Neseniai prieš miegą atsiverčiau M. Norbekovo dar vieną naujai išleistą knygą. Joje akys užkliuvo už labai stipriai išreikštos minties: ž m o n e s, m y l i n č i u s s a v e ir pasaulį ir paprastus žmones skiria bedugnė.
Vėlgi į temą mūsų visos grupės Norbekovas užsiminė apie žmogaus pasirinkimą būti savo gyvenimo šeimininku ir taip įžengti į Beribių Galimybių vandenyną.
Savaime suprantama tai gali patirti žmogus leisdamas sau būti Beribės meilės šaltiniu, nes toks jis jau yra.
Savaime suprantama tai gali patirti žmogus leisdamas sau būti Beribės meilės šaltiniu, nes toks jis jau yra.
Viena smulkmena, kad žmogus tai užmiršo.
Norbekovas savo knygoje ,,Kur žiemoja Kuzkos močia, arba kaip milijoną sprendimų gauti už dyka“ labai gražiai apibrėžė šį reiškinį: Tarp žmonių, mylinčių visą pasaulį ir save, turinčių Beribes Galimybes ir paprastų žmonių yra bedugnė.
,,Mylėtojai, pasiekę didžiulės meilės bei galių būseną ir išsivadavę iš pasaulietiškos puikybės, žiūri į paprastus žmones kaip tėvas ir motina į savo sergančius vaikus. Žvelgia į juos su gailesčiu ir atjauta, žinodami, kad padėti galima tik nedaugeliui."
Iš vienos pusės M. Norbekovas laukia moralų iš savo mokytojų išminčių, kad pažeidžia kai kuriuos mokytojų draudimus už nejučiomis pagarsintas kai kurias paslaptis; iš kitos pusės- ,,įprastų itin mokslingų protuolių iš miegančiųjų pasaulio išdidžiai atlaidi šypsena ir kubilas purvo ant mano galvos" - teigia mokslininkas.
Norbekovas savo knygoje ,,Kur žiemoja Kuzkos močia, arba kaip milijoną sprendimų gauti už dyka“ labai gražiai apibrėžė šį reiškinį: Tarp žmonių, mylinčių visą pasaulį ir save, turinčių Beribes Galimybes ir paprastų žmonių yra bedugnė.
,,Mylėtojai, pasiekę didžiulės meilės bei galių būseną ir išsivadavę iš pasaulietiškos puikybės, žiūri į paprastus žmones kaip tėvas ir motina į savo sergančius vaikus. Žvelgia į juos su gailesčiu ir atjauta, žinodami, kad padėti galima tik nedaugeliui."
Iš vienos pusės M. Norbekovas laukia moralų iš savo mokytojų išminčių, kad pažeidžia kai kuriuos mokytojų draudimus už nejučiomis pagarsintas kai kurias paslaptis; iš kitos pusės- ,,įprastų itin mokslingų protuolių iš miegančiųjų pasaulio išdidžiai atlaidi šypsena ir kubilas purvo ant mano galvos" - teigia mokslininkas.
Jo tikslas kaip ir visų kitų mylinčių save ir viską aplinkui - visą pasaulį - permesti kuo daugiau žmonių iš kito paprastų žmonių pasaulio į Mylinčiųjų Pasaulį su Beribėmis Galimybėmis, iš Beribio vandenyno – mūsų pačių vandenyno.
,,Užeinu į grimo kambarį cirke, kuris vadinasi ,,paprastų žmonių pasauliu“. Čia kvepia nupjautų rojaus medžių pjuvenomis, sužmogintų, net, galima sakyti, visiškai civilizuotų liūtų, meškų ir tigrų šlapimu. Tie žvėrys išdresuoti tingiai publikai linksminti, bekraščiai miškai, savanos jų nebesusigrąžins.
Kaip šitai publikai užsiminti, kad esama tikro gyvenimo? Kaip ją pažadinti? Kaip papasakoti kas veikiama nemiegant? Papasakoti taip, kad išklausytų iki galo, užuot šokę tuoj pat mane sudororti?
Kaip surinkti pašnibždom, kad nesutrikdyčiau miegančiųjų vandenyno, bet padėčiau atsibusti tam, kuris tik snūduriuoja?
Kaip palaikyti tą, kuris jau porą kartų pravėrė savo akis, tačiau išsigandęs to, ką pamatė, tučtuojau užsimerkė ir dabar, kaip įmanydamas, stengiasi užmigti vėl. ‘‘(cit. pgl M. Norbekovą, 2013)
Pažadintas žmogus jau pats ras kelią namo – tiksliau pasijus namie,- beribiame Galimybių, Beribės meilės vandenyne.
Čia apie nuolatinės Vidinės šypsenos susigrąžinimą visiems kitiems, jūsų aplinkiniams, kurie dar jos neužčiuopė, užgniaužė tą mielą šypseną savyje ir neleidžia jai gyventi .
Tai kaipgi mes galime kuo daugiau žmonių permesti į Beribių galimybių, Beribės Meilės pusę – ogi nuolat besišypsodami lengva gaivia vidine šypsena. Mūsų skleidžiama Vidinė Šypsena (būsena) žadins kiekvieną, netgi mūsų nematant. Prisidėkim prie kitų grįžimo Namo. Tiksliau prie kitų pasijutimo jau esant savo namuose ir taip.
Kaip šitai publikai užsiminti, kad esama tikro gyvenimo? Kaip ją pažadinti? Kaip papasakoti kas veikiama nemiegant? Papasakoti taip, kad išklausytų iki galo, užuot šokę tuoj pat mane sudororti?
Kaip surinkti pašnibždom, kad nesutrikdyčiau miegančiųjų vandenyno, bet padėčiau atsibusti tam, kuris tik snūduriuoja?
Kaip palaikyti tą, kuris jau porą kartų pravėrė savo akis, tačiau išsigandęs to, ką pamatė, tučtuojau užsimerkė ir dabar, kaip įmanydamas, stengiasi užmigti vėl. ‘‘(cit. pgl M. Norbekovą, 2013)
Pažadintas žmogus jau pats ras kelią namo – tiksliau pasijus namie,- beribiame Galimybių, Beribės meilės vandenyne.
Čia apie nuolatinės Vidinės šypsenos susigrąžinimą visiems kitiems, jūsų aplinkiniams, kurie dar jos neužčiuopė, užgniaužė tą mielą šypseną savyje ir neleidžia jai gyventi .
Tai kaipgi mes galime kuo daugiau žmonių permesti į Beribių galimybių, Beribės Meilės pusę – ogi nuolat besišypsodami lengva gaivia vidine šypsena. Mūsų skleidžiama Vidinė Šypsena (būsena) žadins kiekvieną, netgi mūsų nematant. Prisidėkim prie kitų grįžimo Namo. Tiksliau prie kitų pasijutimo jau esant savo namuose ir taip.
smile jaustukas smile jaustukas Su meile, pagarbiai, Virginija Luko
smile jaustukas smile jaustukas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą