,,Kultūringi" gėriojimai gali kainuoti tėvams skausmą visam gyvenimui, pvz gali gimti vaikas su dauno sindromu, nesvarbu kad mama nėštumo metu nevartojo alkoholio, nes alkoholio pavartojimas ,,nekaltas" žaloja kiaušialąstes moterų ir gali būti apsigimimų.
,,Kultūringų" gėriojimų pavyzdys jaunesnėms kartoms yra pavyzdys savidestrukcijos. Kaip kvailai atrodo girtas žmogus, apgailėtinai.
Labai gaila, kad nebuvo paauglystės laikais tokios informacijos kokia yra dabar, būčiau visiškai neragavusi alkoholio.
1975 m. alkoholis buvo aiškiai tarybų sajungoje įvardintas narkotiku, vėliau šis užrašas nuo butelio su alkoholiu ,,dingo".
Truputį alkoholio, neva nieko tokio skleidžiama visuomenėje tokia nuomonė.
Paklusnūs nemąstantys vergai gali taip teigti, nes jų sąmonė seniai pavergta jau. Argi mąstantis žmogus gali vartoti alkoholį??????
Aš aiškiai tiesiai šviesiai pasisakau už blaivybę ir kaip ir moteris negali būti truputį nėščia taip ir alkoholio vartojimas nėra nekaltas pavyzdys jaunesnėms kartoms, ir net per atstumą persiduoda eteriu informacija kitoms kartoms savo giminės ir žmonijai informacija taip perduodama. Į vandenį informacija įdedama keturioms kartoms. Suaugę žmonės pasiduoda nugirdymo politikai, vergavimo.
O po to stebisi aplinkiniai kodėl tiek daug alkoholikų, kurie geria iki ,,lavoninės būsenos".
NOrs paršeliai buvo protingesni bandymo metu, kai jiems buvo duotas ėdalas su alumi po dviejų parų bado, kitą dieną ar po poros dienų blavinimosi paršelių vedlys pribėgo pirmas prie lovio ir apvertė lovį, paršeliai pasirinko alkį, bet ne ėdalą su alumi. Žmonės pasirodo iki paršelių proto nedaaugo.
Mano jogos mokytojas jogas su šypsena sakė: vakariečiai vartoja ,,kultūringai" alkoholį ir dar save skaito kultūringais žmonėmis.
Prisižiūrėjau kenčiančių vaikų žvilgsnių, kai jų mamos geria alkoholį iki miego būsenos... Mačiau pagalbos prašančias moterų akis, kurios labai labai nori išsivaduoti nuo priklausomybės alkoholiui ir grįžtama vėl ir vėl prie seno įpročio, kankina depresija, nuolatinės mintys apie savižudybę ir t.t. Kai geria vyrai, tėčiai, o išsiblaivę lieja agresiją kai organizmas reikalauja vėl alkoholio, vaikai sisioja į lovą net paauglystės metų sulaukę ir tai ne vienas toks atvejis yra.
Serga vienas žmogus alkoholizmu - serga visa šeima. VYrauja nuolatinis bejėgiškumo beviltiškumo jausmas, tokia minorinė nata slegianti ar šaižus iki kaulų besismelkiantis akordas...
Pasaulyje apsvaigus nuo alkoholio įvykdoma daugiau nei 80 proc. nusikaltimų, didelis skaičius žmogžudysžių, savižudybių... Vartojant antidepresantus net maži alkoholio kiekiai gali davesti iki savižudybės. Žinau realų atvejį kurį pati stebejau. Neturiu žodžių tai daugiau nei klaiku.
Taigi ,,kultūringai" vartojantys alkoholį paklauskite savęs kuo prisidedate tokiu savo elgesiu prie žmonijos sąmonės lauko formavimo. Čia ne priekaištas čia akcentavimas čia sufleris kad žmogus kada nors pradėtų mąstyti. Nes taip besielgdamas jis tiesiog nemąsto. Ar tai noras būti kaip visi? O nuo kada bus pradėta gyventi savo gyvenimą?
Tai ar pagaliau baigsis tas melo spektaklis vieną kart, kad maži kiekiai alkoholio tai ok???
Tai yra žmogų žudantis teiginys, vadinkim daiktus tikrais vardais.
Siaubingai kenkia, nėra tam įvardinti žodžių. Kankorėžinė liauka atsako už sensoriką žmogaus.
Net gerdami žmonės po vyno taurę kas antrą savaitgalį, negali padaryti sprendimų - tai atlikto tyrimo rezultatai, tyrimo platesnę info apie tai rasite internete.
Žmonija laikoma letargo miego būsenoje su tokiomis nuostatomis ,,visko po truputį".
Tiesa apie žmonijos girdymą ir bukinimą, neva reikia gerti kultūringai,
arba jau kitas kelias - alkoholizmas, o gyventi blaiviam - tai jau kaip
nėra pasirinkimo, nes sociumas į tokius žmones žiūri kreivai. Verta
pažiūrėti šį filmuką.
Esu chirurgas, visa gyvenimą operuoju
pacientus. Ir aš mačiau tai, ko paprasti žmonės nemato. Žmogus neturi
tokio organo, kuris nenukenčia nuo alkoholio vartojimo – viso,
nesvarbu, ar tai degtinė, vynas arba alus.
Vis dėlto, labiausiai nukenčia smegenys.
Nes ten alkoholio koncentracija yra maksimali. Jei mes paimtume
alkoholio koncentracijos vienetą kraujyje, kepenyse ji yra 1,45, o
smegenyse, – 1,75.
Nesiruošiu
išsamiai apibūdinti baisų vaizdą „susiraukšlėjusių smegenų“ (daugumos
tiesiog išgeriančių žmonių skrodimo metu matyti: smegenys suraukšlėtos,
smarkiai sumažintos apimties, smegenų dangalai patine, kraujagyslės
išsiplėtusios, o smegenų raukšlelės tiesiog išlygintos), bet subtilesnis
tyrimas, pasirodo, kad nervinių ląstelių pokyčiai taip pat smarkūs,
kaip tais atvejais kai yra apsinuodijama labai stipriais nuodais.
Šie pokyčiai yra negrįžtami. Kas
neišvengiamai paveikia psichinę veiklą. Labiausiai pažeidžiamos pačios
aukščiausios smegenų funkcijos, o žemosios- primityviosios refleksinės
išlieka ilgiau.
Smegenų pažeidimą alkoholiu galima
palyginti su kaukolės traumomis. Per smegenų sukrėtimą, kai net
mikroskopiniais tyrimais nėra aptikta jokių dangalo ar smegenų
kraujagyslių pokyčių – kliniškai mes nustatėme sąmonės netekimą tam
tikrą laiką nuo kelių minučių iki kelių valandų, o vėliau – stiprų
galvos skausmą.
Jeigu po galvos smegenų traumos, smegenų
medžiagoje ar jų dangale aptinkama bent mažas kraujavimo taškas arba
nekrozė – mes kalbame apie smegenų traumą (smegenų sukrėtimą). Šiuo
atveju, sąmonės netekimas dažnai trunka daug valandų ir išsiskiria tam
tikrų nervų, kartais visos nervų grupės funkcijos pažeidimu. Po šių –
įkyrūs galvos skausmai, o ilgainiui ir ankstyvoji hipertenzija.
Pokyčius vartojančių alkoholį žmonių
smegenyse, negalima įvertinti kitaip, kaip tik stambiais anatominiais
pokyčiais, kurie veda prie atskirų smegenų funkcijų atrofavimo ir
iškritimo, ir visos centrinės nervų sistemos veiklos pablogėjimo.
Smegenų centre, simetrijoje, randasi kankorėžinė liauka, kuri atsakinga už žmogaus sąmonės vystymosi lygį.
Visų senovės raštų, paveikslų simboliuose vaizduojamas kankorėžis
galvos apdaruose: Šyva, Buda, Osiris, faraonai, Tamos ir kt.
Šiandieninis Vatikanas turi pušies kankorėžio skulptūros kiemelį.
