Riebaluose tirpstantys vitaminai

Vitaminas A (retinolis). Vitamino A stoka būna tiems žmonėms, kurių susilpnėja regėjimas, arba temstant blogiau matyti – tai vadinama vištakumu. Karotinas randamas oranžinės ar geltonos spalvos vaisiuose, daržovėse, ypač morkose. Kai kuriose žaliosiose augalų dalyse taip pat randama karotino. Vitaminas A gaminamas žmogaus plonosiose žarnose ir kepenyse iš karotino. Kepenyse (jei švarūs kepenys) vitaminas A saugomas net du mėnesius. Organizme vitaminas A sukaupia deguonį, o kai reikia oprganizmui deguonies, juo aprūpina audinius.

Esant ,,žąsies odai“ – jau yra vienas iš požymių kad trūksta organizme vitamino A. Esant vitamino A trūkumui, moterys gali sutrikti menstruacijos, o vyrai gali būti net nevaisingi.

Esant sausai odai gali būti irgi trūkumas vitamino A. Dauguma atvejų psoriazės susitvarko naudojant daug karotino. Jis naudojamas kaip antivėžinis vitaminas. Vitamino A stygius būna kai vartojama daug alkoholio, tuomet būna kepenų cerozė.

Skydliaukės veikla priklauso nuo pakankamo vitamino A kiekio, taip pat nuo pakankamo magnio kiekio organizme. Vitaminui A reikalinmgi ir kiti mikroelementai, tokie kaip magnis, cinkas, taip pat kiti mikroelemenmtai, kurių dėka vitaminas A veikia efektyviai, o esant nepakankamam mikroelementų kiekiui, vitaminas A gali organizme veikti silpnai arba tik tumpą laiką.

Kuo mažiau riebalų organizme – tuo geriau savo darbą organizme atlieka vitaminas A. Visiškai nereikalinga į sultis dėti lašelį aliejaus (aliejus netgi kenkia mūsų organizmui, jis nereikalingas – pakanka aliejaus esančio riešutuose, saulėgrąžose, augalų sėklose, pvz moliūgų sėklose ir kt. ), tai tikrai nepadės geriau pasisavinti karotiną organizme.

Vitaminas A, karotinas, apsaugo organizmo ląstelių membranas, jo dėka membranos tampa tvirtesnės, neleidžia infekcijai patekti į ląstelės vidų. Taip pat vitaminas A , karotinas apsaugo nuo nitratų poveikio, nuo neigiamos įtakos nitratų hemoglobinui.

Rūkantiems reikia daug naudoti karotino turinčių maisto produktų.

Karotinas, virtęs organizme vitaminu A pagerina širdies veiklą, sumažindamas ,,blogojo“ cholesterolio kiekį.

Esant vitamino A pertekliui, didžioji vitamino A dalis susikaupia kepenyse (jo susikaupia kepenyse net iki 95%), o kita dalis virsta nuodingomis medžiagomis.

Esant per mažam vitamino A kiekiui organizme vaikai blogiau auga, sulėtėja jų vystymasis.

Vitaminas A įsisavinamas tik iš termiškai neapdoroto karotino!!!!- T. y. tik iš termiškai neapdorotų augalų, ar kitų produktų.

Įėjus į tamsesnę patalpą saulėtą dieną akys jei netaip greitai pritampa – adaptuojasi prie tamsesnės aplinkos – vadinasi jau yra stygius organizme vitamin A. Jei neprisitaikoma pakankamai gerai matyti tamsesnėje patalpoje per 7- 8 sekundes – tai jau rodo stoką vitamino A organizme. Jei per 10 ar 20 sekundžių prisitaikoma prie tamsesnės patalpos – tai rodo ypatingą stygių vitamino A.

Vitamino A yra pienėse, morkose ypač dideli kiekiai; petražolėse, ropėse, špinatuose, džiovintuose abrikosuose, smydre.

Vitaminas D (kalciferolis). Kaulus gelia tiems žmonėms, kurie nebūna ar mažai būna saulėje. Vasaros metu organizmas pasisavina vitamin D dideliais kiekiais, jei nenešiojama akinių, nes per akis pasisavinama apie 80% vitaminui D gaminti reikalingų saulės spindulių, o per odą žmogus gauna tik apie 20 % vitamino D gamybai organizme spindulių. (Taip kad norint sau gero, netgi saulės akinių reiktų vengti, ir stengtis būnant saulėje reiktų nusiimti nešiojamus kasdieninius akinius taip pataria profesorius Olegas Pankovas).
  Beje pabuvę ilgesnį laiką be akinių akinius nešiojantys netgi gali atsikratyti depresijos, ir kai kurių kitų negalavimų. (Prof. Chirurgas Fiodoras Uglovas. Jis 50 metų (nuo 40 metų amžiaus) operuodavo su akiniais (plius du). Būdamas 95 metų Beitso metodu atstatė regėjimą ir toliau operavo be akinių. 1901 metais Beitsas parašė darbą, kuriame parodė, kad visi keturi regėjimo sutrikimai:
1. trumparegystė,
2. toliaregystė,
3. žvairumas ir
4. astigmatizmas
yra susieti su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie per daug atpalaiduoti. Jis taipogi sukūrė pratimų sistemą, kurie padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti. Pagrindą šiems pratimams jis paėmė iš Š. Amerikos indėnų. Beitsas pastebėjo, kad indėnai reguliaria atlieka kažkokius pratimus akimis...) Apie tai info čia: http://virginijaluko.blogspot.com/2012/04/verta-paskaityt-lietuviskas-knygos.html

Pagal gydytoją Račinskį, kurio atlikti tyrimai buvo prieš šimtą metų, buvo nustatyta, kad žmogaus odoje yra toks cheminis junginys ergostirolis, kuris pavirsta vitaminu D, veikiamas saulės spindulių.

Vitaminas D švariose kepenyse saugomas keturis mėnesius. Kai organizmas pakankamai gerai fukcionuoja, esant normaliai medžiagų apykaitai, normaliam tuštinimuisi, esant gerai inkstų, kasos veiklai, kepenų veiklai ir kitų organų normaliai veiklai.

Kaulų retėjimas vyksta esant vitamino D stygiui.

Vitaminas D žarnyne padeda įsisavinti kalciui.

Vitamino D dėka kalcis ir fosforas per žarnyno gleivinės epitelines ląsteles pernešamas į kraują. Kalcio apytaką tarp kraujo ir kaulų audinių reguliuoja vitaminas D.

Spuoguss ir psoriazę neretai pagydo padidinus vitamino D kiekius, taip pat gydomi kai kurie negalavimai: astma, artritas ir kt.

Įvairioms košėms įsisavinti reikalingi dideli kiekiai vitamino D.

Žmonės, kurie būna ilgai saulėje, savo organizmuose turi 3-4 kartus daugiau nei reikia vitamino D.

Vitamino D yra kai kuriuose grybuose: voveraitėse, baravykuose, pievagrybiuose. Tik tie grybai turi būti išaugę prie natūralaus saulės apšvietimo.

Vitaminas E (tokoferolis). Tai jaunystės eliksyras.

Vitamino E dėka gali būti pašalinti naktiniai raumenų traukuliai, ūmus inkstų uždegimas; efektyviai gydomos širdies ligos, diabetiniai infarktai, padeda gydyti odos susirgimus, opas. Vitaminas E gali panaikinti tamsiai rudas dėmes atsiradusias ant odos, naudotinas prie grybelinių susirgimų gydymui, audinių atsinaujinimui po fizinių traumų.

Esant vitamino E stokai būna moterims vaisiaus persileidimai, o žindančioms mamoms sumažėja pieno.

Esant protarpiniam šlubavimui, kai jaučiamas vaikščiojant skausmas, ar traukuliai blauzdose, taip pat gali būti stygius vitamino E.

Vitaminas E (apie 400 mE) kartu naudojamas su dideliu kiekiu vitamino C (apie 3 gr.) ir su kalciu (apie 1 gr.) per dieną.

Grybeliniai susirgimai efektyviai gydomi vitamino E tirpalu. Po keleto dienų (kartais net po trijų dienų) dingsta niežulys, patinimai, o po dviejų savaičių odos grybelis gali išnykti.

Vitamino E dideli kiekiai yra dilgėlėse, daigintuose kviečiuose; taip pat mėtos, morkos (ypač morkų lapai), salierai, pienės, brokoliai, žalieji žirneliai, salotos, petražolės, pupelės turi vitmamino E.

Vitaminas K (filochinonas). Vitaminas K sustabdo kraujavimą, reguliuoja kraujo krešėjimą. Vitamino K dėka kai yra poreikis organizme, baltymas fibrinogenas pavirsta baltymu fibrinu, kas yra neištirpęs pluoštinis baltymas- fibrinas padeda kraujui krešėti, virsdamas trombu. Vitamino K dėka sustabdomas bakterijų, sukeliančių ligą vystymąsis. Vitaminas K dėka greičiau gyja žaizdos, opos, nušalimai, malšinamas organizme skausmas. Esant vitamino K trūkumui organizme būna dažni kraujavimai iš nosies, žaizdos ilgai kraujuoja ir nekreša kraujas.

Vitamino K dėka sumaišomas maistas žarnose ir stumiamas tolyn žarnynu, - gerinama peristaltika žarnyno. Vitaminas K neutralizuoja grūdų pelėsių (aflatoksinų, kurie sukelia vėžį) žalingą poveikį.

Vitaminas U. Vitaminas U gerina skrandžio veiklą, dalyvauja stimuliacijoje skrandžio gleivinės ląstelių regeneracijos procesuose. Vitaminas U padeda užgyti skrandžio ir dvylikapirštės opoms.

Vitamino U yra petražolėse, burokėliuose, kopūstuose.

Straipsnis parašytas remiantis informacija iš gydytojo Anatolijaus Malovičko knygos ,,Mirti jau mokame, laikas išmokti gyventi“ ir mano studijų žmogaus anatomijos LEU universitete išmokta medžiaga.

Vitamino K yra špinatuose, liucernoje, kopūstuose, moliūguose, bulvėse, morkose, žaliuosiuose žirneliuose, pomidoruose, salotose, juoduosiuose serbentuose, erškėčių vaisiuose, graikiškuose riešutuose ir kt.

Sintetiniai vitaminai ir papildai pridaro daugiau žalos nei naudos, teigia gydytojas Malovičko. Apsunkinamos kepenys, inkstai. Žinomi ir apsinuodijimo atvejai ir netgi mirties atvejai nuo dirbtinių vitaminų. Dirbtinių vitaminų, gaunamų dirbtiniu būdu kristalinė gardelė iš organinės formos virsta kristaline, kuri yra jau neorganinė ir žmogaus organizmas nesugeba to įsisavinti.

Straipsnis parašytas  pagal gydytojo Anatolijaus Malovičko ,,Mirti jau mokame, laikas išmokti gyventi“ knygoje esančią informaciją taip pat remiantis informacija, išmoka mano pačios, gauta LEU psichologijos studijų metu, iš žmogaus anatomijos paskaitų. 

Čia yra ankstesnio straipsnio nuorodą apie vandenyje tirpstančius vitaminus.

http://virginijaluko.blogspot.com/2013/08/vandenyje-tirpstantys-vitaminai.html 

Pagarbiai - Virginija Luko