Dar apie kvantine medicina
2018 m. gegužės 22 d., antradienis
Kvantinės Medicinos istorija
Dar apie kvantine medicina
2018 m. gegužės 5 d., šeštadienis
Igno Bakėjaus pavyzdys. Ignas maitinasi augaline mityba, skatina blaivybę ir fizinį aktyvumą, holistine prasme sveiką gyvenseną
LIETUVOS VEGANAI / VEIDAI
Šiandienos rubrikos svečias – sporto treneris, sveikatingumo lektorius, bendruomenės MyHero įkūrėjas, blaivių vakarėlių ryte Rytėlis ir iniciatyvos Tiesiog ateik pradininkas Lietuvoje Ignas Bakejus. Nors veganizmo pradžia jam nebuvo lengva, Ignas sako, kad tai – vienas esminių gyvenimo sprendimų, kurio privalumais džiaugiasi kasdien.
---
„Veganu esu jau beveik šešerius metus. Link veganizmo ėjau nesąmoningai, pavyzdžiui, mėsos kiekį sumažinau dar tuomet, kai net nesuvokiau, kad ją valgydamas atimu kito gyvybę. Po truputį vis labiau domėjausi sąmoningumu, sveika gyvensena, o pilnai gyvūninės kilmės produktų atsisakiau pamatęs Gary Yourovsky kalbą „Geriausia kalba, kurią kada nors girdėjote“. Ji pasipainiojo netyčia, tačiau labai „užkabino“ – galvojau, juk būdamas vaiku mylėjau gyvūnus, tai kas gi atsitiko, kad tapau žiaurus ir ėmiau juos valgyti. Nuo tos akimirkos, kai baigiau žiūrėti video, tęsti tai, ką dariau, tiesiog nebegalėjau. Dabar manau, jog tai buvo vienas iš svarbiausių gyvenime priimtų sprendimų. Vėliau dar ryžausi atsisakyti cukraus ir glitimo. Taip pat nevalgau svogūnų, česnakų, krapų, petražolių, jau daugiau nei dešimtį metų nevartoju alkoholio.
Prisipažinsiu, tapus veganu nebuvo lengva – nežinojau ką valgyti, jaudinausi, kad negausiu pakankamo kiekio baltymų, o kur dar visuomenės spaudimas dėl vaikų (turiu tris sūnus), kuriuos su žmona taip pat nusprendėme auginti veganiškai. Esu stiprus žmogus, tačiau net man tai atlaikyti buvo sunku. Todėl apsisprendžiau – turiu ne tik nepasiduoti, bet ir padėti kitiems: viena iš mano misijų – skleisti informaciją apie augalinę mitybą ir jos privalumus.
Kartais vis dar norėdavosi mėsos (nors ir suvokiau iš kur ji atsiranda ir kokius pavojus sveikatai kelia). Erzindavo kavinėse klausinėti iš ko gamino vieną ar kitą patiekalą. Ačiū visiems pozityviais nusiteikusiems padavėjams bei virėjams, kurie nepadarė iš to problemų! Dar vienas dalykas – akylas etikečių studijavimas parduotuvėse – jau praėjo daug metų, bet vis dar darau iki šiol – kiek laiko sugaištama... Bet dabar rašydamas suvokiu, kad tai ir yra nubudimas, permainos, kurių laukiau, buvimas „čia ir dabar“ – iki tol viską dariau „automatu“.
Ar pasiilgstu kokių nors patiekalų ir produktų? Taip, kartais pasiilgstu tų patiekalų, kuriuos buvau įpratęs valgyti, tačiau veganai yra labai kūrybingi – jie gali bet kurį patiekalą pagaminti be gyvūninės kilmės ingredientų, parduotuvėse taip pat jau visko apstu – mėsos ir pieno produktų pakaitalų pasirinkimas – didžiausias negu bet kada iki šiol. Man pačiam veganizmo pradžioje buvo jų labai įdomu išbandyti, atrodė kaip koks kosmosas, tačiau dabar visgi daugiausiai maitinuosi pilnos struktūros maistu.
Be to neseniai gavau mitybos planą (bet dar nepraėjau jo naudoti). Turime šeimos dietologę, su kuria konsultuojamės kokius produktus rinktis, kaip juos derinti.
Žmona mane labai palaiko (ji pati vis dar valgo pieno produktus, tačiau labai mažai). Vaikus taip pat stengiamės mokyti tiek sveikos mitybos principų, tiek moralinių nuostatų. Aš pats pradėjau vesti įvairius mokymus, stovyklas, pastebiu, kad veganiškai besimaitinantys žmonės – mažiau agresyvūs ir labiau imlūs. Man nukrito svoris, dingo virškinimo bėdos, turiu žymiai daugiau energijos! Be to jaučiuosi puikiai ir dėl to, kad dėl mano juslių tenkinimo niekam neteko mirti.
Pats gaminu retai – tik per atostogas. Ne per atostogas gamina mano žmona. Mėgstu įvairius troškinius, tirštas sriubas, apkepus, iš šlamštmaisčio – „burgerius“, picas. Ryte būtinai išgeriu žaliąjį kokteilį. Gaminame ir saldumynus, tačiau kaip ir minėjau, viską be cukraus ir glitimo. Labai patinka naujų skonių atrasti keliaujant. Neseniai grįžau iš Balio, buvau apstulbintas maisto įvairove, spalvomis. Dievinu ir Indijos virtuvę. O lietuviški tradiciniai patiekalai nežavi – ne tik pilni gyvūninės kilmės produktų, bet ir labai nesveiki. Nekeista, kad visoje Europoje pirmaujame pagal širdies ir kraujagyslių ligų bei susirgimų vėžiu skaičių...
Labiausiai patinka namuose gamintas maistas, tačiau jei valgau mieste, einu į Holigans arba Vegafe. Žinau ir keletą visavalgiškų kavinių, kurios siūlo veganiškų patiekalų. Tiesa, kavinių ir restoranų tinkluose nesilankau, nes ten pateikiamas veganiškas maistas gaminamas su ta pačia įranga, indais, kaip ir mėsiškas.
Kaip motyvuoti žmones keisti mitybos įpročius? Visų pirma – rodyti savo pavyzdį. Kitas svarbus dalykas – sėkmės istorijos. Yra labai daug žmonių, kuriems atsisakius gyvūninės kilmės maisto, pagerėjo sveikata, išnyko lėtinės ligos, alergijos, odos problemos. Visgi, ne visas veganiškas maistas yra sveikas, tad domėtis būtina. Manau, kad permainas pradėti geriausia mažais žingsniai. Pavyzdžiui, pradėti nuo veganiškų pusryčių, vėliau valgyti veganiškus pusryčius bei pietus, o dar po kurio laiko – jau ir vakarienę. Žinoma, jei užtenka valios viską padaryti vienu ypu – puiku, tačiau žiūrėkime tiesai į akis: tokių žmonių – mažuma.
Suderinti veganizmą ir sportą - labai paprasta. Pasaulyje yra labai daug garsių sportininkų veganų. Man pakeitus mitybą sportuoti tapo tik lengviau. Galiu lengvai atlikti sportinius pratimus, kurie reikalauja tiek ištvermės, tiek greičio ar jėgos. Anksčiau labai svarbu buvo siekti tobulos kūno formos, tačiau šis troškimas dabar jau atrodo beprasmiškas. Pats sportas dabar man siejasi su laisve ir įvairove, smagiai praleistu laiku kartu su šeima: tai ir šokiai, ėjimas, bėgimas, kopimas į kalvą, laipiojimas medžiais, važinėjimas dviračiu, paspirtuku ar riedučiais, plaukimas, sportiniai žiemos užsiėmimai, tenisas, tinklinis, krepšinis, futbolas, malkų kapojimas, namų tvarkymas ir t.t. Deja, daug vyrų sportą supranta tik kaip štangos kilnojimą...
Sportas reikalingas, kad pagreitinti medžiagų apykaitą, gauti daugiau deguonies, kas itin svarbu smegenims, širdžiai ir kitiems organams. Tai užtiktina didesnį atsparumą ligoms, senėjimo procesų lėtėjimą, ištvermingumą ir pozityvesnį požiūrį į gyvenimą.“
(4FO studio nuotrauka)
Didelis ačiū iki dangaus Ignui už dalinimąsi patirtimi ir nuostabiu pavyzdžiu :)
Įkvepiantis video, šeima nevalgo mėsos. Ignas nevalgo išvis gyvulinių produktų:
Ignas skaito paskaitas sveikatinimo, gerbūvio, galimybių tema:
Igno pilna visur ir ne tik Lietuvoje bet ir už mūsų šalies ribų, pvz Balyje :)
Ignas moko sportuoti įvairaus amžiaus žmones:
Šaunuolis Ignas, vajej kaip gera žiūrėt veiklą jo. Sakė Ignas kad negalima sau kenkti reikia save mylėti, rūpintis savimi, leisti būti sau stebukladariams, ir daryti stebuklus:
Pasiklysti galima Igno veiklos jūroje, tema veiklos apie gyvenimą, apie kokybę gyvenimo kurios siekti jis skatina kuo sveikesne gyvensena.
Ačiū Ignai malonu buvo prisiliesti prie tavo veiklos n - tąjį kartą.
Pagarbiai - Virginija Luko
Šiandienos rubrikos svečias – sporto treneris, sveikatingumo lektorius, bendruomenės MyHero įkūrėjas, blaivių vakarėlių ryte Rytėlis ir iniciatyvos Tiesiog ateik pradininkas Lietuvoje Ignas Bakejus. Nors veganizmo pradžia jam nebuvo lengva, Ignas sako, kad tai – vienas esminių gyvenimo sprendimų, kurio privalumais džiaugiasi kasdien.
---
„Veganu esu jau beveik šešerius metus. Link veganizmo ėjau nesąmoningai, pavyzdžiui, mėsos kiekį sumažinau dar tuomet, kai net nesuvokiau, kad ją valgydamas atimu kito gyvybę. Po truputį vis labiau domėjausi sąmoningumu, sveika gyvensena, o pilnai gyvūninės kilmės produktų atsisakiau pamatęs Gary Yourovsky kalbą „Geriausia kalba, kurią kada nors girdėjote“. Ji pasipainiojo netyčia, tačiau labai „užkabino“ – galvojau, juk būdamas vaiku mylėjau gyvūnus, tai kas gi atsitiko, kad tapau žiaurus ir ėmiau juos valgyti. Nuo tos akimirkos, kai baigiau žiūrėti video, tęsti tai, ką dariau, tiesiog nebegalėjau. Dabar manau, jog tai buvo vienas iš svarbiausių gyvenime priimtų sprendimų. Vėliau dar ryžausi atsisakyti cukraus ir glitimo. Taip pat nevalgau svogūnų, česnakų, krapų, petražolių, jau daugiau nei dešimtį metų nevartoju alkoholio.
Prisipažinsiu, tapus veganu nebuvo lengva – nežinojau ką valgyti, jaudinausi, kad negausiu pakankamo kiekio baltymų, o kur dar visuomenės spaudimas dėl vaikų (turiu tris sūnus), kuriuos su žmona taip pat nusprendėme auginti veganiškai. Esu stiprus žmogus, tačiau net man tai atlaikyti buvo sunku. Todėl apsisprendžiau – turiu ne tik nepasiduoti, bet ir padėti kitiems: viena iš mano misijų – skleisti informaciją apie augalinę mitybą ir jos privalumus.
Kartais vis dar norėdavosi mėsos (nors ir suvokiau iš kur ji atsiranda ir kokius pavojus sveikatai kelia). Erzindavo kavinėse klausinėti iš ko gamino vieną ar kitą patiekalą. Ačiū visiems pozityviais nusiteikusiems padavėjams bei virėjams, kurie nepadarė iš to problemų! Dar vienas dalykas – akylas etikečių studijavimas parduotuvėse – jau praėjo daug metų, bet vis dar darau iki šiol – kiek laiko sugaištama... Bet dabar rašydamas suvokiu, kad tai ir yra nubudimas, permainos, kurių laukiau, buvimas „čia ir dabar“ – iki tol viską dariau „automatu“.
Ar pasiilgstu kokių nors patiekalų ir produktų? Taip, kartais pasiilgstu tų patiekalų, kuriuos buvau įpratęs valgyti, tačiau veganai yra labai kūrybingi – jie gali bet kurį patiekalą pagaminti be gyvūninės kilmės ingredientų, parduotuvėse taip pat jau visko apstu – mėsos ir pieno produktų pakaitalų pasirinkimas – didžiausias negu bet kada iki šiol. Man pačiam veganizmo pradžioje buvo jų labai įdomu išbandyti, atrodė kaip koks kosmosas, tačiau dabar visgi daugiausiai maitinuosi pilnos struktūros maistu.
Be to neseniai gavau mitybos planą (bet dar nepraėjau jo naudoti). Turime šeimos dietologę, su kuria konsultuojamės kokius produktus rinktis, kaip juos derinti.
Žmona mane labai palaiko (ji pati vis dar valgo pieno produktus, tačiau labai mažai). Vaikus taip pat stengiamės mokyti tiek sveikos mitybos principų, tiek moralinių nuostatų. Aš pats pradėjau vesti įvairius mokymus, stovyklas, pastebiu, kad veganiškai besimaitinantys žmonės – mažiau agresyvūs ir labiau imlūs. Man nukrito svoris, dingo virškinimo bėdos, turiu žymiai daugiau energijos! Be to jaučiuosi puikiai ir dėl to, kad dėl mano juslių tenkinimo niekam neteko mirti.
Pats gaminu retai – tik per atostogas. Ne per atostogas gamina mano žmona. Mėgstu įvairius troškinius, tirštas sriubas, apkepus, iš šlamštmaisčio – „burgerius“, picas. Ryte būtinai išgeriu žaliąjį kokteilį. Gaminame ir saldumynus, tačiau kaip ir minėjau, viską be cukraus ir glitimo. Labai patinka naujų skonių atrasti keliaujant. Neseniai grįžau iš Balio, buvau apstulbintas maisto įvairove, spalvomis. Dievinu ir Indijos virtuvę. O lietuviški tradiciniai patiekalai nežavi – ne tik pilni gyvūninės kilmės produktų, bet ir labai nesveiki. Nekeista, kad visoje Europoje pirmaujame pagal širdies ir kraujagyslių ligų bei susirgimų vėžiu skaičių...
Labiausiai patinka namuose gamintas maistas, tačiau jei valgau mieste, einu į Holigans arba Vegafe. Žinau ir keletą visavalgiškų kavinių, kurios siūlo veganiškų patiekalų. Tiesa, kavinių ir restoranų tinkluose nesilankau, nes ten pateikiamas veganiškas maistas gaminamas su ta pačia įranga, indais, kaip ir mėsiškas.
Kaip motyvuoti žmones keisti mitybos įpročius? Visų pirma – rodyti savo pavyzdį. Kitas svarbus dalykas – sėkmės istorijos. Yra labai daug žmonių, kuriems atsisakius gyvūninės kilmės maisto, pagerėjo sveikata, išnyko lėtinės ligos, alergijos, odos problemos. Visgi, ne visas veganiškas maistas yra sveikas, tad domėtis būtina. Manau, kad permainas pradėti geriausia mažais žingsniai. Pavyzdžiui, pradėti nuo veganiškų pusryčių, vėliau valgyti veganiškus pusryčius bei pietus, o dar po kurio laiko – jau ir vakarienę. Žinoma, jei užtenka valios viską padaryti vienu ypu – puiku, tačiau žiūrėkime tiesai į akis: tokių žmonių – mažuma.
Suderinti veganizmą ir sportą - labai paprasta. Pasaulyje yra labai daug garsių sportininkų veganų. Man pakeitus mitybą sportuoti tapo tik lengviau. Galiu lengvai atlikti sportinius pratimus, kurie reikalauja tiek ištvermės, tiek greičio ar jėgos. Anksčiau labai svarbu buvo siekti tobulos kūno formos, tačiau šis troškimas dabar jau atrodo beprasmiškas. Pats sportas dabar man siejasi su laisve ir įvairove, smagiai praleistu laiku kartu su šeima: tai ir šokiai, ėjimas, bėgimas, kopimas į kalvą, laipiojimas medžiais, važinėjimas dviračiu, paspirtuku ar riedučiais, plaukimas, sportiniai žiemos užsiėmimai, tenisas, tinklinis, krepšinis, futbolas, malkų kapojimas, namų tvarkymas ir t.t. Deja, daug vyrų sportą supranta tik kaip štangos kilnojimą...
Sportas reikalingas, kad pagreitinti medžiagų apykaitą, gauti daugiau deguonies, kas itin svarbu smegenims, širdžiai ir kitiems organams. Tai užtiktina didesnį atsparumą ligoms, senėjimo procesų lėtėjimą, ištvermingumą ir pozityvesnį požiūrį į gyvenimą.“
(4FO studio nuotrauka)
Didelis ačiū iki dangaus Ignui už dalinimąsi patirtimi ir nuostabiu pavyzdžiu :)
Įkvepiantis video, šeima nevalgo mėsos. Ignas nevalgo išvis gyvulinių produktų:
Ignas moko sportuoti įvairaus amžiaus žmones:
Šaunuolis Ignas, vajej kaip gera žiūrėt veiklą jo. Sakė Ignas kad negalima sau kenkti reikia save mylėti, rūpintis savimi, leisti būti sau stebukladariams, ir daryti stebuklus:
Pasiklysti galima Igno veiklos jūroje, tema veiklos apie gyvenimą, apie kokybę gyvenimo kurios siekti jis skatina kuo sveikesne gyvensena.
Ačiū Ignai malonu buvo prisiliesti prie tavo veiklos n - tąjį kartą.
Pagarbiai - Virginija Luko
2018 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis
Streso įtaka organizmui
Stresas gali sukelti ligas, kortizolis iš kepenų organizme valomas pusantros paros.
Beje kavoje yra kortizolio...
Beje kavoje yra kortizolio...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)