2014 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis

Mediko patarimai organų regeneracijai

,,
Kai reaguojame automatiškai, papuolame į dar vienus sąmonės spąstus. Kartais reakcijos į gyvenimo aplinkybes pasirodo nelabai socialios, todėl jas bandome slopinti. Pavyzdžiui, jeigu mums ką nors negero pasako darbdavys, automatiškai organizmas priima tai, kaip grėsmę gyvybei, tačiau bėgti arba duoti į snukį būtų asocialu. Todėl protas nusprendžia, jog reikia reaguoti kitaip. Ir tada į tokias aplinkybes patekęs žmogus pradeda slopinti pirminę reakciją. Kraujyje užverda hormonų audra, žmogus užsinori pavalgyti, išgerti arba parūkyti, nes kylantį stresą reikia kažkaip slopinti.

Iš principo, pasak D. Šamenkovo, mes gyvename nenormaliame pasaulyje, kuriame visi į viską reaguoja, tačiau mažai kas ką nors daro dėmesingai ir sąmoningai. Ir šitas reagavimas niekada nesibaigia. Be to ir reakcijos kyla tik po 4 milisekundžių po to, kai įvyksta realus įvykis. Tokiu būdu kiekvieną dieną gyvename gyvenimą, kurį laikome savo patirtimi. Ir kiekvienas mūsų žodis, mintis, veiksmas yra sąlygoti prieš tai išgyventos patirties, kuri nebūtinai gali būti teisinga. Iš tikrųjų tai niekas negyvena, nes žmonės nuolat yra pusiau miegančioje būsenoje ir nuolat į ką nors reaguoja.

Pasak gydytojo, kai didėja arterinis spaudimas, kai atsiranda daug stimulų, kurie slopina reakcijas, organizmas nelabai supranta ką jam daryti. Pirmiausia todėl, kad jis yra nuolatinėje įtampos būklėje. O kai jis yra pastovioje įtampoje – per daug eikvojami resursai. Antra – tuomet organizmas nelabai supranta, kaip jam iš viso reaguoti. Jis gauna labai daug skirtingų krypčių stimulų ir tampa sunku apsispręsti, kas svarbiau. Todėl ir gyvename nuolatinėje įtampoje.

Čia atsiranda dar viena problema, gal būt pagrindinė, kodėl mes eikvojame savo energiją, kodėl senstame, kodėl neatsistato ląstelės. Pasak D. Šemenkovo, mokslininkai nustatė, jog LĄSTELĖS PAČIOS ATSISTATYTI GALI TIK TADA, KAI ORGANIZMUI NEREIKIA BIJOTI IR BŪTI STRESO BEI PAVOJAUS NEIŠGYVENTI BŪSENOJE. Jeigu jūs esate pavojaus gyvybei būsenoje, tai jūsų proto ir kūno užduotis – apsaugoti. Jam nekyla užduotis, jus atauginti, todėl, kad turi nuolat spręsti vieną pagrindinę užduotį – gintis. Ir visi resursai nukreipti būtent tam tikslui. Todėl daugiau kaip pusė žmonių Europoje miršta dėl infarkto arba insulto.

Pavyzdžiui, padidinto kraujospūdžio priežastys apskritai ilgą laiką buvo laikomos kriptogeninėmis, nes buvo neigiamas pats minčių poveikio sveikatai faktas. Naujausių tyrimų duomenis, kraujospūdžio padidėjimas susijęs su baime neišgyventi. Kraujospūdis būna padidintas dėl baimės neišgyventi, kuri turi labai daug atspalvių. Jeigu žmogaus kraujospūdis per žemas, vadinasi jis sugeba savo reakcijas nuslopinti. Reakcijos dėl baimės neišgyventi bei nuolatinė gynybinė būsena sukelia žmogaus organizme ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir visą puokštę sudėtingų šių dienų civilizacijos ligų, tokių kaip onkologija, cukraligė ir t.t. Medikų bandymai slopinti simptomus dažniausiai veda į technologinę aklavietę.

Jeigu, pavyzdžiui, važiuojame automobiliu ir užsidega benzino lemputė, pranešanti, jog baigiasi kuras, tai tada važiuojame ne į degalinę, bet pas meistrą, kad jis tą lemputę atjungtų. Tai elgiamės kiekvieną kartą su savo organizmu, atvykę pas medikus, jeigu jie pasiūlo simptomus slopinančius preparatus. Amerikiečių mokslininkai nustatė, jog jeigu žmogus vartoja daugiau kaip 3 preparatus, jis automatiškai trumpina savo gyvenimą. Visi šiandien puikiai žino, kad simptomų slopinimas problemos neišsprendžia.

Visa laimė, sako daktaras D. Šamenkovas, kad MŪSŲ ORGANIZMAS TURI DIDELĘ JĖGĄ IR VIENU METU GALI ATLAIKYTI ARKLIŠKAS VAISTŲ DOZES, O KARTU – NUOLATINĘ GYVENIMO ĮTAMPĄ.

Tačiau mes turime išeitį. Mokėdami sąmoningai valdyti dėmesį, galime keisti tiek proto, tiek organizmo veiklos mechanizmus. Mūsų protas turi dar vieną reikalingą, tačiau rūpesčių keliančią savybę. Jis nuolat formuoja hipotezes, kaip viskas turėtų būti. Kiekvieną dieną, eidami kažkur kažko tikimės. Laukiame kas turėtų nutikti. Ir kažkuriuo momentu protas ims spręsti: ar gavome to ko tikėjomės, ar ne. Pagal tai formuosis patirtis. Ir ši patirtis bus naudojama priimant kitus sprendimus."


Plačiau apie tai: http://anomalija.lt/2014/09/mediko-patarimai-kaip-ismokti-samoningai-valdyti-sveikata/

ačiū anomalijai už nuostabiai aiškiai taikliai išdėstytas mintis
 Pagarbiai - Virginija Luko


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą