,,
Kai reaguojame automatiškai, papuolame į dar vienus sąmonės spąstus.
Kartais reakcijos į gyvenimo aplinkybes pasirodo nelabai socialios,
todėl jas bandome slopinti. Pavyzdžiui, jeigu mums ką nors negero pasako
darbdavys, automatiškai organizmas priima tai, kaip grėsmę gyvybei,
tačiau bėgti arba duoti į snukį būtų asocialu. Todėl protas nusprendžia,
jog reikia reaguoti kitaip. Ir tada į tokias aplinkybes patekęs žmogus
pradeda slopinti pirminę reakciją. Kraujyje užverda hormonų audra,
žmogus užsinori pavalgyti, išgerti arba parūkyti, nes kylantį stresą
reikia kažkaip slopinti.
Iš principo, pasak D. Šamenkovo, mes gyvename nenormaliame pasaulyje,
kuriame visi į viską reaguoja, tačiau mažai kas ką nors daro dėmesingai
ir sąmoningai. Ir šitas reagavimas niekada nesibaigia. Be to ir
reakcijos kyla tik po 4 milisekundžių po to, kai įvyksta realus įvykis.
Tokiu būdu kiekvieną dieną gyvename gyvenimą, kurį laikome savo
patirtimi. Ir kiekvienas mūsų žodis, mintis, veiksmas yra sąlygoti prieš
tai išgyventos patirties, kuri nebūtinai gali būti teisinga. Iš tikrųjų
tai niekas negyvena, nes žmonės nuolat yra pusiau miegančioje būsenoje
ir nuolat į ką nors reaguoja.
Pasak gydytojo, kai didėja arterinis spaudimas, kai atsiranda daug
stimulų, kurie slopina reakcijas, organizmas nelabai supranta ką jam
daryti. Pirmiausia todėl, kad jis yra nuolatinėje įtampos būklėje. O kai
jis yra pastovioje įtampoje – per daug eikvojami resursai. Antra –
tuomet organizmas nelabai supranta, kaip jam iš viso reaguoti. Jis gauna
labai daug skirtingų krypčių stimulų ir tampa sunku apsispręsti, kas
svarbiau. Todėl ir gyvename nuolatinėje įtampoje.
Čia atsiranda dar viena problema, gal būt pagrindinė, kodėl mes
eikvojame savo energiją, kodėl senstame, kodėl neatsistato ląstelės.
Pasak D. Šemenkovo, mokslininkai nustatė, jog LĄSTELĖS PAČIOS
ATSISTATYTI GALI TIK TADA, KAI ORGANIZMUI NEREIKIA BIJOTI IR BŪTI STRESO
BEI PAVOJAUS NEIŠGYVENTI BŪSENOJE. Jeigu jūs esate pavojaus gyvybei
būsenoje, tai jūsų proto ir kūno užduotis – apsaugoti. Jam nekyla
užduotis, jus atauginti, todėl, kad turi nuolat spręsti vieną pagrindinę
užduotį – gintis. Ir visi resursai nukreipti būtent tam tikslui. Todėl
daugiau kaip pusė žmonių Europoje miršta dėl infarkto arba insulto.
Pavyzdžiui, padidinto kraujospūdžio priežastys apskritai ilgą laiką
buvo laikomos kriptogeninėmis, nes buvo neigiamas pats minčių poveikio
sveikatai faktas. Naujausių tyrimų duomenis, kraujospūdžio padidėjimas
susijęs su baime neišgyventi. Kraujospūdis būna padidintas dėl baimės
neišgyventi, kuri turi labai daug atspalvių. Jeigu žmogaus kraujospūdis
per žemas, vadinasi jis sugeba savo reakcijas nuslopinti. Reakcijos dėl
baimės neišgyventi bei nuolatinė gynybinė būsena sukelia žmogaus
organizme ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir visą puokštę
sudėtingų šių dienų civilizacijos ligų, tokių kaip onkologija, cukraligė
ir t.t. Medikų bandymai slopinti simptomus dažniausiai veda į
technologinę aklavietę.
Jeigu, pavyzdžiui, važiuojame automobiliu ir užsidega benzino
lemputė, pranešanti, jog baigiasi kuras, tai tada važiuojame ne į
degalinę, bet pas meistrą, kad jis tą lemputę atjungtų. Tai elgiamės
kiekvieną kartą su savo organizmu, atvykę pas medikus, jeigu jie pasiūlo
simptomus slopinančius preparatus. Amerikiečių mokslininkai nustatė,
jog jeigu žmogus vartoja daugiau kaip 3 preparatus, jis automatiškai
trumpina savo gyvenimą. Visi šiandien puikiai žino, kad simptomų
slopinimas problemos neišsprendžia.
Visa laimė, sako daktaras D. Šamenkovas, kad MŪSŲ ORGANIZMAS TURI
DIDELĘ JĖGĄ IR VIENU METU GALI ATLAIKYTI ARKLIŠKAS VAISTŲ DOZES, O KARTU
– NUOLATINĘ GYVENIMO ĮTAMPĄ.
Tačiau mes turime išeitį. Mokėdami sąmoningai valdyti dėmesį, galime
keisti tiek proto, tiek organizmo veiklos mechanizmus. Mūsų protas turi
dar vieną reikalingą, tačiau rūpesčių keliančią savybę. Jis nuolat
formuoja hipotezes, kaip viskas turėtų būti. Kiekvieną dieną, eidami
kažkur kažko tikimės. Laukiame kas turėtų nutikti. Ir kažkuriuo momentu
protas ims spręsti: ar gavome to ko tikėjomės, ar ne. Pagal tai
formuosis patirtis. Ir ši patirtis bus naudojama priimant kitus
sprendimus."
Plačiau apie tai: http://anomalija.lt/2014/09/mediko-patarimai-kaip-ismokti-samoningai-valdyti-sveikata/
ačiū anomalijai už nuostabiai aiškiai taikliai išdėstytas mintis
Pagarbiai - Virginija Luko
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą