Apie širdies skausmus
Neteisinga mityba - visų širdies skausmų priežastis. Nei
eteryje, nei vandenyje, nei spirite neištirpinama krakmolo molekulė. Kai
vartojamas toks maistas kaip duona, ryžiai, bulvės (termiškai apdorotos), juose
yra krakmolo. Tomis krakmolo molekulėmis užteršiamas kraujas. Širdis būna
sveika tik tada, kada varinėja švarų kraują. Užterštą kraują širdžiai sunku
pompuoti. Pats geriausias ir raciionaliausias širdies gydymo būdas yra žalių
termiškai neapdorotų daržovių, vaisių, uogų produktų mityba, taip pat žalių
daržovių sulčių gausus vartojimas. (Ištrauka iš knygelės ,,Žiniuonių
receptai", pagal Kurenojų, ps. 23).
Širdis kraują varinėja tinkamai sveiko, mylinčio save,
mylinčio pasaulį, besidžiaugiančio gyvenimu ir viskuo aplinkui, netgi mažomis
smulkmenomis organizme. (Tik pastaba: per didelis džiaugsmas taip pat kenkia
širdžiai, kaip ir liūdesys). Nuoskaudos - tai paties žmogaus susikurto gyvenimo
pasekmės. (Taip pat tai įtakoja išmoktos ankstyvoje vaikystėje, netgi
kūdikystės laikotarpyje ar augant mamos isčiose
programos, kaip reaguoti į gyvenimo situacijas, įvykius). Keičiant
nuostatą - keičiasi ir reakcija į gyvenimo įvykius.
Emocinės laisvės technika padeda visiškai atsikratyti
anksčiau išmoktų programų.
Tapimas savo paties gyvenimo šeimininku, o ne buvimas aukos
vaidmenyje (marionetės) ir prisiėmimas atsakomybės už visa tai kas vyksta
paties žmogaus gyvenime duoda gerus rezultatus.
Naudojant jumorą ir požiūrį ,,iš šono", žmogus tampa
savo gyvenimo stebėtoju, ir pastebi paties klaidingas reakcijas.
Žinojimas ir leidimas sau būti (nes jau ir taip kiekvienas
esame ten) beribės meilės sąmonės dalimi, o tuo pačiu ir visa beribe sąmone,
kiek aprėpia šiuo momentu mūsų sąmonė (o ji aprėpia tikrai n kartų daug :) ) ,
leidžia patekti beribės meilės energijai ir įsilieti į patį mūsų gyvenimą.
Tradicinė psichologija, medicina naudoja terminą, kai
įsijungia esant pavojaus situacijai žmogaus simpatinė sistema. Tai ,,Bėgti ar
kautis" būsena. Tuo metu žmogaus
organizmas apriboja virškinimą ir įsįsavinimą maisto medžiagų ir visas jėgas
sutelkia tai būsenai ,,Bėgti ar kautis". Organizmas išskiria daugiau
testosterono, įsitempia tam tikri raumenys, išsiplečia akių vyzdžiai ir t.t.
Kartais kai reikia greitai įlipti į medį, bėgant nuo kokio nors pikto žvėries,
tai pasitarnauja kaip gera savęs suaktyvinimo priemonė. Bet ką daryti, kai
žmogus nuolat patiria stresą nuo pertekliaus informacijos, nuo pastoviai
sistemos ,,primetamų " situacijų...ir pan.
Stebėtojo pozicija yra dar vienas ir net labai patogus
būdas, kaip išmokti reaguoti į gyvenimo
situacijas. Stebėdamas nebedalyvauji, o analizuoji. O jei dar pasitelki jumorą
ir į viską pažiūri kaip į cirką :), prasideda linksmybės. O kodėl gi ne? :)
Žodis Problema tampa nevartotinu esant stebėtojo pozicijoj,
arba esant gyvenimo šeimininko pozicijoj. Kai kas pasirenka žodį Uždavinys.
Leidžiant sau galvoti, kad žmogus yra tobulas, ateina
supratimas, kad galima taip mylėti ir kitus žmones. Žmogaus brandumas, pabūti
,,kito kailyje" ir pažvelgti pasitelkus empatiją į kito žmogaus reakciją
ir poziciją. (Kaip gali elgtis tas skaudinantis žmogus, jei jis irgi gali būti
aukų akua, išmokęs vaikystėje tam tikras reakcijas ir elgseną). Ir dar
brandumas tame, kad mes patys sutinkame savo veidrodžius, kurie mums baksteli
vėl ir dar kad reiktų patiems pasiempti. Bet reikia save mylėti 100%, priimti
tą veidrodį su savo jau išmoktu (įgytu) brandumu. Tai nesukels pasipriešinimo
prieš gyvenimo metamą iššūkį, taip nebus per didelio energetinio potencialo.
Rezultatas: galima bus stebėti pačios situacijos susitvarkymą. Dar galima
pridėti mentalinių astralinių dovanėlių ištisą siuntą mintimis, tiems, kurie
mus skaudina. Gyvenimo šeiminiko turimuose lobiuose dovanų yra apsčiai. O būti
savo gyvenimo šeimininku tereikia žengti vieną žingsnį - pakeisti nuostatą ir
brandžiai nuspręsti, kad nuo šiol už visus gyvenimo įvykius esu atsaikingas tik
aš pats. (Tai įrodė ir kvantinės fizikos mokslininkų atlikti bandymai, - mūsų
mintys, jausmai, būsenos yra labai galingi ir mes galime tikrai labai daug -
tiek kiek sau leidžiame galėti :) )
Na čia dar buvo vienas mažas tympt už rankovės :) Ačiū kad
esate ir kad skaitote tai. Besirūpindami savimi ir mylėdami save įnešate
didelius Meilės lobius į Visatos begalinį vandenyną. O Žemė, gamta nuo tokių
Didelių darbų mielai šypsosi ...:)
Su Meile, pagarbiai - Virginija Luko
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą