Kokosų aliejus kenkia sveikatai ir net labai

24 /sausio

Tamsioji kokosų aliejaus pusė: pamokanti pasaka kokosų aliejaus šalininkams

Posted by Mantas Gružauskas - Mityba - 0 comment

/ Tags: mityba

Taip taip, akys jūsų neapgauna – dažnai visų liaupsinamas kokosų aliejus turi ir tamsiąją pusę! Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis produktas visgi nėra toks sveikas, kokiu iš tiesų jį laikote ir jo tikrai nereikėtų dėti į kiekvieną smoothie kokteilį ar net į kavos puodelį.
Taigi, atsitraukite nuo didelio kokosų aliejaus ar sviesto stiklainio, ir įsiskaitykite į tai, ką jums parašysiu šiame straipsnyje, kadangi ne tik per didelis kiekis baltymų arba per mažai suvartojamų angliavandenių gali pakenkti jūsų sveikatai, tačiau ir kokosų aliejus gali atsiliepti jūsų sveikatai.
Kokosų aliejaus naudojimo ypatumų galime rasti visame internete bei knygose. Dažnai šis produktas įvardijamas kaip turintis sudėtyje gausiai naudingųjų organizmui medžiagų, kurias galime pasisavinti ne tik vartodami kokosų produkciją su maistu, bet ir išoriškai. Jo sudėtyje esančios ilgos grandinės riebalų rūgštys naudojamos medicininiams bei kosmetiniams tikslams.
Nepilstykime iš tuščio į kiaurą: daugybė kitų aliejų, kaip, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, taip pat gausus riebalinių rūgščių, kurios irgi yra naudingos įvairioms ligoms gydyti bei kosmetiniams tikslams. Bet kodėl jie ne taip plačiai reklamuojami kaip visų mėgstamas kokosų aliejus?
Nesenai mokslininkai išleido publikaciją, kurioje nagrinėjama vidutinių ir ilgagrandinių riebalų rūgščių tiesioginė įtaka centrinei nervų sistemai. Kompaktiška, stipriai veikianti laurinė rūgštis, kuri sudaro apie 50 procentų kokoso aliejaus pagrindo, paveikia T – limfocitų (ląstelių, atsakingų už imuninį atsaką mūsų organizme) pusiausvyrą link uždegiminio balanso. Taip pat, vykdant tyrimus su pelėmis, pastebėta, jog ši riebalų rūgštis prisideda prie daugybinės arba išsėtinės sklerozės atsiradimo. Ši liga yra ypač klastinga ir pavojinga, kadangi, jos metu, jūsų imuninė sistema kovoja su mielininiu dangalu, esančiu ant nervinių ląstelių, taip sutrikdomas ryšys tarp smegenų ir viso kūno. Priklausomai nuo ligos eigos, gali būti jaučiamas nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, dažnai pasireiškia koordinacijos ar net kalbos sutrikimai.
Žmonės, turintys virškinimo sutrikimų, neturėtų vartoti kokosų aliejaus, nors dauguma mitybos knygų ir internetinių portalų, propaguojančių sveiką gyvenimo būdą teigia, jog kokosų produktai yra ypač geri metant svorį. Išlieka klausimas, ar per didelis suvartojamo kokosų aliejaus kiekis gali daryti įtaką uždegimines reakcijas mūsų organizme bei sutrikdyti imuninių ląstelių veikimą?
Pažvelkime į šį produktą atidžiau.
Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas gi yra tos riebalų rūgštys, iš ko jos sudarytos ir kokiems procesams mūsų organizme vykti jos padeda.
Riebalų rūgštys yra sudėtingos organinės rūgšties molekulės, sudarytos iš ilgos angliavandenilių grandinės, prie kurios yra prikibusi karboksilinė (karboksirūgšties) (-COOH) grupė. Ši grupė yra ta, iš kurios riebaluose atkeliauja “rūgštinė“ dalis. Riebalų rūgštys yra skirstomos į sočiąsias riebalų rūgštis, neturinčias dvigubo „pi“ ryšio ir nesočiąsias, turinčias dvigubą „pi“ ryšį.
Žemiau matote paveiksliuką, kuriame galite įsivaizduoti, kaip atrodo kiekviena šių medžiagų:

Nesočiosios riebalų rūgštys gali būti skirstomos į mono-nesočiąsias riebalų rūgštis turinčias vieną dvigubą ryšį bei poli-nesočiąsias riebalų rūgštis, turinčias keletą dvigubų ryšių.
Riebalai formuojasi sudarydami junginius iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Šiems susijungus, atsiranda atskira riebalinių medžiagų klasifikacija: riebalai skirstomi į monogliceridus (turi vieną riebalų rūgšties grandinę ir gliceriolio molekulę), digliceridus (dvi riebalų rūgščių molekules ir glicerolį), trigliceridus… Jeigu darosi per sunku prisiminti, tiesiog atminkite, jog sočiųjų riebalų rūgščių turintys riebalai kambario temperatūroje yra kieti (kokosų aliejus/sviestas), o nesotieji – skysti (alyvuogių, saulėgrąžų ir pan.aliejai) ir dažnai naudojami kepimui ar kitoms reikmėms.
Tačiau, tai dar ne viskas. Riebalų rūgštys gali turėti trumpą grandinę, nuo vieno iki šešių anglies atomų. Šioms priklauso acto rūgštis (2 anglies atomai), propioninė rūgštis (3 anglies atomai), butirinė rūgštis (6 anglies atomai). Mūsų organizme, šios riebalų rūgštys yra pagaminamos fermentacijos metu iš augalinių produktų, pavyzdžiui, daržovių. Tą atlieka žarnyne gyvenančios bakterijos (kitaip vadinama – žarnyno mikroflora). Šios riebalų rūgštys yra ypač naudingos mūsų organizmui, ypač siekiant apsaugoti organizmą nuo medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių, kaip baltojo riebalinio audinio vertimą į rudąjį riebalinį audinį bei reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Šių riebalų rūgščių teigiamas poveikis pastebimas ir pelių žarnyno veiklos gerinime, alerginės astmos gydyme.
Išskiriamos ir ilgesnių grandinių riebalų rūgštys, kurių ilgis yra nuo 6 iki 12 anglies atomų. Šiai grupei priklauso įvairios riebalų rūgštys, tarp jų, ir prieš tai minėtoji, laurinė rūgštis su 12 anglies atomų.
Riebalų rūgštys yra ir ilgagrandinės, su daugiau nei 12 anglies atomų, kurioms priklauso eikozapentaeninė riebalų rūgštis (20 anglies atomų) ir kitos.
Gana mokslinių terminų – pažvelkime atidžiau ir pagaliau išsiaiškinkime, kodėl visgi yra pavojinga vartoti kokosų aliejų.
Daugybė internetinių puslapių, mitybos blogų teigia, jog kokosų aliejus yra sveikas pasirinkimas jūsų mitybai, tačiau, atlikus trumpą paiešką bei apžvelgus mokslinius straipsnius, paaiškėja, jog kokosų aliejus visgi nėra vaistas nuo visų ligų.
Žinoma, yra atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, siekiančių įrodyti, jog kokosų aliejus yra naudingas sveikatai ir gali padėti išgydyti tokius simptomus, apie kokius niekada nesate girdėję.
Pavyzdžiui, ar žinote, jog kokosų aliejus gali sumažinti neigiamą antibiotikų sukeliamą poveikį jūsų organizmui? Mokslininkai iš Nigerijos atliko tyrimą, kurio metu, žiurkėms davė antibiotikų (TMP/SMX), po kurių vartojimo, jų kepenyse padidėjo nuodingų apykaitos medžiagų kiekis, tokių kaip bilirubino, laktato dehidrogenazės, alkalino fosfatazės. Davus žiurkėms kokosų aliejaus, kepenys buvo apsaugotos nuo žalingo poveikio.
Tačiau nesenai atlikto tyrimo metu nustatyta, jog kokosų aliejus naudingas ne visomis situacijomis. 2015 metų spalio mėnesį medicininiame žurnale buvo paskelbtas išsamus tyrimas, kurio rezultatai buvo skirti įvertinti, kokį poveikį riebalų rūgštys turi centrinės nervų sistemos veiklai.
Mokslininkai pasirinko riebiąsias rūgštis nuo turinčių 4 anglies atomus iki 12 anglies atomų (nuo butirinės iki laurinės rūgšties), jomis paveikė pelių T-limfocitus. Buvo nustatyta, jog kuo ilgesnė riebalų rūgštis, tuo daugiau T-limfocitų paverčiama į Th-17 ląsteles. Tą galite pamatyti šioje diagramoje (A) žemiau:

Matome, jog T-limfocitai buvo paveikti C4:0= butirine rūgštimi, C6:0 = kaproine rūgštimi, C8:0 = kapryline rūgštimi, C10:0 = kaprine rūgštimi, C12:0 = laurine rūgštimi. Buvo skaičiuojamas Th17 ląstelių skaičius, pažymėtas CD4 baltymu, taip pat, vertinamas IL-17 (interleukino 17A) kiekis.
Kas gi vis dėlto yra tos Th17 ląstelės ir kodėl jos turi mums rūpėti?
Išbalansuotas T-limfocitų (arba T-ląstelių) veikimas sukelia daugybę autoimuninės sistemos ligų, o Th17 ląstelių atsiradimas gali sukelti uždegimines imuninės sistemos reakcijas bei prisidėti prie tokių ligų, kaip žarnyno uždegiminės ligos ir daugybinė (išsėtinė) sklerozė.
Šios Th17 ląstelės yra skirtos kovojant prieš parazitus ir įvairias patogenines bakterijas, tačiau, kai jų organizme prisidaugina per daug, padidėja tikimybė, jog ląstelės pradės veikti (atakuoti) organizmo audinius, tokius kaip mielino dangalą (taip vyksta išsėtinės sklerozės atveju). Kuomet Th17 ląstelės sukelia uždegimą, jų veikimas gali būti sutrikdytas/balansuojamas uždegimines reakcijas reguliuojančių T – limfocitų. Šių dviejų tipų ląstelių santykis ir yra svarbus ligų atsiradimui.
To pačio tyrimo metu, buvo ištirta ir tai, kaip trumpų grandinių riebalų rūgštys daro įtaką T-ląstelų susidarymui. Nustatyta, jog trumpesnės grandinės sukelia reguliuojančių T-ląstelių susidarymą (B schema):

Kaip ir prieš tai esančioje schemoje, T-ląstelės buvo paveiktos tomis pačiomis riebalų rūgštimis, panaudoti baltymai tikslesniam tyrimui.
Siekiant išsiaiškinti, ar Th17 ląstelės turi įtakos imuninės sistemos ligoms, tos pelės, kurios sirgo išsėtine skleroze, buvo maitinamos maistu, kurio 30,9 % sudarė riebalai, iš kurių 13,5% buvo ilgagrandinės riebalų rūgštys. Tuo tarpu, kontrolė sudarė tik 4,2 % riebalų.
Kad taptų šiek tiek aiškiau, sulyginkime tai su žmogaus mitybą. Jeigu žmogus per dieną suvartoja 2500 kalorijų, iš jų 750 kalorijų gauna iš riebalų, apytiksliai 101 kaloriją sudaro ilgagrandinės riebalų rūgštys. Kadangi viename valgomajame šaukšte kokosų aliejaus yra 120 kalorijų, pusė iš jų yra ilgos grandinės riebalų rūgštys, taigi apytiksliai, rekomenduojama kokosų aliejaus paros norma yra nedidesnė negu 2 valgomieji šaukštai.
Trumpai grįžkime prie tyrimo. Pelėse, kurios valgį didesnį kiekį ilgagrandinių riebalų rūgščių, padidėjo Th17 ląstelių kiekis žarnyne, pastiprėjo sklerozės simptomai, sutriko žarnyno mikrofloros veikla, sumažėjo gerųjų bakterijų kiekis. Tai, jog stipriau pasireiškė išsėtinė sklerozė, buvo bakterijų skaičiaus pokyčio įtaka.
Šie rezultatai aiškiai parodo, jog dideli kiekiai kokosų aliejaus, kuriuose yra prieš tai minėtų kenksmingų medžiagų, organizme gali sukelti uždegimą, pažeisti nervus ir pabloginti imuninės sistemos veiklą.
TAČIAU, ne viskas yra taip blogai.
Maiste, kuriame buvo trumpos grandinės riebalų rūgščių, šiuo atveju, proprioninės rūgšties (3 anglies atomų ilgio) apsaugojo nuo pradinės išsėtinės sklerozės stadijos. Taigi, trumpai apibendrinant tyrimą, ilgagrandinės riebalų rūgštys gali sukelti uždegiminių veiksmų susidarymą, kuomet trumpų grandinių riebalų rūgštys veikia priešuždegimiškai, atsako už T-limfocitų susidarymą.
Kokiame maiste visgi yra daugiausiai trumpagrandžių riebalų rūgščių?
Tikriausiai atspėjote: daržovėse.
Svarbu, jei vartojate daug riebalinio maisto (kuriame, greičiausiai, yra ilgagrandinių riebalų rūgščių), turite vartoti daug daržovių ir skaidulinio maisto, kuriame gausu sveikųjų riebalų rūgščių.
Tačiau, atskleidėme ne visą tamsiąją kokosų aliejaus pusę.
Dar vienas neseniai atliktas tyrimas nustatė potencialią kokosų aliejaus riziką mūsų sveikatai. Mokslininkai tyrė, kaip sojų pupelių aliejus veikia sveikatą. Šį aliejų, vieną bei kartu su fruktoze (kurios yra daug šiuolaikinių žmonių mitybos racione), šėrė pelėms. Joms buvo sumaitinta 40 procentų kalorijų normos, kurią sudarė riebalai. Taip pat, joms buvo duotas ir kokosų aliejus – grynai bei mišinyje, kartu su sojų pupelių aliejumi.
Palyginus rezultatus, tos pelės, kurios vartojo vien tik sojų pupelių aliejų, susilaukė padidėjusios nutukimo rizikos, sumažėjo insulino atsparumas, atsirado pirminės diabeto formos, kepenys sunkiai emulgavo riebalus, dėl ko, šie pradėjo aplink jas kauptis. Šie veiksniai buvo sukelti pačios sojų pupelių aliejaus cheminės struktūros, tačiau, ne mikrofloros veiklos žarnyne.
Tai skamba lyg teigiamas kokosų aliejaus padarinys. Tačiau, tai nėra visai tikslu.
To pačio tyrimo metu, tirtos pelės, kurių mitybos racioną sudarė didelis kiekis riebalinių medžiagų (gautų iš kokosų aliejaus, kokosų aliejaus mišinio su sojų pupelių aliejumi, taip pat, mišinio, kartu arba be fruktozės). Buvo nustatytas ypač sumažėjęs ilgosios ir trumposios žarnos ilgiai. Daugiausiai tą lėmė tai, jog didžiąją dalį mitybos (40 procentų) sudarė riebalinės medžiagos, buvo vartojama mažai skaidulinio maisto, sutriko žarnyno mikrofloros veikla.

Diagramoje aukščiau matote, kaip keitėsi trumposios žarnos (A) ir gaubtinės žarnos (B) pelių patinėlių ilgis, po 35 savaičių anksčiau aptartos mitybos.
Nors tyrimų rezultatai gąsdinantys, tačiau, nereikėtų staigiai išmesti visų kokosų aliejaus atsargų ir prisiekti sau, jog gyvenime jų nebepirksite.
Vartodami kokosų aliejų, kartu su trumpagrandėmis riebalų rūgštimis, skaidulomis, nepakenksite savo organizmui.
Jeigu per dieną jūsų mityboje dominuoja pakankamai didelis kokosų aliejaus, kokosų pieno kiekis, neigiamą šių produktų poveikį galite subalansuoti, valgydami trumpagrandes riebalų rūgštis, kartu su skaidulomis.
.
Kokosų aliejų galite naudoti kepimui, jis padeda apsaugoti nuo apykaitos, širdies bei kraujagyslių ligų.
Prieš baigiant, norėčiau apžvelgti dar kelis dalykus.
Skaitydami informaciją internete, rinkitės ją atidžiai. Kuomet žurnaluose ar internetinėse svetainėse, bloguose yra aprašoma tokio produkto, kaip kokosų aliejus, įtaka sveikatai, rezultatai bei apžvalgos gali labai smarkiai skirtis. Moksliniuose ir medicininiuose žurnaluose, dažniausiai apžvelgiami neigiamą įtaką darantys produktai, atidžiau tiriama sudėtis, medžiagos. Atkreipkite dėmesį ir remkitės tais šaltiniais, kuriuose aiškiai pateikiami rezultatai, tiriamoji medžiaga, aptariami statistiniai metodai.
Nepamirškite, jog mokslininkai tyrimus atliko su skirtingais žmonėmis, gyvūnais, jų kiekiu, skyrėsi pats duodamos medžiagos kiekis, todėl, ne visada galima rezultatus pritaikyti ir sau.
Taigi, su kokiu maistu daugiausiai galime gauti trumpagrandžių riebalų rūgščių? Tam, kad suvartoti pakankamai butirato (trumpagrandė riebalų rūgštis), svarbu vartoti skaidulinį maistą, kuris padės bakterijoms, esančioms jūsų žarnyne, atlikti visą darbą. Tokiame augaliniame maiste, kaip bulvės, tinkamai paruoštos grūdinės kultūros, pupos, daržovės, vaisiai ir riešutai yra puikus ląstelienos šaltinis. Tyrimai parodė, jog, padidinus skaidulinio maisto suvartojimo kiekį, padidėja butirato gamyba, o esant mažiau skaidulų – sumažėja. Šios medžiagos, taip pat, galime rasti ir svieste.
Jeigu jūsų imunitetas yra silpnas, dažnai susiduriate su uždegimais, atidžiai peržvelkite savo mitybos racioną – galbūt, jūs suvartojate per daug ilgagrandžių riebalų rūgščių, kartu su kokosų produktais. Pakeiskite kokosų aliejų kitais aliejais, pavyzdžiui, saulėgrąžų, alyvuogių ir kt. A
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą suvartojamo maisto kiekyje. Jeigu labai mėgstate kokosų sviestą ir negalite be jo gyventi, vartokite jį saikingai, kadangi vienas ar keli šaukšteliai jūsų organizmui didelės žalos nepadarys. Tačiau, normaliam organizmo funkcionavimui ypač svarbu papildyti jį skaidulinėmis – augalinėmis medžiagomis.
Ačiū didelis iki dangaus šio straipsnio autoriui. Straipsnio nuoroda:
 http://www.superhuman.lt/maistas/tamsioji-kokosu-aliejaus-puse-pamokanti-pasaka-kokosu-aliejaus-salininkams/

Čia info iš kito straipsnio:
  Kokosų aliejus turi antibakterinių ir antigrybelinių savybių, manoma, kad sumažina antsvorį pilvo srityje.

Kokosų aliejus kenkia dideliais kiekiais vartojamas (pvz po du šaukštus kasdien jei vartojama) kraujagyslėms, širdžiai, širdies sistemai, užkemša kraujagysles, jungtis tarp kraujagyslių ir arterijų. Šio aliejaus poveikis kaip poveikis vartojant riebius kiaulienos kepsnius.
Kokosų aliejus turi 90 proc. prisotintų riebalų (tie patys riebalai kurie yra mėsos kepsniuose).

Vartojant šį aliejų galimas galvos svaigimas, pykinimas, viduriavimas.

GYvenimo šeimininkai tikiuosi pamąstys apie tai, kad kokoso aliejaus natūralus būvis kaip kiaulienos taukų, kambario temperatūroje. Tai reiškia, kad ir organizme kokoso aliejus gali užsilikti ant kraujagyslių sienelių.

Taigi manau kokosų aliejus visiškai nevartotinas produktas, jei nenorima sau pakenkti.

http://health.howstuffworks.com/wellness/natural-medicine/alternative/coconut-oil2.htm 

Nelipti ant grėblio :) saugomą ir kūrėjas saugo- gi kai pats saugaisi. Draugauti su kokosu intuityviai nepradėjau, nepatariu ir jums. Viena moteris minėjo kad net nuo pieno kokoso riešute buvo susigadinusi savo kraujagysles ir dar kaip. 
Sėkmės būnant savo gyvenimo šeimininku :)
pagarbiai - Virginija Luko