Mėtų arbata sutrikdyti gali širdies ritmą. Prie virškinimo trakto susirgimų mėtų arbata nevartotina. Vyrams mėtų arbata mažina potenciją, moterims sugadina hormonalinį foną, nėščiosioms sukelia nėštumo komplikacijas. Čia rasite tyrimų info. NEGALIMA NAUDOTI DANTŲ PASTOS SU MĖTOMIS.
Gi pojūčiai nuostabūs vartojant kviečių želmenų sultis :)
Na tik aš sunkiu obuolio sultis ir maišau su kviečiais arba kriaušės. Man taip skaniau. Kas gydosi tokias ligas kur reikia saugotis saldžių produktų kriaušės netinka, taip pat geriau naudoti rūgštų obuolį sultims. Ir tai čia tiems kam sunku nuryti kviečių želmenų sultis, jos tikrai nėra skanios.
Labai gera, kai vakare įeinu i virtuvę iš lauko ir visa virtuvė kvepia želmenų sulčių kvapu. Tai lyg primena gyvenimo aromatą, pilnatvės, nenoriu to sugadinti žodžiais. Man tai jėga ir gyvenimas.
Dar kas įdomu pasirodė, kad labai greit ima šilti kūno oda, šios sultys šildo periferiją. Tai liudijimas kad gerėja kraujotaka. (Kapiliarai, kuriuos japonų mokslininkas Nishi įvardino kaip GLOMUSĄ, turi būti kuo švaresni. Kapiliarų švara lemia žmogaus sveikatą. Numeris pirmas yra kapiliarų švara!!!!!).
Taigi tiems kuriems šalta būna dažnai net būnant normalioje kambario temperatūroje, žinokit kviečių želmenų sultys yra puiki išeitis sušilti :).
Padidėja periferinis matymas regimos aplinkos. Toks jausmas lyg aplinkoje spalvos tampa ryškesnės. Tai didina savim pasitikėjimą, nes stiprina psichofiziologinę savijautą. Na nežinau ar tai sutapimas bet tiesiasi stuburas labiau, atsirado motyvacija kurti, kasdien daugiau ko nors sau tinkamo nuveikti. Netgi mąstymas kiek tapo racionalesniu ir aiškiau susiplanuoju dieną ar spontaniškai gebu įsilieti lengviau į dienos tėkmę (mano gyvenime dažnai būna tempai kaip Niujorke).
Na kol kas tiek įspūdžių. Paminėsiu patį svarbiausią man jausmą, kad toks rūpinimasis savimi mane įkvepia labiau mylėti save. Man tai labai daug.
Beje čia aprašyti pojūčiai trečios dienos kviečių želmenų terapijos naudojimo. Matysim kas bus toliau, labai įdomu.
Ačiū didelis iki dangaus už prisėtus kviečius Linai stebukladarei :) :)
Ačiū didelis iki dangaus už motyvaciją Janinai Davidonienei :) :)
Namiškiai geria šias sultis dukart per dieną, būna kad raukosi :D
Šias sultis tevartoju dukart ar triskart per dieną po pusė stiklinės. Kai kas pradeda šią sulčių terapiją nuo nedidelių kiekių. Vėliau aprašysiu savo pojūčius vėl.
Ačiū Janinai Davidonienei
manau kad tai ne tik cukraus kiekį kraujyje reguliuos, mažins, bet tai gali būti puiki priemonė savitvardai ir pykčio valdymui , nes kai pykstama, didėja cukraus kiekis kraujyje... ,, Žinoma daug ir įvairių kvėpavimo
metodikų, kartais sunku susigaudyti, kas tinka konkrečiam žmogui, o kas
kenkia. Aš naudoju kartais raudulingą kvėpavimą, kartais endogeninį. Šie
metodai vienas kitą papildo, bet tarp jų yra ir panašumų, ir esminių
skirtumų. Tiesa, prieš tai esu išbandžiusi nemažai kitų kvėpavimo būdų,
kol atsirinkau sau tinkamą.
Raudulingo kvėpavimo pradininkas yra
Jurijus Vilūnas, S.Peterburgo Universiteto istorijos mokslų dėstytojas,
profesorius. Jo seneliai buvo ištremti iš Lietuvos į Uralą. Po atgimimo
J.Vilūnas lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas, teko susitikti, tikrai
mielas žmogus, deja, lietuviškai jis nekalba, moka tik kelias frazes.
Jurijus nuo mažens buvo prastos sveikatos ir ją bandė gerinti
vadovaudamasis Amosovo rekomendacijomis – kuo daugiau sportuoti ir
judėti. Deja, artėjant 40-mečiui jis visiškai nebeturėjo jėgų, nežiūrint
į tai, kad jis intensyviai sportavo, ir dar susirgo diabetu.
Kartą norėdamas mankštintis jis tiesiog
nebesugebėjo pakelti rankų ir iš nevilties ėmė raudoti. Išsiverkęs
pastebėjo, kad jam atsirado jėgų. J.Vilūnas, kaip mokslininkas,
susidomėjo šiuo reiškiniu ir virš 20 metų jį tyrinėjo. Jį sudomino,
kodėl streso metu šunys, vilkai staugia, vaikai verkia… J.Vilūnas
nustatė, kad verkimo metu yra kitoks kvėpavimas, kurį jis ištobulino ir
pavadino raudulingu kvėpavimu. Pagal J.Vilūną, šis kvėpavimas atstoja
sportavimą ir ypač tinka nejudantiems žmonėms ir segantiems diabetu. J.
Vilūnas parašė keletą knygų, kurių viena yra išversta į lietuvių kalbą,
tai „Raudulingas kvėpavimas“.
Kuo man pasitarnavo raudulingas
kvėpavimas? Svarbiausia, kad jis yra pirmoji pagalba smegenims ir
kraujagyslėms – pašalina spazmus ir atstato, normalizuoja kraujotaką.
Mat, vaikystėje karvė ragu man buvo sužalojusi kaktą, vėliau ten
išsivystė meningioma – nepiktybinis auglys, bet aš apie tai ilgai nieko
nežinojau. Praėjus kuriam laikui man ėmė svaigti galva, nuo staigaus
judesio kartais aptemdavo sąmonė. Medikai nieko netyrė. Vėliau, man
pabadavus 3 kartus po 21 dieną, sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, ir
aš, pasiklaususi mūsų „specialistų“ apie sausą badavimą, ryžausi jį
išbandyti.
Antrą sauso badavimo dieną aš nualpau,
ir nuo tada prasidėjo mano kančios – bijojau išeiti iš namų, nes dėl
nesuprantamų man priežasčių pradėdavo svaigti galva iki nukritimo ir
vėmimo. Tik vėliau aš perskaičiau amerikiečių literatūroje, kad sausas
badavimas iššaukia galvos smegenų aterosklerozę. Matomai, man dėl
deguonies stygiaus suaktyvėjo ir auglys. Mano laimei, štai tada aš ir
atradau, ir pamilau raudulingą kvėpavimą. Jeigu aš suspėdavau bent porą
kartų raudulingai iškvėpti, net ir prasidėjus pykinimo spazmams, visas
blogumas iš karto dingdavo.
Ir dar man buvo sąnarių problemos – ryte
pabudus nejausdavau rankų pirštų, būdavo užtirpę. Joks masažas
nepadėdavo, bet užtekdavo kelis kartus raudulingai pakvėpuoti, ir
grįždavo pirštams jautrumas. Ilgai aš draugavau su raudulingu kvėpavimu,
kol atradau želmenų sultis, kurios per du metus man ištirpdė auglį
smegenyse. Priminsiu, kad želmenų sultys tirpdo auglius grįžtamai, t.y.
užsiteršus organizmui , jie vėl ima augti. Taip nutiko ir man. Vieną
vasarą aš pastoviai nuodijausi gamtinėmis dujomis, nes balionas truputį
jas praleido. Ir vėl man sugrįžo buvusios sveikatos problemos. Teko vėl
prisiminti savo gerą draugą – raudulingą kvėpavimą. Bet, atlikusi
tyrimus, aš jau žinojau kelią į sveikatą – 10 dienų aš maitinausi tik
koncentruotomis želmenų sultimis Green Magma ir vandeniu. Visi
nemalonumai baigėsi. Atlikti tyrimai parodė, kad auglio nebeliko, todėl
dabar man aktualesnis kitas – endogeninis kvėpavimas. Manau, įtikinau
raudulingo kvėpavimo nauda.
Raudulingą kvėpavimą sudaro trys fazės.
1- ji fazė – tai labai trumpas,staigus
ir negilus įkvėpimas, lyg išsigandus nustebti arba plaukiant po vandeniu
trumpam iškišus galvą įkvėpti. Įkvepiamas oras turi siekti tik iki
krūtinės pradžios ir jokiu būdu nepakelti pečių.
2 – ji fazė. Labai lėtas iškvėpimas,
primenantis žvakės užpūtimą, būtinai su atkištomis į priekį ir
susuktomis į vamzdelį lūpomis tariant garsą cho-o-o-…. arba fū-ū-ū-… .
Galima garsą tik imituoti lūpomis iškvepiant.
3 – ji fazė. Pauzė. Rekomenduojama 2-3
sek. sučiaupti lūpas. Galima mintimis sakyti „raz mašina, dva mašina“
arba lietuviškai 21, 22. Toliau kartojama iš pradžių. Kvėpuojant ilgiau
iškvėpimo fazė sutrumpėja ir susilygina su įkvėpimo laiku. Tada galima
pakeisti padėtį, pajudėti arba pakeisti garsą – ir vėl kvėpuosis.
Kava slopina raudulingą kvėpavimą porai
valandų – tai įrodo kavos žalą smegenims. Dar galima 2-je fazėje tarti
garsą f-f-f -f-…… pro sučiauptas ir į šonus patrauktas lūpas, bet su
šiuo garsu reikia būti atsargiems – gali staigiai nukristi kraujospūdis.
Pradžioje geriausia treniruotis prieš veidrodį, kad matytųsi teisinga
lūpų padėtis. Raudulingai kvėpuojant rekomenduojamas impulsyvus
savimasažas – pasikasyti ten, kur atsiranda diskomfortas arba niežėjimas
dėl pagerėjusios kraujotakos, arba pasirąžyti ir pan. Išbandykite,
manau nenusivilsite. Taip kad draugauki.me, juoki.mės, kvėpuoki.me, bet
neverki.me!"
,,Pirmoji paskaita apie želmenų sultis Lietuvoje vyko prieš 15 metų, o dar
po metų buvo išversta ir išleista A.Wigmore „Kviečių želmenų knyga“.
Per šį netrumpą laikotarpį užaugo nauja želmenų sulčių mėgėjų karta, o
tuo pačiu iškyla klausimai ryšium su šių sulčių vartojimu. Taigi,
pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad želmenų sultys nėra vaistas
ir tiesiogiai negydo jokių uždegimų, virškinimo ligų, neslopina
žalingų virusų veiklos. Vienok, želmenų sultys puikiai detoksikuoja
organizmą, stiprina imuninę sistemą ir kraują, todėl sergantieji,
vartodami šias sultis, sveiksta sparčiau. Ypač svarbu yra tai, kad
želmenų sultys valo kraują ir yra ideali priemonė esant mažakraujystei,
netgi prie sunkių jos formų. Man visada skaudu skaityti spaudoje, kad
žmogus neišgyveno, kai jam negalėjo atstatyti kraujo po gydymosi
cheminiais preparatais. O juk yra želmenų sultys… Deja, visur
konkurencija, ir dabar jau nebepaslaptis, kad kartais medikai
rekomenduoja preparatus tų firmų, kurios pastorina jų piniginę. Teko
girdėti, kad Suomijos ligoninėse plačiai naudojamos greta medikamentų
ir želmenų sultys. Nežinia, ar pas mus kada nors taip bus. Juk želmenų
prisiauginti tikrai nėra sudėtinga, o dar yra ir koncentruotos želmenų
sultys Green Magma. Tiesą sakant, šiokių tokių prošvaisčių jau yra ir
pas mus. Girdėjau, kad kai kurie gydytojai rekomenduoja vartoti želmenų
sultis ištikus insultui ar traumai bei likviduojant jų pasekmes. Mat,
Greitosios pagalbos ligoninės medikai ne kartą stebėjo, kaip buvę komos
būsenoje beviltiški ligonys atsigauna, kai jiems į skrandį pradedamos
pilti želmenų sultys. Na, o paprasčiausią mėlynę paakyje galima per
dieną panaikinti, kelis kartus ją suvilgius želmenų sultimis.
Želmenų
sultys sėkmingai vartojamos esant organizmo užterštumui ir dėl to
atsiradusiems negalavimams šalinti: tai druskų nusėdimas, akmenligė,
ataugos ir pan. Tenka pripažinti, kad dažnai šias sultis vartoja jauni,
sveiki bei sportuojantys, o taip pat dirbantys su kompiuteriu žmonės,
kai jiems yra energijos stygius, nuovargis. Vienok, teigiamas želmenų
sulčių poveikis greitai pasijaučia, tiktai teisingai jas vartojant. Štai
šią žiemą teko matyti viename sulčių bare siūlomą priešvirusinį
kokteilį iš želmenų, imbiero bei citrinos sulčių mišinio, o juk
nerekomenduojama želmenų sulčių maišyti su jokiomis citrusinėmis
sultimis, nes pastarosios slopina fermentų (enzimų) įsisavinimą. Taigi,
želmenų sultis galima maišyti su vandeniu, įvairiomis kitomis sultimis,
apart citrusinių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad želmenų sulčių
negalima plakti ar spausti jokiais greitaeigiais plakikliais ar
sulčiaspaudėmis, nes suyra chlorofilas, ir sulčių vertė mažėja. Negalima
vartoti želmenų sulčių tik ką pavalgius arba valgant, tikrai mažai bus
naudos. Želmenų sultys geriamos esant tuščiam skrandžiui ir ne mažiau
kaip pusvalandį iki valgymo arba 2-3 val. po valgio. Vertingiausios yra
tik ką išspaustos želmenų sultys, nes ilgiau jas laikant, oksiduojasi
jose esantis chlorofilas, jos tamsėja, skonis prastėja, o jų teikiama
nauda mažėja. Jeigu tuo pačiu metu vartojami ir medikamentai, tai
nevartoti jų kartu su sultimis, turėtų būti bent pusvalandis, o dar
geriau valandos pertrauka tarp jų. Na, o jeigu tenka taisyti dantis, tai
prieš taisant nevartoti želmenų sulčių, nes bus anuliuotas
nuskausminamųjų vaistų poveikis. Užtat po danties remonto labai
naudingos šios sultys, iš karto atsipalaiduoja dantenos ir burnos
gleivinė, o taip pat nukenksminamos kepenys. Želmenų sultis taip
pat tikslinga vartoti po rentgeno ar kitokių spindulinių tyrimų bei
gydymo, nes jos pašalina laisvuosius radikalus.
Pats aktualiausias klausimas yra apie
želmenų sulčių vartojimo kiekį. Jeigu žmogus yra badavęs, plovęs žarnyną
arba atlikęs kokį nors kitą organizmo valymą, tai iš karto gali gerti
didesnį šių sulčių kiekį, neigiamo valomojo poveikio tikrai nepajus.
Sportininkams taip pat nesvarbus šis klausimas. Turintiems sveikatos
sutrikimų, vartojusiems daug vaistų, o taip pat esant užterštam
organizmui reikėtų atsargiai ir po mažą kiekį p r a d ė t i vartoti
želmenų sultis ir stebėti savo organizmo reakciją. Mat, želmenų sultys
stipriai valo organizmą, todėl iš pradžių gali pykinti, svaigti galva,
sustipėti skausmas probleminėse kūno vietose. Nereikia išsigąsti, bet
tokiu atveju teks mažinti vartojamų sulčių kiekį, kol nemalonūs pojūčiai
išnyks, po to galima vėl padidinti. Gali pasireikšti ir virškinimo
sutrikimas – apsinuodijimas, bet tai bus ne sultimis, bet apsinuodijimas
tais teršalais, kuriuos šios sultys atitirpina ir pakelia nuo
skrandžio, žarnyno sienelių. Atsargiai ir po mažai reikėtų pradėti
vartoti šias sultis sukaupusiems daug druskų savo sąnariuose, nes
pradėjus teršalams intensyviai šalintis, gali būti netgi sąnarių
uždegimas. Taigi, nėra bendros taisyklės, kiek vartoti želmenų sulčių,
kiekvienas turi pasirinkti pats, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę
ir organizmo reakcijas. Jeigu išgeriam apie 100 ml šių sulčių, tai jau
bus beveik maksimalus kiekis, nors kartais būna ir išimčių. Paprastai
rekomenduojama p r a d ė t i vartoti šviežių želmenų sulčių nuo 20-30
ml, o koncentruotų miežių želmenų sulčių Green Magma nuo 3-4 tablečių
arba 0,5-1 arb. šaukštelį miltelių su puse stiklinės vandens. Beje,
vartojant želmenų sultis, reikėtų daugiau gerti vandens, nes tai
pagreitina teršalų šalinimąsi. Išgėrus per vieną kartą didesnį šių
sulčių kiekį, krenta kraujospūdis, todėl turintiems žemą kraujospūdį
vertėtų vartoti želmenų sultis po nedidelį kiekį, bet dažniau.
Labai svarbu, kad želmenys būtų
užauginti be pelėsių. Esant lietingoms mūsų vasaroms, yra nemažas
pavojus prisiauginti pelėsių, kurie yra ne tik stiprūs nuodai, bet ir
rimtų susirgimų priežastis. Jeigu želmenys yra pasenę, šviesūs ar
pageltę, tai iš tokių sulčių maža nauda. Pagal japonų mokslininkų
atliktus tyrimus vertingiausios yra miežių želmenų sultys, po to seka
kviečių, po jų avižų, tada varpučių bei kitų žalią spalvą turinčių
žolių, o taip pat salotų sultys. Kviečių želmenų sultys didina skrandžio
rūgštingumą, o miežių – mažina. Šviežių želmenų sulčių netoleruoja
tie, kurie negali vartoti nevirto maisto dėl kasos pažeidimų.
Vaikams galima vartoti šias sultis nuo vienerių metų am-iaus. Siūlau
patiems imtis želmenų auginimo, tai nėra sudėtinga."
LIETUVOS VEGANAI / VEIDAI
Šiandienos rubrikos svečias – sporto treneris, sveikatingumo lektorius, bendruomenės MyHero įkūrėjas, blaivių vakarėlių ryte Rytėlis ir iniciatyvos Tiesiog ateik pradininkas Lietuvoje Ignas Bakejus.
Nors veganizmo pradžia jam nebuvo lengva, Ignas sako, kad tai – vienas
esminių gyvenimo sprendimų, kurio privalumais džiaugiasi kasdien.
---
„Veganu esu jau beveik šešerius metus. Link veganizmo ėjau
nesąmoningai, pavyzdžiui, mėsos kiekį sumažinau dar tuomet, kai net
nesuvokiau, kad ją valgydamas atimu kito gyvybę. Po truputį vis labiau
domėjausi sąmoningumu, sveika gyvensena, o pilnai gyvūninės kilmės
produktų atsisakiau pamatęs Gary Yourovsky kalbą „Geriausia kalba, kurią
kada nors girdėjote“. Ji pasipainiojo netyčia, tačiau labai „užkabino“ –
galvojau, juk būdamas vaiku mylėjau gyvūnus, tai kas gi atsitiko, kad
tapau žiaurus ir ėmiau juos valgyti. Nuo tos akimirkos, kai baigiau
žiūrėti video, tęsti tai, ką dariau, tiesiog nebegalėjau. Dabar manau,
jog tai buvo vienas iš svarbiausių gyvenime priimtų sprendimų. Vėliau
dar ryžausi atsisakyti cukraus ir glitimo. Taip pat nevalgau svogūnų,
česnakų, krapų, petražolių, jau daugiau nei dešimtį metų nevartoju
alkoholio.
Prisipažinsiu, tapus veganu nebuvo lengva – nežinojau ką
valgyti, jaudinausi, kad negausiu pakankamo kiekio baltymų, o kur dar
visuomenės spaudimas dėl vaikų (turiu tris sūnus), kuriuos su žmona taip
pat nusprendėme auginti veganiškai. Esu stiprus žmogus, tačiau net man
tai atlaikyti buvo sunku. Todėl apsisprendžiau – turiu ne tik
nepasiduoti, bet ir padėti kitiems: viena iš mano misijų – skleisti
informaciją apie augalinę mitybą ir jos privalumus.
Kartais vis dar
norėdavosi mėsos (nors ir suvokiau iš kur ji atsiranda ir kokius
pavojus sveikatai kelia). Erzindavo kavinėse klausinėti iš ko gamino
vieną ar kitą patiekalą. Ačiū visiems pozityviais nusiteikusiems
padavėjams bei virėjams, kurie nepadarė iš to problemų! Dar vienas
dalykas – akylas etikečių studijavimas parduotuvėse – jau praėjo daug
metų, bet vis dar darau iki šiol – kiek laiko sugaištama... Bet dabar
rašydamas suvokiu, kad tai ir yra nubudimas, permainos, kurių laukiau,
buvimas „čia ir dabar“ – iki tol viską dariau „automatu“.
Ar
pasiilgstu kokių nors patiekalų ir produktų? Taip, kartais pasiilgstu tų
patiekalų, kuriuos buvau įpratęs valgyti, tačiau veganai yra labai
kūrybingi – jie gali bet kurį patiekalą pagaminti be gyvūninės kilmės
ingredientų, parduotuvėse taip pat jau visko apstu – mėsos ir pieno
produktų pakaitalų pasirinkimas – didžiausias negu bet kada iki šiol.
Man pačiam veganizmo pradžioje buvo jų labai įdomu išbandyti, atrodė
kaip koks kosmosas, tačiau dabar visgi daugiausiai maitinuosi pilnos
struktūros maistu.
Be to neseniai gavau mitybos planą (bet dar
nepraėjau jo naudoti). Turime šeimos dietologę, su kuria konsultuojamės
kokius produktus rinktis, kaip juos derinti.
Žmona mane labai
palaiko (ji pati vis dar valgo pieno produktus, tačiau labai mažai).
Vaikus taip pat stengiamės mokyti tiek sveikos mitybos principų, tiek
moralinių nuostatų. Aš pats pradėjau vesti įvairius mokymus, stovyklas,
pastebiu, kad veganiškai besimaitinantys žmonės – mažiau agresyvūs ir
labiau imlūs. Man nukrito svoris, dingo virškinimo bėdos, turiu žymiai
daugiau energijos! Be to jaučiuosi puikiai ir dėl to, kad dėl mano
juslių tenkinimo niekam neteko mirti.
Pats gaminu retai – tik per
atostogas. Ne per atostogas gamina mano žmona. Mėgstu įvairius
troškinius, tirštas sriubas, apkepus, iš šlamštmaisčio – „burgerius“,
picas. Ryte būtinai išgeriu žaliąjį kokteilį. Gaminame ir saldumynus,
tačiau kaip ir minėjau, viską be cukraus ir glitimo. Labai patinka naujų
skonių atrasti keliaujant. Neseniai grįžau iš Balio, buvau apstulbintas
maisto įvairove, spalvomis. Dievinu ir Indijos virtuvę. O lietuviški
tradiciniai patiekalai nežavi – ne tik pilni gyvūninės kilmės produktų,
bet ir labai nesveiki. Nekeista, kad visoje Europoje pirmaujame pagal
širdies ir kraujagyslių ligų bei susirgimų vėžiu skaičių...
Labiausiai patinka namuose gamintas maistas, tačiau jei valgau mieste, einu į Holigans arba Vegafe.
Žinau ir keletą visavalgiškų kavinių, kurios siūlo veganiškų patiekalų.
Tiesa, kavinių ir restoranų tinkluose nesilankau, nes ten pateikiamas
veganiškas maistas gaminamas su ta pačia įranga, indais, kaip ir
mėsiškas.
Kaip motyvuoti žmones keisti mitybos įpročius? Visų pirma
– rodyti savo pavyzdį. Kitas svarbus dalykas – sėkmės istorijos. Yra
labai daug žmonių, kuriems atsisakius gyvūninės kilmės maisto, pagerėjo
sveikata, išnyko lėtinės ligos, alergijos, odos problemos. Visgi, ne
visas veganiškas maistas yra sveikas, tad domėtis būtina. Manau, kad
permainas pradėti geriausia mažais žingsniai. Pavyzdžiui, pradėti nuo
veganiškų pusryčių, vėliau valgyti veganiškus pusryčius bei pietus, o
dar po kurio laiko – jau ir vakarienę. Žinoma, jei užtenka valios viską
padaryti vienu ypu – puiku, tačiau žiūrėkime tiesai į akis: tokių žmonių
– mažuma.
Suderinti veganizmą ir sportą - labai paprasta.
Pasaulyje yra labai daug garsių sportininkų veganų. Man pakeitus mitybą
sportuoti tapo tik lengviau. Galiu lengvai atlikti sportinius pratimus,
kurie reikalauja tiek ištvermės, tiek greičio ar jėgos. Anksčiau labai
svarbu buvo siekti tobulos kūno formos, tačiau šis troškimas dabar jau
atrodo beprasmiškas. Pats sportas dabar man siejasi su laisve ir
įvairove, smagiai praleistu laiku kartu su šeima: tai ir šokiai, ėjimas,
bėgimas, kopimas į kalvą, laipiojimas medžiais, važinėjimas dviračiu,
paspirtuku ar riedučiais, plaukimas, sportiniai žiemos užsiėmimai,
tenisas, tinklinis, krepšinis, futbolas, malkų kapojimas, namų tvarkymas
ir t.t. Deja, daug vyrų sportą supranta tik kaip štangos kilnojimą...
Sportas reikalingas, kad pagreitinti medžiagų apykaitą, gauti daugiau
deguonies, kas itin svarbu smegenims, širdžiai ir kitiems organams. Tai
užtiktina didesnį atsparumą ligoms, senėjimo procesų lėtėjimą,
ištvermingumą ir pozityvesnį požiūrį į gyvenimą.“
(4FO studio nuotrauka)
Didelis ačiū iki dangaus Ignui už dalinimąsi patirtimi ir nuostabiu pavyzdžiu :)
Įkvepiantis video, šeima nevalgo mėsos. Ignas nevalgo išvis gyvulinių produktų:
Ignas skaito paskaitas sveikatinimo, gerbūvio, galimybių tema:
Igno pilna visur ir ne tik Lietuvoje bet ir už mūsų šalies ribų, pvz Balyje :)
Ignas moko sportuoti įvairaus amžiaus žmones:
Šaunuolis Ignas, vajej kaip gera žiūrėt veiklą jo. Sakė Ignas kad negalima sau kenkti reikia save mylėti, rūpintis savimi, leisti būti sau stebukladariams, ir daryti stebuklus:
Pasiklysti galima Igno veiklos jūroje, tema veiklos apie gyvenimą, apie kokybę gyvenimo kurios siekti jis skatina kuo sveikesne gyvensena.
Ačiū Ignai malonu buvo prisiliesti prie tavo veiklos n - tąjį kartą.
, nes kai pykstama, didėja cukraus kiekis kraujyje...