Tie, kurie vysto savo sąmoningumą būtent šios liaukos aktyvavimo
pagalba, atkuria gamtos jiems skirtus sugebėjimus. Girtuoklių ir
blogybių dievas Bakas vaizduojamas su ilgomis ausimis, nagais ir
iltimis, taip pat piešiamas su kankorėžiu virš galvos ir ant jo lazdos
galo taip pat yra kankorėžis. Dar vienas pijokų dievas Dionizas taip pat
nupieštas su kankorėžiu. Kaip čia yra?
O kodėl alkoholinius gėrimus vadina spirituotais? Spiritas (spiritus -
dvasia, siela, įkvėpimas) atidaro žmogaus sąmonės duris visiems
įmanomiems anapusinio pasaulio demonams. Senovėje žmonės tai žinojo ir
simboliškai tai rodė savo piešiniuose, o mūsų mokykloje vaikams šito
nedėsto, gi prevencinės kultūringo gėrimo programos būtent ir skatina
vaikus nuo mažens mokytis alkoholizmo.
Pažiūrėkite į išgėrusius žmones. Normaliems žmonėms jie atrodo, kaip apsėsti.
Kas
gi tie produktai - alus, vynas, degtinė, cigaretės, - kuriuos visą parą
reklamuoja, parduoda ant kiekvieno kampo? Nejaugi tai tokie būtini
žmogui „produktai”? Iš tikrųjų cigaretės, alus, vynas ir degtinė - tai
ne produktai, bet patys pavojingiausi žemėje narkotikai, laisvai ir
plačiai parduodami ir atneša tiek daug ašarų bei nelaimių.
Vyno,
alaus ir degtinės sudėtyje yra alkoholio, etilo spirito, kurio cheminė
formulė C2H5OH mums žinoma nuo vidurinės mokyklos laikų. Tačiau
mokykloje niekas nesako, kad tai stiprus narkotinis nuodas. Mirtina šio
nuodo dozė yra 8 g vienam svorio kilogramui. Jei žmogus sveria 70 kg,
tai jam mirtina dozė yra 560 g gryno spirito. Šitas nuodas yra
narkotikas, žmogui sukeliantis narkozę. Narkotinė dozė yra 4-6 g vienam
kilogramui svorio. Ilgą laiką alkoholis medicinoje buvo naudojamas
narkozei. Karo metu, kai nebuvo kitų narkotinių priemonių, prieš
operaciją duodavo išgerti į tuščią skrandį tris stiklines naminės
degtinės. Trys stiklinės naminės nevalgius - tai narkozė, o keturios
stiklinės - mirtis. Medicinoje alkoholio buvo atsisakyta, nes jo
narkotinio poveikio diapazonas labai siauras: žmogus geria, geria, o vis
dar skauda. Bet išgėrus dar šiek tiek kai kurie netikėtai peršoka
narkotizuojantį poveikį ir iš karto miršta.
Apie alkoholio gamybą
Visi gerai pažįsta alų, vyną, degtinę, bet mažai kas žino, kaip
alkoholis gaminamas. Į labai naudingas vynuogių sultis prideda mielių
bakterijų. Jos labai mėgsta cukrų. Per mikroskopą matyti kaip jos ryja
cukrų, o išskiria alkoholį - C2H5OH. Alkoholis - tai mielių bakterijų
šlapimas, išmatos, o moksliškai - ekskrementai. Kai šlapimo
koncentracija pasiekia 11%, bakterijos, kaip ir kiekvienas organizmas
(jei terpė uždara), apsinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks
skystis iškart pilstomas į butelius, tai jį vadiname paprastu sausu
vynu. Jei jį išlaiko dvejus metus ir nukošia bakterijų lavonėlius - tai
jau išlaikytas rūšinis arba markinis sausas vynas, jis gerokai
brangesnis.
Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Jį gamina
štai kaip. Į žalio stiklo butelį įpila 5 rūšių vynuogių sulčių mišinį ir
įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties, gaunamas
įvairių rūšių šampanas. Kalnuose yra išrausti ilgi urvai, kurių sienose
išgręžtos skylės buteliams. Į jas sudeda butelius, urvą uždaro,
užantspauduoja ir dvejus metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką
vienoda - 14 laipsnių. Per 2 metus mielių bakterijos perdirba sultis
ir, pasibaigus terminui, atidaro tamsų rūsį ir į jį nukreipia stiprią
šviesą. Nuo netikėtumo ir baimės bakterijos suviduriuoja ir dvėsdamos
prileidžia dujų.
Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik
cukrų, bet apskritai bet kokią organinę medžiagą. Hidrolizės gamyklose
spiritas gaminamas iš pjuvenų. Užmerkiamos pjuvenos, pridedama mielių
bakterijų. Ėsti nėra ko - ėda pjuvenas ir šlapinasi metilo spiritu.
Šitos bakterijos alkoholiu paverčia net žmogaus išmatas. Kaime yra
žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kaimo tualetą nemėgstamam
žmogui įmeta puskilį mielių. Ir prasideda putojantis procesas su
dujomis ir su kvapais. Nuo tualeto dvelkia pusiau saldūs, pusiau rūgštūs
„šamaniški" kvapai.
Jeigu jums teks gerti šampaną ir jūsų nosį kutens šampano dujos, žinokite, kad tai dvesiančių bakterijų atsisveikinimas.
Alkoholio poveikis kraujui ir smegenims
Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys
didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Šitas nuodas kaupiasi
smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės - juose
esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo
galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai
paprastas.
1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir
Pinington - pavardės užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio
mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Per vyzdį jie stebėjo mažiausius akies
tinklainės kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles,
tekančius raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą
filmavo. Vieną pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio
žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių
gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt,
keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai
tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o
žmogus atrodo nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo
normalus, o ketvirto kraujyje – vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir
paaiškėjo, kad anie du vyrai vakar gėrė.
Fizikai čia pat padarė
eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po
penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų
gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą – jie įrodė, kad ne tik
mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.
Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio
poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su
vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į
tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir tiesiog akyse
kraujas virsta dribsniais.
Fizikai pastudijavo medicininę
literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį
aprašo kaip narkotinį - protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į
kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektros krūvį. Todėl
eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa. Stambiose
kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent
tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą
spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių
kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų
gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies
bei veido spalvą.
Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio,
smegenyse vyksta lygiai tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių
ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras.
Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti
tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę
eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas –
miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų
išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai
skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje
žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato tokį pat vaizdą:
susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius
nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias
sunaikino alkoholis.
Kai gydytojai skrodžia alkoholiu
apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos
smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis
- pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu
geria visa tauta - naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus,
mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele
mintimi: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti
ir užsimiršti.
Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus
klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes
svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus
veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę -
įkaušo, antrą stiklinę išgėrė - ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti,
trečią stiklinę išgėrė - jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti
pastalėn nukris.
Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą?
Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį - alų, vyną, degtinę.
Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus.
Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų
kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali
galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.
Nuo
alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna
pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir
jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius
sakoma - tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus,
veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios
kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi
tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su
kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.
Kas atsitinka su
žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje – 36oC. Žuvusios
ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra
pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai
neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug
vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą.
Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į
kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą
dieną šlapinasi savo smegenimis! Absoliučiai tikslus mokslinis
aforizmas. Daug alaus išgėrei – daug smegenų į unitazą išpylei, mažai
išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra
narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.
Alkoholio poveikis ląstelėms. Apsigimimai
Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles. Visi žinome, kad etilo spiritas
yra universalus tirpiklis. Tačiau ypatingai gerai spiritas tirpina
riebalus. Betgi žmogaus ląstelių apsauginius apvalkalus sudaro iš
riebalinės ląstelės. Nesvarbu, ar žmogus geria alų, vyną ar degtinę,
spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių,
sąveikauja su jomis ir spirito molekulė išmuša riebalinę molekulę iš
ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. Per tą pažeidimą į ląstelės
vidų gali patekti šlakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekulė,
virusas ar panašiai. O ląstelėje yra branduolys su chromosomomis.
Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus - iki visiško jos
sunaikinimo. Paprastų organizmo ląstelių gal ir nėra ko labai gailėti.
Tačiau žmogaus organizme yra ląstelės, kurias reikia labai, ypatingai
saugoti. Tai vadinamosios lytinės ląstelės, iš kurių prasideda ir gimsta
vaikai. Jeigu, neduok Dieve, alkoholis pakenks tokią ląstelę, tai
kūdikis pasaulį išvys apsigimęs. Apsigimę vaikai - tai tėvų išgerto
alkoholio pasekmė.
Pažiūrėkite alkoholio suluošintų vaikų
nuotraukas. Štai šiam debilui –16 metų. Jis toks dėl tėvų išgerto
alkoholio. O štai apsigimėlis: jis turi ausis, nes bijo garsų, turi
burną, bet nėra akių ir nosies. Abu tėvai su aukštuoju išsilavinimu.
Kai alkoholis pakenkia lytinę ląstelę iš kurios gimsta dvynukai, tada
sulaukiame Siamo dvynių. Siamo dvyniai - tai alkoholio pakenkti
dvynukai.
Baisiausios alkoholio vartojimo pasekmės yra vis
didėjantis žmonių išsigimimas. Girtuoklystė tapo nacionaline nelaime.
1998 metų apsigimimų skaičiai tiesiog sukrečiantys. Oficialūs duomenys
rodo, kad nenormalių vaikų gimė 37,5%. Visi jie yra geriančių tėvų
vaikai. Ne girtuoklių ir alkoholikų, bet paprastų, „normaliai"
išgeriančių tėvų vaikai. Viskas priklauso nuo gėrimo „stažo" ir to
kiekio, kurį išgėrė tėvas, – o ypač motina.
Mus ilgai įtikinėjo,
kad alkoholis organizme išlieka dvi paras ir tiek laiko reikia
susilaikyti nuo giminės pratęsimo. Tai labai pavojingas melas. Alkoholis
ir jo skilimo produktai organizme išlieka ilgiau kaip 20 parų, o jauno
vyro reproduktyvinė funkcija atsistato tik po 100 dienų visiško
susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos). Tris su puse mėnesio nė lašo į
burną vyno, alaus ar degtinės. Per tą laiką pilnai atsinaujina lytinės
ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę.
Dėl ypatingos
fiziologijos moteriai iš viso negalima gerti. Visi moters kiaušinėliai
užsimezga gimstant mergaitei ir būna jos organizme visą gyvenimą. Kas
mėnesį vienas iš šių kiaušinėlių subręsta ir tampa tinkamas
apvaisinimui. Nežinia, kuri išgerto šampano ar vyno taurė gali pakenkti
būtent tą kiaušinėlį iš kurio gims nauja gyvybė.
Visos pasaulio tautos žinojo ir šventai saugojo jaunimo, o ypač merginų blaivumą.
Kiek galima išgerti?
Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad
nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė?
Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: Moksliškai pagrįsta
nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums
(rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos
alkoholio dozės.
Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl
iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai,
gruzinai, armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda.
Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus
organizme gaminasi specialus fermentas, vadinamas alkoholio
dehidrogenazė. To fermento paskirtis - neutralizuoti patekusį į
organizmą alkoholį. Daug šito fermento gamina organizmai visų žmonių,
gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais maistui vartojančių
vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi
alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės
kraštų gyventojų organizmuose, - o mes, lietuviai, esame šiaurės tauta, -
fermentas alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba labai mažai. Štai
kodėl čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o
nuo šeštos stiklinaitės - jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai
nėra šito fermento.
Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą
– ir mums baisų – dėsningumą. Vidutinei metinei oro temperatūrai
sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10
kartų. Alkoholiu, kaip žinome, buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai,
alkoholiu buvo išnaikinta dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos
Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės.
Apie tabaką
Šalia parduotuvės gyveno senutė, kurį turėjo du mažus ožiukus.
Girtaujantys invalidai vieną ožiuką išmokė rūkyti. Tas ožiukas tapo
priklausomas nuo tabako: lakstė po kaimą, ieškodamas rūkančio. Suradęs
tokį, badydavo, kad jam taipogi duotų parūkyti. Visas kaimas juokėsi iš
to ožiuko. Mes, vaikai, irgi juokėmės, o rudenį pastebėjome, kad to
ožiuko brolis tapo didelis ožys, o pirmasis ožiukas kaip buvo mažas,
taip toks ir liko. Nuo tabako jis nustojo augti.
Tabako dūmuose
yra 196 nuodingi komponentai. Tai nikotinas, amoniakas, sieros
vandenilis, smalkės, kancerogeninės medžiagos, eteriniai aliejai,
dervos, degutai. Keturiolika iš tų 196-ių yra narkotikai. Rūkantieji yra
patys tikriausi tabako narkomanai. Tokiu tabako narkomanu tapo ir
nelaimingasis ožiukas.
Visos šitos nuodingos medžiagos įkvepiamos
į plaučius, o iš jų patenka į kraują. Kraujyje nuodai naikina vitaminą
A, kuris skatina augimą ir palaiko gerą regėjimą. Kai man siūlydavo
užsirūkyti, aš prisimindavau tą nelaimingą ožiuką ir atsisakydavau.
Kas atsitinka, kai žmogus įkvepia nuodingus tabako dūmus rūkydamas
cigaretę ar būdamas šalia rūkančiojo? Kai nuodingosios medžiagos patenka
į kraują, pradeda veikti organizmo apsauga. Organizmas, saugodamasis
nuo tabako nuodų, sutraukia, t. y. spazmuoja kraujagysles. Yra
paskaičiuota, kad per aštuonerius metus rūkantysis priverčia spazmuoti
kraujagysles apie milijoną kartų, t. y. tiek, kiek kartų jis užtraukia
dūmą. Nuo nuolatinių spazmų kraujagyslės suplonėja, tampa trapios,
lūžios.
Dabar įsivaizduokite: žmogus aludėje išgėrė bokalą alaus.
Spiritas įsigėrė į kraują, suklijavo eritrocitus. Jų trombai užkišo
smegenų ląsteles, o kai kuriose vietose ir kapiliarus. Ties kamščiu
kraujagyslė išsiplėtė ir atsirado maža aneurizma. Po alaus jis užsirūko.
Kai dūmai patenka į plaučius, o iš jų ir į kraują, kraujagyslės
spazmuojamos. Spazmuojamos ir susidariusios smulkios aneurizmos, kurių
sienelės ir taip jau yra įtemptos ir sudėvėtos. Traukiant dūmą eilinį
kartą, kraujagyslė neišlaiko, plyšta ir įvyksta mažas kraujo
išsiliejimas. Jeigu taip atsitinka galvos smegenyse, - tas įvykis
vadinamas mikroinsultas, kurio pasekmės yra įvairaus laipsnio
paralyžius. Jeigu kraujagyslė plyšta širdies plote - tas įvykis
vadinamas mikroinfarktas.
Alkoholis plius tabakas - tai greita ir
užtikrinta mirtis. Kartu veikdami jie sustiprina vienas kito neigiamą
poveikį organizmui. Medikai teigia, kad 60% vyrų miršta nuo
širdies-kraujagyslių susirgimų. Štai aš jums per dvi minutes paaiškinau
širdies-kraujagyslių susirgimų priežastį. Žūva vyrai nuo degtinės ir
tabako. Kraujagyslės nuo rūkymo nuolat spazmuoja: spazmas - ir
atsipalaidavimas, vėl spazmas - ir vėl atsipalaidavimas. Ir staiga,
eilinio spazmo metu, kraujagyslė užsidaro. Medicinoje tai vadinama
kraujagyslės obliteracija. Kraujagyslė užsidarė ir nebeatsiveria. Kraujo
tekėjimas šia kraujagysle visiškai nutrūksta. Jeigu obliteracija įvyks
skrandyje, kepenyse ar kitame vidaus organe, kraujas atitekės iš kitos
pusės, nes kraujagyslės yra labai išsišakoję. Tačiau jeigu kraujagyslė
užsivers rankos ar kojos piršte, kur nėra galimybės kraujui atitekėti iš
kitos pusės, tada prasideda liga, vadinama obliteruojantis endarteritas
(endarteritis obliterans). Liaudyje tai - „rūkoriaus kojos", o
paskutinė jos stadija vadinama gangrena. Liga vystosi labai greitai.
Pavyzdžiui, užsidaro kraujagyslė viename iš kojos pirštų. Per 3-4
valandas pirštas ištinsta. Jeigu jis neamputuojamas, kitą dieną pirštas
pradeda pūti ir tinsta pėda. Jeigu nenupjausime pėdos, ištinsta visa
koja. Jeigu nesuspėsime nupjauti kojos, tai tuojau pat prasideda viso
organizmo kraujo užkrėtimas ir mirtis.
Medicinos sesuo
papasakojo tragišką istoriją. Atvežė vieną ligonį, rūkorių - kairės
kojos gangrena. Nupjovė kairę koją. Atsibudęs po narkozės pirmiausia
paprašė: duokite užrūkyti. Davė. Po 8 mėnesių atvežė jį vėl ir nupjovė
dešinę koją. Atsibudęs po narkozės vėl pirmiausia prašė užrūkyti. Davė.
Dar po šešių mėnesių iš karto prasidėjo abiejų rankų gangrena. Nupjovė
abi rankas. Po narkozės vėl prašo užrūkyti. „Mes net pravirkome" -
pasakojo medicinos sesuo. Toks baisus dalykas tas tabakas.
Priprasti prie rūkymo labai paprasta. Kad vaikai pradėtų rūkyti, tabako
gamintojai į kiekvieną toną tabako, skirto cigaretėms, prideda 150 kg
medaus, 90 kg džiovintų vaisių ir įvairių aromatingų medžiagų, - kad
vaikas patraukęs dūmą nespjautų, o įsirašytų į rūkorius. Jie labai
suinteresuoti, kad visas jaunimas pradėtų rūkyti jų gaminamas cigaretes.
Jeigu kas nors jau pradėjo rūkyti, meskite dabar, nes jaunystėje
lengviau nuo rūkymo atprasti. Visuose rūkoriuose galima pastebėti
pradinius obliteruojančio endarterito požymius: šaltesni ir labiau šąla
rankų ir kojų pirštai, nes yra pažeista kraujo cirkuliacija. Kiti
požymiai: pabalę rankų ir kojų pirštai, jų „tirpimas”, netikėtai
atsirandantis ir praeinantis šlubčiojimas. Rūko, vaikšto ir staiga: oi,
oi koją nudiegė, skauda. Pašlubavo, pašlubčiojo ir praėjo. Tai lėtai
slenkančio obliteruojančio endarterito požymis. Statistika rodo, kad
tarp šlubuojančių 75-90% yra rūkoriai.
Tabakas labai kenkia
regėjimui. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad nyksta patys ploniausi
kapiliarai, o tai, visų pirma, - akių tinklainės kapiliarai. Pirmadienį,
eidami gatve, pažiūrėkite sutiktiems žmonėms į akis. Iš karto
pastebėsite ir girtuoklius, ir rūkorius - pirmadieniais jų akys
paraudusios. Tai reiškia, kad jie savaitgalį save nuodijo alkoholiu bei
tabaku ir nuo to susproginėjo ploniausi kapiliarai. Dar daugiau -
rūkorių akys kenčia nuolatinį uždegimą. Cigaretės dūmuose yra amonio
chlorido, kuris, patekęs ant drėgno akies paviršiaus, virsta amoniaku ir
dirgina akis. Tai ir yra nuolatinio akių uždegimo priežastis.
Gydytoja akušerė papasakojo, kaip gimdo rūkanti moteris. Kūdikis vystosi
vandenų pūslėje, kuri pripildyta vadinamo amiotinio skysčio. Prieš
gimstant pūslė dažniausiai plyšta ir vandenys nubėga, tačiau kai kada
kūdikis gimsta su „marškinėliais", t. y. su sveika vandenų pūsle. Jeigu
nėštumas normalus, praplėšę pūslę randame švarų, malonaus kvapo vandenį,
ir jame - rausvą kūdikį. O jeigu nėštumo metu moteris rūkė arba būdavo
prirūkytame kambaryje, vaisiaus vandenys drumsti, nešvarūs ir dvokia
kaip rūkorių peleninė, o juose - mėlynas, pusgyvis nuo deguonies bado
kūdikis. Kad bent kartą parodytų per televizorių, kaip gimdo rūkanti
moteris.
Apie kitus narkotikus
Kuo įprastinė narkomanija
pavojinga, palyginus su alkoholine ir tabakine narkomanija? Jeigu
dešimties metų vaikas pradeda gerti alų, trylikos - vyną, šešiolikos -
degtinę, tai jis dar gyvens vidutiniškai 27 metus. Trisdešimt septynių
metų jis miršta nuo alkoholizmo, bet suspėja vesti, susilaukia vaikų,
dažniausiai debilų, trumpai sakant, dar šį tą gyvenime pasiekia. Tačiau
jei vaikas nuo dešimties metų pradeda vartoti narkotikus, tai toks
vaikas gyvena vidutiniškai 6 metus.
Žinokime, kad tarp mūsų
vaikšto žudikai. Tai žmonės, kurie platina narkotikus, tai žmonės, kurie
tarnauja pasaulinei narkomafijai. Jie gauna didžiulius pinigus už
narkotikų platinimą. Už tuos pinigus jie bet kurį yra pasiruošę
nužudyti, įtraukdami į narkomanijos tinklą. Susimąstykime. Jeigu jums
pasiūlys narkotikų - imk dykai, pauostyk, įsidurk, - žinokite, kad tai
žmogžudys. Pratindamas prie narkotikų jis pradeda jus žudyti, kad
išviliotų jūsų pinigus. Bėkite nuo tokio žmogaus, net jeigu jis geras
jūsų draugas ir sako: imk, palaikyk kompaniją. Žinokite, kad jūsų
draugas ar draugė papuolė į narkomafijos tinklą, jie tapo agentais.
Reikia žinoti, kad kiekvienas narkomanas per metus neišvengiamai tampa
nusikaltėliu. Per pusmetį narkotikams jis išleidžia visus pinigus ir
vertingus daiktus. Prieš jį iškyla dilema: ką daryti toliau? Arba eiti
vogti, kas yra baisu, arba jam siūlo kitą kelią: pripratink prie
narkotikų 5-7 žmones, tu jiems parduosi, o tau - nemokamai. Ir taip jis
pradeda platinti narkotikus, tampa narkotinio marketingo dalyviu. Dėka
tokios sistemos kas aštuoni mėnesiai narkomanų skaičius padvigubėja, nes
beveik kiekvienas narkomanas tampa narkotikų platintoju, įtraukdamas
dar keletą žmonių.
Atsirado gydytojai, kurie skelbiasi, kad
išgydys nuo narkomanijos. Išklijuota skelbimais - gydau nuo
narkomanijos. Žinokime, kad išgydyti nuo narkomanijos neįmanoma. O tuos
visus skelbimus inspiruoja pasaulinė narkomafija. Svarbiausia, ką ji
mums nori įdiegti - tai, kad nuo narkomanijos galima išgydyti. Tu eik,
pamėgink, nepatiks - tave išgydys, vėl būsi sveikas. Nori - iš naujo
pradėk, nori - nepradėk.
* * *
Kokia padėtis Lietuvoje?
Dienraštis „Kauno diena" išspausdino oficialų pranešimą apie
narkomanijos prevenciją. Ataskaitoje sakoma, kad trylika milijonų litų,
kurie metams skiriami kovai su narkomanija, iššvaistyti veltui. Kokia
pagalba narkomanams? Tame pačiame straipsnyje rašoma: Prie stoties
numatytu laiku atvažiuoja mėlynasis autobusiukas, kuriame narkomanai
nemokamai gauna švirkštų, o prostitutės - ir prezervatyvų. Mėlynojo
autobusiuko darbuotojų sąraše - keli šimtai narkomanų, tačiau net jie
sako, kad realios pagalbos iš valstybės nesulaukia. Trisdešimtmetis
Viktoras į klausimą: Ar padeda? atsako: Grūda metadoną ir vėl į gatvę.
Kirtimuose kas savaitę matau vis naujus veidus. Seimo narkomanijos
prevencijos komisijos pirmininkė R. Visockytė ir vyriausioji valstybinė
auditorė sako, kad Narkotikų Kontrolės Departamentas klaidina visuomenę,
negebėdamas atskleisti konkrečių šios problemos mastų (Kauno diena,
2007-01-25, Nr. 20).
* * *
Pasaulinė narkomafija veda
„antinarkotinę" propagandą mokyklose. Siūloma apie narkotikus vaikams
pasakoti viską: kaip jie veikia, kaip naudoti, kaip gauti, ir po to
„mokyti” pasakyti narkotikams „ne". Iš principo neįmanoma išmokyti
vaikus pasakyti narkotikams „ne". Galbūt tik su retomis išimtimis.
Kodėl?
Pasaulinė narkomafija greičiau pritaiko vaikų
psichologijos atradimus praktikoje, negu pedagogika. Tačiau pritaiko
blogiems tikslams - įtraukti vaikus į narkomaniją. Atrodo viskas taip
gražu, demokratiška: pasakokime vaikams apie narkotikus viską ir
demokratinių laisvių principu mokykime pasirinkti - pasakyti narkotikams
„ne". Vaikui tai ne pagal jėgas, jis negali pasakyti „ne", nes jo
mąstymas yra priešloginis, kitoks nei suaugusio. Pasakyti „ne" gali tik
logiškai mąstantis žmogus, o vaikų loginis mąstymas, kuris sugeba
atskirti veiksmą nuo minties, dar tik formuojasi. Vaikui mintis yra
veiksmas, jis mąsto ir veikia, o maži vaikai apskritai mokosi
mėgdžiodami tai, kas rodoma ar sakoma. Šitą vaikiško (priešloginio)
mąstymo ypatybę išnaudoja narkomafija, įsiūlydama mokykloms tokią
„antinarkotinę" propagandą, kuri ruošia būsimus narkotikų vartotojus.
Suranda dešimtmetį vaiką iš turtingos šeimos, sugauna jį ir suleidžia
narkotikų. Suleido vieną, suleido du, tris, o ketvirtą kartą jis pats
ieško: Dėde, suleisk - ką tik nori atnešiu iš namų. Neįmanoma apsaugoti
vaikų, kai laisvai veikia narkomafija. Jeigu nesuprasime, kad tarp mūsų
vaikšto žudikai ir jų neišgaudysime, nesusodinsime, jie sunaikins mūsų
jaunimą.
Ar yra šalys, kuriose nėra narkomanijos? Ar yra šalys
kuriose efektyviai kovojama su narkomanija? Taip, yra. Kinijoje nėra
narkomanijos dėl vienos labai paprastos priežasties. Už narkotikų
platinimą ten baudžiama vieša mirties bausme stadione. Kiekvienais
metais už narkotikų platinimą mirtimi nubaudžiama nuo 13 iki 48 žmonių.
Norinčių platinti narkotikus Kinijoje nėra. O pas mus kaip? Iš
Tadžikistano žmogus atvežė 3 kg narkotikų, o jam – 3 metai lygtinai: eik
vežk toliau. Tuo tarpu Kinijoje, už dvi dozes rastas kišenėje - vieša
mirties bausmė. Juk viena dozė sau, o antra - kitam. O jeigu tik viena
dozė kišenėje - 8 metai kalėjimo. Norinčių platinti ar vartoti
narkotikus Kinijoje nėra.
Žmonės, išrinkite mane meru, aš
išvalysiu miestą nuo narkomanijos, išgelbėsiu jūsų vaikus nuo narkotinės
mirties. Išrinko. Tapęs meru jis tuojau teismui atidavė miesto
milicijos viršininką ir visą priešnarkotinės kovos skyrių. Į jų vietą
paskyrė tikrus Rusijos patriotus, kurie ėmė valyti miestą nuo
narkomanijos. Dieną ir naktį jie darė kratas čigonų gyvenvietėse.
„Nusispjovė" ant visų žmogaus teisių. Pagautus čigonus - tuojau pat į
teismą. Tą pačią dieną jam skiria 8 metus bausmės ir - į kalėjimą. Kai
pasodino 78-tą čigoną, čigonų bendruomenė neišlaikė. Vieną naktį
pusvelčiui pardavė namus ir išvažiavo į Permės srities šiaurę.
Sekančiais metais Pokrovo mieste buvo užregistruotas tik vienas naujas
narkomanas. Pasirodo, nugalėti galima, jeigu rimtai imtis reikalo, o ne
plepėti apie kovą su narkomanija. Pagrindinė narkomanijos priežastis -
tai narkomafijos buvimas. Sunaikinsime narkomafiją, - sunaikinsime ir
narkomaniją. Nesunaikinsime narkomafijos, - ji sunaikins mūsų ateitį -
vaikus. Dingti nėra kur.
Alkoholis - pagrindinis žudikas
Alkoholis yra pagrindinis mūsų šalies žudikas. Nuo priežasčių, kurias
sukelia alkoholis, 2005 metais Rusijoje žuvo daugiau nei milijonas
žmonių. Tiek gyvena Tomsko srityje. Tokia yra liūdna alkoholio vartojimo
pasekmė. Nesinori tikėti. Aš taip pat netikėjau.
Pagal PSO
duomenis alkoholikai gyveno 17-20 metų trumpiau nei negeriantys. Ir tuo
netikima. Pasakojamos iliuzinės pasakos, kad kažkieno senelis gėrė, rūkė
ir gyveno šimtą metų.
Kur toliau trauktis? Sunku įsivaizduoti,
kad per metus alkoholis nužudo milijoną žmonių. Tai statistika. Ji
nejaudina, bet kai šalia tavęs gyveno žmogus ir mirė nuo alkoholio -
daro įspūdį.
1984 metais blaivybės sąjūdžio aktyvistų grupelė
nuvažiavome į mūsų akademinio miestelio globojamus Baryševsko vaikų
namus. Tuose namuose radome 115 nelaimingų vaikų ir tik 3 iš 115-os
neturėjo tėvų. 112 vaikų tėvai gyvi, bet jiems atimtos tėvystės teisės
už alkoholizmą ir girtuoklystę. Išvažiuojant direktorės paklausiau: Kiek
jūsų vaikų įstoja į aukštąsias mokyklas? Ji nustebo dėl tokio klausimo:
Jūs juokaujate ar tyčiojatės iš manęs? Visi mūsų vaikai šimtu procentu
patenka į kalėjimus. Pirmoje klasėje 16 vaikų, dešimt iš jų debilai. Man
sako: mokyk juos kartu, nes atsilikusiųjų vaikų namai seniai
perpildyti. Aš pati iš pokarinių vaikų namų, todėl iki šiol iš to
pragaro nepabėgau. Bet iš mūsų dar žmonės išaugo, o šitie kažkodėl būriu
eina į kalėjimus.
* * *
Lietuvoje padėtis panaši.
„Sunkiai suvokiama, kad vienas iš trylikos globos namuose gyvenančių
vaikų yra tikras našlaitis, o likusieji yra socialiniai našlaičiai - jie
turi tėvus, kurie jais nesirūpina", - sako Žmogaus teisių stebėjimo
instituto (ŽTSI) projektų vadovė Agnė Kurutytė. (
http://www3.vdu.lt/life)
* * *
Stebina mokyklų debilams daugėjimo tempai.Tie pusiau nenormalūs vaikai
sėdi įprastinėse klasėse ir reikalauja supaprastinto lygio vidurinio
išsilavinimo.
95% Akademinio miestelio debilių yra vadinamųjų
kultūringai ir saikingai geriančiųjų tėvų vaikai. Ne girtuoklių ar
alkoholikų, bet „kultūringai ir saikingai geriančių tėvų vaikai – taip
jie save vadina. Tėvų tamsumas virsta baisia tragedija ir šeimoje, ir
visuomenėje.
Blaivybė ar kultūringas gėrimas?
Yra du,
vienas kitą neigiantys, kovos su alkoholiu metodai. Pirmas - tai kova už
blaivybę. Tuo užsiima mokslas, vadinamas sobriologija (sobrio lot. -
išblaivyti) - mokslas apie blaivybę. Yra ir kitas metodas, kuris
vadinamas kova su girtuoklyste ir alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas
kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo teorija. Aiškinomės, iš kur
kilo blaivybės teorija.
* * *
Blaivybės pradininkas
Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas (1796-1854). Jam tikriausiai buvo
žinoma apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjo airių
kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai Ignacą Štachą, kartu su Šiaulėnų
parapijos klebonu Augustinu Kybartu (1795-1860) paskatino 1846 metais
steigti blaivybės brolijas.
Praslinkus 12 metų, 1858 m. spalio 11
d., žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams
pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės
brolijos, kai kur subūrusios net 95% parapijiečių, ir per 2 metus
alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Rusai neleido platinti M.
Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas", knygelės „Apej Brostwa
Blaiwistes arba nusitureima", L. Ivinskio „Aitvaro". Vilniaus
generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip
pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti,
bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906
metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.
XX a. pradžioje vėl sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas,
atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V.
Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos
Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 m. Kauno kunigai įsteigė Lietuvos
katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 m.
ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60000 narių, turėjo 72 arbatines,
20 knygynų, 3 prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas,
rengė paskaitas, spektaklius, o iškovojus nepriklausomybę, turėjo savo
atstovų Seime ir valstybės palaikomą metinį biudžetą per 150000 Lt. (
http://siauliai.lcn.lt/skelbimai/;108)
* * *
Kas gi sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas
mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai" gerti baruose,
restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji
kilo.
Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Ką šios dvi teorijos sako
apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis -
tai pavojingiausias žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su
narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti.
Kultūringo gėrimo teorija
teigia, kad alkoholis - tai kažkoks specifinis maisto produktas, kurį
reikia parduoti gastronomuose kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis
produktas nerekomenduotinas vaikams, paaugliams, nėščioms moterims,
darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti
visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plonuose plastmasiniuose
bokaluose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės,
prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam
daužyti.
Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis
yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo gėrimo teorija
sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei
jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs
nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis
ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.
Blaivybės
teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra
alus, šampanas ir vynas. Tai patys baisiausi alkoholiniai nuodai, nes
per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės
negeria, o alų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyje jau yra
pareigybė - vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai
skyriai.
* * *
Vienuolikos - penkiolikos metų vaikų
apklausos rodo, jog „Sidras", „Mixas" ir įvairiausi alkoholiniai
kokteiliai tampa reguliariai vartojamais jų gėrimais. Vaikai negeria
degtinės, nes ji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą
degtinę. Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesnių
lengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi į vaikus ir moteris. Kauno
medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius
Aurelijus Veryga sakė rašęs laišką Ūkio ministerijai. Tačiau iš
reakcijos į savo pastabas supratęs, jog geriau leisti vaikams prasigerti
ir numirti, negu pažeisti verslininkų interesus. Medikas stebėjosi, jog
net leidiniuose apie sveikatą rašoma, kaip sveika kasdien išgerti po
šimtą gramų bobelinės arba kaip gerai karštą vasaros dieną „išmesti"
bokalą alaus. Mediko teigimu, ši propaganda labai pavojinga. Ji žudo ne
tik suaugusius, bet formuoja neteisingą vaikų požiūrį į alkoholį.
(„Šiaulių kraštas", 2006-11-09)
Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoja 58% penkiolikmečių berniukų ir 51% mergaičių. Mergaitės pradeda lenkti berniukus. (
http://www3.vdu.lt/life)
* * *
O ką sako „kultūringo gėrimo" teorija? Alus, vynas yra gerai, bet
blogai yra degtinė, degtinę reikia mažinti, o daugiau vartoti alaus ir
vyno. Tada alus ir vynas išstums degtinę ir girtuoklysčių bei
alkoholizmo nebus. Šią teoriją aktyviai buvo pradėta propaguoti valdant
N. Chruščiovui, pradedant nuo 1956 metų: išstumkime degtinę alumi ir
vynu. Vyno gamyba išaugo 14 kartų, alaus gamyba - 10 kartų, bet ir
degtinės gamyba padidėjo 8 kartus.
Blaivybės teorija sako, kad
nuodingiausi gaminiai yra ne spiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir
kiti putojantys alkoholiniai gėrimai. Tai patys nuodingiausi gaminiai.
Išgerta stiklinė šampano žymiai daugiau kenkia nei stiklinė spirito.
Įrodymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad prievarta man sugirdė
stiklinę spirito. Kas atsitiks? Aš jį išvemsiu, nes į organizmą pateko
baisus nuodas. Tai natūrali organizmo reakcija prieš nuodus, kurie
patenka per burną. O šampane to nuodo tik 11%. Tas nuodas yra
užmaskuotas vynuogių sultimis. Vėmimo refleksas nuo šampano nesuveikia
net vaikams. Alus ir šampanas turi dujų, kurių dėka jie tampa baisiausiu
nuodu.
Organizmas maistą ar gėrimus intensyviai įsisavina
plonojoje žarnoje. Kai žmogus geria degtinę, ji per ryklę, skrandį ir
dvylikapirštę žarną patenka į plonąją žarną. Plonojoje žarnoje spiritas
įsiurbiamas į kraują. Nuodijant save degtine, alkoholio koncentracija
kraujyje auga lėtai. Tačiau kai žmogus geria gazuotą šampaną, putotą alų
ar kitokius putojančius alkoholinius gėrimus, viskas kitaip. Dujos
išplečia liežuvio, ryklės ir skrandžio poras. Todėl gazuoto skysčio
įsisavinimas prasideda tuojau pat - burnoje. Štai kodėl troškulį
malšiname gazuotu vandeniu. Šampanas įsisavinamas iš karto ir alkoholio
koncentracija kraujyje, geriant šampaną ar alų, auga staigiai, tiesiog
šuoliškai. Visi žino posakį: Šampanas trenkė į galvą.
Bet kokiam
sveikam žmogui kiekvieną dieną duokite stiklinę šampano - po metų jis
bus visiškas alkoholikas. Toks yra šampano ir alaus poveikis. Jeigu
būčiau vyriausybės galva, pirmiausia gelbėčiau jaunimą nuo naikinimo
alkoholiu, uždrausčiau šampano, vyno ir alaus pardavimą bei reklamą.
Degtinė kol kas tegu lieka. Tegeria degtinę alkoholikai, tačiau nustos
gėrę vaikai. Vaikai degtinės negeria. Nustos gerti jaunimas, merginos,
didelė dalis moterų, nes ne visos dar nusirito iki degtinės gėrimo. Per
trumpą laiką šalis taptų blaivi - 75% žmonių nustotų gerti. O blaivūs
žmonės „patvarkytų" ir alkoholikus, uždrausdami ir degtinę.
„Kultūringo” gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos.
Vyriausias šalies narkologas per televiziją pasakė: Aš esu „kultūringo”
gėrimo šalininkas ir manau, kad reikia mokyti vaikus „kultūringai” gerti
šeimoje ir mokykloje. Už tai reikia atimti diplomą ir iš karto į
kalėjimą sodinti...
Blaivybės teorija sako, kad su alkoholiu
reikia elgtis kaip ir su kiekvienu narkotiku - uždrausti, reklamą,
gamybą, pardavimą. Tada išgelbėsime žmones nuo alkoholinės narkomanijos.
Kai kas gali prieštarauti: Ką? Jūs siūlote – sausą įstatymą?– Argi
nežinote, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda? Visa nupirkta
žiniasklaida ausis išūžė, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda.
Atseit, įvedus sausą įstatymą bus dešimt kartų blogiau.
Noriu jus
pasveikinti – Rusijoje (kaip ir Lietuvoje ) apie 73 metus veikia sausas
įstatymas už vairo. Kiekvienas neblaivus vairuotojas turi būti
nubaustas. Jeigu sausas įstatymas nieko gero neduoda, panaikinkime sausą
įstatymą už vairo. Pažiūrėkime, kas bus? Dabar pagal statistiką 1%
vairuotojų važinėja girti. Tačiau tas procentas girtų vairuotojų sukelia
24% visų avarijų ir 56% mirčių. Panaikinkime rytoj sausą įstatymą už
vairo - ko sulauksime, aiškinti nereikia. Tikriausiai manote, kad niekam
į galvą neateitų panaikinti sausą įstatymą už vairo? Apsirinkate. Jie
skirti šalies gyventojų naikinimui.
Kai kurie žmonės sako, kad
jie geria vyną, rūko ir jaučia malonumą. Psichologijoje yra sąvoka
šizofrenija. Viena iš jos atmainų yra mazochizmas. Mazochizmas - tai
kada žmogus save kankina ar žaloja, bet jaučia malonumą. Visi žmonės,
kurie sako, kad jaučia malonumą gerdami ar rūkydami, - tai alkoholiniai
ir „tabako” mazochistai, tai žmonės su pakenkta psichika. Jie save
žaloja ir tikina kitus, kad taip jaučia malonumą.
Alkoholinis lovys ir paršiukai
Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šią problemą, matau per visą šalį
nutįsusį gigantišką alkoholį tiekiantį lovį. Prie šio lovio veržiasi
apkvailinti ir apsvaigę žmonės. Matome padoriai apsirengusius žmones,
kurie švenčių proga taurelėmis semia iš to lovio, - tai vadinamieji
„kultūringai” geriantys; kai kas iš lovio semia puodeliais, - apie juos
sakoma, kad jie geria saikingai; kai kas jau su kibiru lenda į lovį, -
tai girtuoklis, blogas žmogus; o kas jau ir į lovį įkrito - tai
alkoholikai.
1972 metais Kijevo kino studija susuko dokumentinį
filmą apie mažų paršelių elgesį. Iš dešimties motininių kiaulių paėmė po
vieną paršiuką, patalpino juos į vieną gardą ir filmavo. Tris dienas
paršiukai pešėsi, o trečią dieną susimetė į bandą ir pradėjo gyventi
bandos taisyklėmis. Pats protingiausias, nors ne pats didžiausias, tapo
vedliu. Atneša lovį su ėdalu, pirmas ėda vedlys, po jo pirmas, antras,
trečias ir t. t.
Kažkam kilo mintis į lovį su ėdalu įpilti 3
litrus alaus. Išmaišė ir padavė paršiukams. Pirmasis priėjo vedlys.
Pauostė ėdalą su alumi - kažkas ne taip: uostė, uostė, žiūrėjo į kairę,
uostė, žiūrėjo į dešinę ir pradėjo ėsti. Paskui – jau neuostydami, ėmė
ėsti ir kiti paršiukai. Nuo alaus paršiukai pakvaišo. Pats mažiausias
puolė kandžioti vedlį, žviegti – kilo muštynės – kaip prie aludės.
Gyvuliukai išsibėgiojo po kampus, stovi, dreba, vienas kito bijo. Dvi
dienas paršeliai pagiriojo. Trečioje dienoje išsilaižę žaizdas vėl
susimetė į bandą.
Dar po dviejų dienų buvo nuspręsta eksperimentą
su alumi pakartoti. Vėl įpylė 3 litrus alaus. Priėjo vedlys, pauostė -
akys ant kaktos, uostė, uostė, žiūrėjo į dešinę, žiūrėjo į kairę vėl
uostė, žiūrėjo į viršų, kažką prisiminė, suraukė kaktą ir knysle apvertė
lovį. Žmonės pagalvojo, kad atsitiktinai. Vėl į ėdalą įmaišė alaus ir
padavė paršeliams. Šį kartą vedlys tik pauostė ir iš karto apvertė lovį.
Netgi vieno mėnesio paršeliui, ir tam aišku, ką daryti su tuo loviu -
išversti jį visam laikui, kol visi jame nepaskendo.
Žmonės, kurie
prie lovio stovi su taurelėmis ir puodeliais, - tai patys aršiausi
„kovotojai" prieš girtuoklystę mūsų šalyje. Tai „kultūringai geriantys",
kurie garsiai rėkia: atitraukite girtuoklius ir alkoholikus nuo šio
lovio, jie trukdo mums kultūringai svaigintis alkoholiu. Mes
atitraukiame girtuoklius ir alkoholikus nuo lovio, bet į
atsilaisvinusias vietas ateina jaunimas su alaus bokalais. Ką daryti? –
Apversti tą lovį visam laikui! Tai sprendimas, kuris aiškus ir vieno
mėnesio paršeliui.
Alus ir vyriškumas
Dar apie alų. Vyksta
baisi agresija alumi prieš mūsų vaikus ir jaunimą. Pirmas -
alkoholiniais gaminiais vadinti visus gaminius, turinčius daugiau nei
1,5% alkoholio. Antra - uždrausti bet kokią alkoholio ir tabako reklamą,
išskyrus pardavimo vietose. Trečia - riboti pardavimo laiką - nuo 11
iki 19 valandos ir vietą - ne arčiau kaip 500 metrų nuo gydymo, mokymo
ir kultūros bei sporto įstaigų. Ketvirta - vietinė valdžia gali
nutraukti prekybą alkoholiu savo nuožiūra. Įstatymą prastūmėme, pusę
metų Jelcinas nenorėjo pasirašyti, bet pasirašė. Atsikvėpėme: pagaliau
bus įstatymas. Po trijų dienų alaus mafija nupirko visus komitetus ir
labai greitai buvo pridėta viena dviejų žodžių pataisa: alkoholiniais
gaminiais laikyti visus gaminius, turinčius daugiau nei 1,5% alkoholio,
išskyrus alų. Ši pataisa alų padarė nealkoholiniu gaminiu, nors jame yra
4-11% alkoholio. Tai pats baisiausias ir pavojingiausias alkoholinis
gaminys. Jį dabar galima reklamuoti per TV, galima parduoti kur ir kada
nori, kad ir mokyklos valgykloje. Alus nelaikomas alkoholiniu gaminiu.
Ir prasidėjo baisi alaus bakchanalija. Daugelis jaunų žmonių net
neįtaria, kad tai baisus narkotikas, formuojantis alkoholinę
priklausomybę. Kuo baisus alus, ypač jaunimui? Gaminant alų naudojami
apyniai. Iš apynių į alų išsiskiria hormonai, labai panašūs į moteriškus
hormonus - progesteroną.
Kuo skiriasi vyras nuo moters? Vyro
kraujyje pagrindiniai hormonai yra vyriški, o moters kraujyje hormonai
moteriški. Aš vyras, mano balsas ir charakteris vyriškas, vyriški
polinkiai, man patinka moterys. Moteris koketiška, norinti patikti
vyrams, jos charakteris moteriškas, balsas minkštas ir t. t. Kai vyras
ilgai vartoja alų, jo organizme kaupiasi moteriškas hormonas -
progesteronas. Sutrinka hormonų pusiausvyra, vyras pamažu aptunka ir
tampa panašus į bobą. Jis vis mažiau domisi moterimis. Atkreipkite
dėmesį, - po alaus reklamos reklamuojamos tabletės nuo impotencijos. Alų
geriantis vyras pamažu praranda vyriškumą. Paskui už didelius pinigus
jam siūlo preparatus nuo impotencijos.
Alkoholis ir kūrybiškumas
Dabar, kai moksleiviai per pertraukas skvereliuose geria alų, esame
vos ne šimtojoje vietoje pagal moksleivių intelektą. Kur priežastis?
Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du
kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti
panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio
atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos
abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus,
gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino
metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose,
nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio
galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.
Galvoje yra mažas organas,
vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. Jie reguliuoja emocinę
žmogaus būseną. Pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išsiskiria
noradrenalinas. Šis hormonas (stresinis) sukelia neigiamas emocijas.
Žmogaus emocinė būsena ima blogėti. Žmogus ieško, pyksta, galvoja, - juk
reikia surasti atsakymą. Ir staiga, kažkokiu tai momentu, kuris
vadinamas nušvitimo akimirka, į darbą įsijungia visi 15 milijardų
neuronų. Ir jie suranda atsakymą, kurio galvoje nebuvo. Tuojau pat
pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išmetama daug serotonino,
atsakingo už teigiamas emocijas. Nušvitimo metu emocijų kreivė iš karto
šoka aukštyn į pliusą, o vėliau pamažu nusileidžia. Ši staigiai į viršų
kylanti ir pamažu krintanti kreivė yra nušvitimo kreivė (rodo brėžinį).
Nušvitimo momentą registruoja ir prietaisai - odos varža ant smiliaus
jo metu sumažėja du kartus. Taip kūryba yra susieta su fiziologija.
Išgerta stiklinė vyno ar bokalas alaus dviem savaitėm blokuoja
hipotalamuso veiklą. Toks žmogus dvi savaites kūrybos atžvilgiu yra
žemiau beždžionės. Ir beždžionės suranda kažką nauja, o išgėręs žmogus
gali maitintis tik senomis žiniomis. O jeigu jis kartą per dvi savaites
gers alų, jam visiškai išnyksta kūrybiniai sugebėjimai.
Universitete atliko įdomų bandymą: studijavo žiurkių kūrybines
galimybes. Paėmė 20 žiurkių ir padalijo pusiau. Vieną dešimtį maitino ir
girdė vandeniu, o kitą dešimtį maitino ir girdė alumi. Stebėjo, kaip
skirsis jų kūrybinės galimybės. Eksperimentas labai paprastas. Visą parą
nemaitintą žiurkę patalpina prieš labirintą, susuktą pagal laikrodžio
rodyklę. Tame labirinte yra 4 aklitakiai, o labirinto centre padėtas
rūkytų lašinių kąsnelis. Atidaro užtvarą, alkana žiurkė, jausdama
lašinius, įbėga į labirintą ir ieško. Sekundometru matuojama, per kiek
laiko žiurkė atras lašinius. Blaivi žiurkė pirmuoju bandymu lašinius
surado per 15 sekundžių. Ją vėl į narvą ir kartoja iš naujo. Antrą kartą
žiurkė lašinius surado per 14 sekundžių, trečią - per trylika, ketvirtą
- per 12 sekundžių. Žiurkė įsimena. Penktąjį kartą žiurkė susivokė,
įvyko kūrybinis aktas, ji suprato, kad nėra reikalo lįsti į tuos
aklitakius, - suk tik į dešinę pusę ir lašiniai tavo. Per pusę sekundės
ji jau rasdavo lašinius. Žiurkė išmoko.
Tada užduotį pasunkino:
įleido ją į tokį pat labirintą, bet susuktą prieš laikrodžio rodyklę.
Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius po 18 sekundžių, antruoju - per
penkiolika, o per trečią bandymą žiurkė vėl suvokė, kad nereikia lįsti į
aklitakius ir lašinius pasiekė per pusę sekundės. Tai kūrybinis aktas.
Po to tikrino alumi girdomų žiurkių kūrybines galimybes. Paveiktos
alkoholio žiurkės, net ir alkanos, ne taip noriai ieškojo maisto.
Kartais žiurkė nosimi įsiremdavo į aklitakį ir ten stovėjo, badė nosimi
sieną, ją net reikėjo liniuote iš ten išstumti, kad ji imtų ieškoti.
Pirmuoju bandymu alkoholio paveikta žiurkė iki lašinių atbėgo per 90
sekundžių. Antru bandymu per 110, trečiu per 90, ketvirtu per 120
sekundžių. Kiekvieną kartą žiurkė ėjo tarsi pirmą kartą ir nieko
nesuvokė. Kai alkoholio paveiktą žiurkę įleido į prieš laikrodžio
rodyklę susuktą labirintą, prasidėjo dar įdomesni dalykai. Pirmuoju
bandymu žiurkė rado lašinius per 100 sekundžių, antruoju per 150,
trečiuoju per 200. Žiurkė į tą labirintą eidavo vis nenoriau ir
nenoriau. Ji tarsi protestavo: na kaip čia dabar šitaip, aš pripratau
kitaip. Alkoholio paveikta žiurkė nenorėjo priimti nieko naujo.
Fizikas teoretikas L. Landau savo knygoje rašo: Kartą per Naujus Metus
mane įkalbėjo išgerti taurę šampano. Po to visą mėnesį negalėjau
normaliai dirbti. Mano galva nedirbo kūrybiškai. Tik po mėnesio vėl
galėjau dirbti kaip fizikas teoretikas.
Mus kvailina šampanu, alumi. Pakanka kas dvi savaitės išgerti taurę šampano ar bokalą alaus, ir kūrybinės galimybės išnyksta.
Klausimas: Turtingieji naudoja labai aukštos kokybės konjakus, vynus,
gal jie mažiau kenkia? Tai tik retorinis klausimas. Nesvarbu koks
konjakas naudojamas - aukštesnės rūšies, ar žemesnės - vis tiek jame yra
narkotinis nuodas alkoholis, kuris žmogų paverčia kvailiu ir formuoja
priklausomybę, vedančią ne į vystymąsi, bet į degradaciją. Kai kas sako,
kad jo senelis rūkė ir gėrė, o sulaukė 70 ar 90 metų. – Nėra jokių
abejonių: jeigu jūsų senelis nebūtų rūkęs ir gėręs, jis būtų pragyvenęs
100 ar120 metų. Akademikui Uglovui šimtas metų, bet dar atlieka
chirurgines operacijas, vairuoja automobilį.
Klausimas: O senovėje
juk gerdavo midų (медовуху)? Visos pasakos baigiasi tais pačiais
žodžiais: Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj
neturėjau. Alus buvo medumi saldintas vanduo. Gerdavo jį retai. Ratu
leisdavo indą su saldžiu vandeniu, į kurį pamerkdavo savo ūsus. Tas
pasakose minimas alus ir midus nieko bendro neturi su alkoholiu.
Panašiai kaip ir gira. Gira - tai vandeninė tam tikro produkto ištrauka.
Į vandenį įmeta džiūvėsių, pastovėjo - džiūvėsių gira. Ropių
pritarkuokite ir užpilkite vandeniu. Po dviejų dienų - nuostabus
gėrimas. Tai ropių gira, arba burokėlių gira. O kaip dabar daroma?
Prideda mielių ir cukraus. Tai jau ne gira. Taip daroma, kad vaikus
pripratintų prie alkoholio.
Tik patys save galite apsaugoti niekas kitas, rinktis blavų gyvenimą galima nuo dabar, nors aišku rekėjo vakar tokį sprendimą padaryt.
Alkoholizmui gydyti: meilė sau, reikia kelti savivertę, pasirūpinti socializacija (bendravimas, sąveika su sociumu), savirealizacija.
Yra atvejų kai žmonės atsisakė alkoholio naudodami emocinės laisvės techniką, taip pat stipriai pagelbėti gali stebėjimo metodas kurį esu patobulinusi ir pristatau konsultacijos metu.
Kai kurie visiems laikams atsisakė alkoholio pakeitę šią priklausomybę į kitą, pvz į pagalbą žmonėms, renginių organizavimą ir t.t.
Su didele plačia meile iki dangaus, pagarbiai
- Virginija Luko