai.
Maisto gaminimas man yra didelis malonumas. Mėgstu suktis virtuvėje,
išbandyti naujus receptus, idėjas – man tai tarsi meditacija.
Neišsiverčiu be avinžirnių, tofu, bolivinės balandos, grikių – juos
nesunku paruošti ir prie visko dera. Taip pat dievinu bananus ir riešutų
sviestą. Firminiai patiekalai – naminis humusas, įvairios salotos,
falafeliai, pupelių kotletukai (jų receptus galite rasti mano
tinklaraštyje). Dažnai mano patiekalai yra improvizacija – gaminu iš to,
ką tuo metu turiu šaldytuve.
Valgau daug vaisių, daržovių, įvairių
kruopų, ankštinių, sėklų, riešutų. Stengiuosi klausytis savo organizmo,
atkreipti dėmesį į jo siunčiamus signalus. Valgau penkis kartus per
dieną (trys pagrindiniai patiekalai ir du užkandžiai), stengiuosi
valgyti kuo įvairesnį maistą, nepersivalgyti prieš miegą, gerti daug
vandens. Vengiu cukraus, baltų miltų, stipriai perdirbto maisto, padažų
(nevartoju net majonezo ir kečupo). Visada skaitau etiketes ir renkuosi
kuo natūralesnius produktus. Stengiuosi vartoti kuo daugiau žalių
daržovių, todėl labai mėgstu įvairias salotas. Perėjus prie veganizmo
stipriai pasikeitė skonio receptoriai, todėl įvairūs pusgaminiai
visiškai netraukia, nė karto nesu pirkusi jokių mėsos pakaitalų, šaldytų
produktų ar kito šlamštmaisčio. Kai kam gali atrodyti, kad labai save
riboju, tačiau yra priešingai – valgau tik tai, ką noriu.
Mitas,
jog augalinė mityba yra labai brangi, susiformavo dėl to, kad įvairūs
mėsos ir pieno produktų pakaitalai parduotuvėse iš tiesų nėra pigūs. Bet
juk pagrindiniai veganiški produktai yra vaisiai, daržovės, kruopos,
ankštiniai – jie tikrai yra labai nebrangūs, ypač perkant didesniais
kiekiais. Brangesnės yra tik kai kurios sėklos ir riešutai, tačiau jų
energetinė vertė – aukšta, tad vartojami turėtų būti labai nedideliais
kiekiais. Kad sutaupyti, ilgai negendančių produktų patarčiau pirkti
didesnėmis pakuotėmis, per įvairias akcijas, o gendančių – atvirkščiai,
pirkti tik tiek, kiek suvartosite, kad nereikėtų išmesti. Sutaupyti
padeda ir išankstinis valgiaraščio planavimas. Kaip ir minėjau,
pusfabrikačių verčiau vengti – jie nedžiugins nei kūno, nei piniginės.
Kai kurių brangesnių gaminių, pavyzdžiui augalinio pieno, riešutų
sviesto, humuso, energijos batonėlių galima pasigaminti namuose – tai
kainuos žymiai pigiau. Prieš eidama į parduotuvę visuomet užmetu akį į
ten vykstančių akcijų sąrašą, o vasarą labai mėgstu apsipirkti turguje.
Žmonės renkasi veganizmą dėl trijų pagrindinių priežasčių – etinių
įsitikinimų, sveikatos bei ekologijos. Man visos trys yra lygiavertės.
Kaip geografei ir gamtos mylėtojai skaudu matyti kai žmonės renkasi
ignoruoti realybę ir teigia, jog nieko vistiek nepakeisime. Daug kas
bijo išeiti iš komforto zonos, pripažinti tiesą ir prisiimti atsakomybę
už savo veiksmus. Bet net ir vienas žmogus gali padaryti labai daug, o
savo pavyzdžiu įkvėpti kitus.
Esu tikra, kad veganizmas tik
populiarės ir vis daugiau žmonių rinksis šį gyvenimo būdą. Tai
neatsitiks per keletą metą, tačiau jau dabar matome kaip sparčiai viskas
keičiasi, kokiais tempais auga veganų bendruomenė, kaip greitai didėja
veganiško maisto pasiūla parduotuvėse ir maitinimo įstaigose. Skeptikai
sako, kad tai tik mada, tačiau ar galime mada vadinti judėjimą, kuriam
jau beveik 80 metų ir kurio sekėjų skaičius auga nuo pat jo atsiradimo?
Koks efektyviausias būdas žmones sudominti veganizmu? – Rodant pavyzdį!
Nereikia per prievartą kišti savo nuomonės, pamokslauti ir
priekaištauti. Deja, bet tikrai yra veganų, kurie jaučiasi vieninteliai
pasaulyje teisūs ir protingi. Linkiu visiems daugiau draugiškumo,
paprastumo ir atlaidumo – pyktis ir negatyvumas dar niekuomet neatnešė
nieko gero.“
Burokėlių - grikių kotletukai. Receptą rasite čia:
