Apie savajį AŠ

                    

Stebėtojui stebint, šviesos dalelytės reaguoja į jo stebėjimą. Mes stebėdami ką tai įtakojame.
Telepatija, telekinezė, matymas per atstumą, matymas laike. Mes galime sukurti savo pasaulį - Vadim Zeland.

Į ką koncentruojame savo dėmesį, tuo mūsų pasaulis užsipildo. O kiti netinkantys dalykai dingsta - kaip tai gali būti...
Realybė viena, bet kiekvienas turime skirtingą sluoksnį realybės ir keičiame konfigūraciją savo pasaulio.

Mes sukuriame situacijas vien dėl to kad mes į jas reaguojame. Taip žmogus save įveja į užburtą ratą. Gailestis sau, nuolatinis skundimasis kad yra blogai įkalina žmogų savo iliuzijoje.
Jūsų mintys ir jūsų kūnas - tai viena bendrovė. Kokios mintys, toks ir kūnas. Kaip reaguojate, tai ir gaunate.

Neigiamos mintys mus naikina iš vidaus. Todėl ar ne geriau, kad mūsų mintys būtų postulatai – teiginiai kuriantys pozityvą.

Visi svajoja ir gyvena savo sapnu. Mūsų pasaulis nerealus. Mūsų pasaulis – tai gimimas mūsų norų ir mūsų minčių.

Neigiamos mintys apie mus pačius ar aplink supantį pasaulį tai savęs zombavimas.

Mūsų smegenys – save sukurianti sistema. Tai galima palyginti su drugeliosparnų plazdenimu. Net paprasčiausia negatyvi emocija, kuri aplanko mus(mūsų išjausta), ji gali naikinantį veiksmą su savimi atsinešti, tuo pačiu naikindama ir visą organizmą. Ir kitas pasireiškimas drugelio efekto- jei mes pasakysim sau, kad mums nepakeliui su negatyvia emocija. Aš nenoriu išgyventi baimės, nekentimo kažko ar savęs, aš nenoriu išgyventi pykčio (tik reikia formuluoti sąmoningai žinant nuo ko turėtum būti laisvas).  Aš renkuosi išjausti pozityvias emocijas. Ir šis pasirinkimas su savimi nešis Gyvenimo Kūrybinę jėgą. Taip ilgainiui mes patys susikursim savo smegenis, kurios skirsis nuo ankstesnių smegenų savo veiklos stabilumu.

Didžiausias uždavinys žmogui yra tai, kad žmogus nebūtų priklausomas nuo kūno reakcijų. Uždavinys, kad jis pradėtų kurti, o ne jausti priklausomybę nuo emocijų. Susikurti sąmoningai nuotaiką, teisingas mintis ir veiksmus apgalvotai, pagrindžiant tai sąmoninga savo egzistencija. (Ko pasekoje bus juntamos mielos ir malonios reakcijos).

Žmogus gali kurti ir keisti pasaulį, bet ir pasaulis gali keisti ir kurti žmogų. Visa tai priklauso nuo to, kokioje būsenoje randasi jo sąmonė ir kūnas. Kai žmogus ramus, džiaugsmingas, kai geranoriškai žvelgia į pasaulį, jis gali keisti pasaulį. Pasaulis energetiškais trimačiais vaizdiniais kinta aplinkui. Kinta žmonės, keičiasi visi tie, kurie su tuo žmogumi bendrauja.

Mintis gali keisti audinio struktūrą organizme – nes gali keisti vandens struktūrą. Nesvarbu kokioje būsenoje jūsų kūnas, jūsų psichika, - jūs turite žinoti, kad jūsų sąmoninga mintis yra stipriausia už visas jūsų negatyvias būsenas. Jūs galite pakeisti viską bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo situacijos. Jūs galite pakeisti ne tik savo gyvenimą, bet ir suteikti prasmės kitiems, įkvėpti kitus keisti savo gyvenimus į pozityvą. Jūs gebate iš šaknų pakeisti tai, nesvarbu kokioje būsenoje jūs dabar bebūtumėte.

Žmogus yra visuma , ir mes negalime dalinti jo į kūnišką ir dvasinį žmogų. Mes galime kontroliuoti savo emocijas. Kontrolė – tai yra tai, kai mes stebime savo būseną(tokiu būdu dalyvio pozicijoje nebedalyvaijama, o stebima viskas iš  šono). Tokioje būsenoje galim pajausti, kad esame nebe kūnas, o kažkas daugiau. Dvasinė pozicija – tai stebėtojo pozicija, kuri yra priešinga egocentrinei pozicijai. Žmogus yra vientisas. Jo minty sir veiksmai keičia jį patį. Mūsų sąmonės dėka galim su savimi padaryti tyrinėjimus. Sąmonė mūsų leidžia ar neleidžia stlikti ar padaryti ką nors. Daugelio dalykų mes sau neleidžiam, nes su savimi pačiais lyg turėtumėm dėl to susitarimą. Mūsų mintis ir kūnas – tai visa vientisa. Mūsų sąmonė nustato tik atskirai visus aspektus. Egzistuoja objektas, daiktas, ir egzistuoja stebėtojas. Tai nustatė kvantinė fizika. Kas tas stebėtojas, siunčiantis impulsą, kuris keičia fizinę realybę. Žmogaus kūnas – tai ne stebėtojas. Pats žmogus – tai ne tai, kas keičia eksperimento kryptį. Žmogus – tai tik reakcija į dirgiklius. Keičia ir įtakoja – stebėtojas. Stebėtojas gali įtakoti žmogaus fizinį kūną ir erdvę aplink. Mintis – tai pasekmė kokio tai impulse. Tas impulsas – tai ir yra mūsų esybė, - tai, kas suteikia judėjimą, tai, kas suteikia pirmą riksmą gimusiam vaikui ir tai, kas lieka po mirties mūsų kūno. Sąmonė yra visa ko pagrindas.

Kūnas turi didelę reikšmę mūsų dvasinei būsenai. Kūnas – instrumentas, bet ne tik instrumentas. Kūnas turi keletą sluoksnių. Kūne yra organai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu veikia žmogaus būseną ir sąmonės būseną. Pavyzdžiui kvėpavimas (be plaučių mes negalėtumėm kvėpuoti). O kvėpavimu mes iššaukiame vidinę či energiją. Ir kai mes nuraminame savo kvėpavimą, kvėpavimas nuramina organus ir tai įveda į harmoningą sąmonės būseną. Juk užtenka padaryti savo kvėpavimą lengvą, tolygų, ramų, ir jau šiuo momentu sąmonė pradeda valytis. Todėl kūno būsena turi didžiulę reikšmę mūsų dvasiniam tobulėjimui. Ir fizinio ir dvasinio kūno treniruotė turi būti tuo pačiu metu.

Sakydami sau AŠ GALIU su pilnu atsidavimu tariant kiekvieną raidę šių žodžių, gauname neįtikėtiną rezultatą.

Jums gali pasirodyti, kad jūsų svajonė nepasiekiama. Daugybė žmonių atsisako savo norų. , vien tik todėl, kad netiki, negali patikėti kokiu būdu tai būtų realizuota. Taigi tikėti, kad tai įvyks – kaip ir nereikia. O reikia sistemingo darbo su skaidre. Jei dirbsite tai sistemingai, tai tam tikru laiko momentu atsidarys durys, t. y. galimybės, apie kurias jūsų protas netgi neįtarė.

Mūsų pasaulis susideda iš galimybių, priklausomai nuo mūsų pasirinkimo. Mes patys galim išsirinkti ir kurti savo pasaulį. Mes galim išsirinkti tai, kas gali su mumis nutikti.

Mes galime išsirinkti sveikatą, arba ligą savo kūne.Arba mes gebame būti nepriklausomi nuo negatyvių išgyvenimų ar emocijų.

Jogai kalnuose prie – 20 laipsnių temperatūros išdžiovina šlapias paklodes ant savo kūno. Buvo ieškota šilumos šaltinio: pasirodo tai ir yra sąmonė. Kūnas yra tik instrumentas. Sąmonė suteikia impulsą, kuriuo mes gebame ,,vairuoti”.

Žmogus turi sąmonę, kurią galima pavadinti kaip protą ir pasamonę, kas atsako už tokius procesus kaip kvėpavimas, širdies tuksėjimas, virškinimo trakto ir kiti refleksai. Viršsąmonė – …tai jau arčiau savojo AŠ. Mūsų mintys susiję su mūsų kūnu, bet sąmonė nesusijusi su kūnu. Nereikia painioti sąmonės ir minčių.

Viršsąmonė randasi ne mūsų kūno viduje, o metafizinės erdvės variantuose. Mes – dvigubi sutvėrimai. Iš vienos pusės mes turim fizinį kūną, o iš kitos pusės – mes būname subtiliajame metafiziniame pasaulyje.

Šeštas jausmas – tai kai gauname info iš aplinkos be jokių kitokių įprastų jausmų (kaip kvapas, šimumos, šalčio jutimas, garso , lietimo). Tėvams reikia pažadinti intuicijos centrą smegenyse. Jei vystytų visi intuiciją, sukurtų kitokį pasaulį. Žmogus, pas kurį dirba intuicijos centras, visuomet akimirksniu supras kas vyksta (kokie tyko pavojai, kas nutiks ir t.t.). Pasaulyje nevyktų nusikaltimai, nes jiems būtų užbėgama į priekį.

Realybė neapibrėžta mūsų mintimis mūsų galvoje. Veiksmas per atstumą neturi ribų. Mūsų paslėptasis AŠ , į kurį mes lyg specialiai norėtumėm atkreipti dėmesį, egzistuoja ten kur nėra nei erdvės nei laiko.

Kai mes sistemingai jungiamės prie kokios tai minties formos, kai gyvename virtualiame pasaulyje, kurį sukūrėme – tai konkretus darbas su skaidre.

Tai daroma sistemingai tikslo link nukreipta linkme. Kada jūs fiksuojate dėmesį į tam tikrą minties formą, kuri atspindi paveikslą, kuriame norimas tikslas jau yra pasiektas, jūs kaip ir apšviečiate prožektoriaus šviesa – t. y. – savo dėmesio į variantą iš galimybių erdvės.

Žinote, kas labiausiai nuostabu – visa realybė sudaryta iš energijos, kuri neturi ribų ir formos. Jūsų mintys: jūs , aš , šis kalnas, ši planeta, ši Visata yra visa Vienis ir yra nedaloma.

Visa mūsų realybė yra tai, kaip mes ją priimame, reaguojame , ir tai, kaip mes elgiamės vėliau. Ir tai, kas bus toliau, priklauso tik nuo mūsų tolesnio pasirinkimo – to, ko mes norim.

Pagrindinis uždavinys – tai kontrolė, turėti valdžią vykstantiems įvykiams, valdžią vykstantiems procesams. Daugelis tai vadina KETINIMU, t. y. – sekimu paskui savo kūrybinę mintį. Principas ketinimo: sukurti tai ir daryti dėl proceso. Mūsų esybė atveria daugiau galimybių mūsų patyrimų kelyje.

Ir šis platus diapazonas galimybių mums leidžia būti kūrėjais mūsų gyvenimo. Kur mintis – ten ir jos pasekmės. Tiktai jei ta mintis sufokusuota ir jos siuntėjas neskendi abejonėje ir baimėje ją siųsdamas. Mūsų realybė – tai yra tai, kas dabar esame mes. Tuo, kuo būti toliau, mes renkamės kiekvieną akimirką.

Mes turime kontroliuoti tėkmę savo minčių. Jei jūs valdote savo mintis, tai jau galima teigti, kad jūs valdote savo realybę.

Būti laimingu, galinčiu kurti stebuklus, daryti netikėtinus stebuklus, sukurti tai, kad visi stebėtųsi tuo, kaip jūs gyvenate. Bet dabar jūs jau žinote, norint turėti tai, ko norite, užtenka nustoti bijoti savo minčių ir norų. Visa ką jūs sau uždavėt kaip užduotį – išsipildo. Tai eikit ir nustebinkit save ir kitus, žinant kad dabar jūsų gyvenimas ne atsitiktinumas, ne reakcija, o jūsų noras. 

Tai vertimas iš rusų kalbos šio dokumentinio filmuko, sėkmės žiūrint ir nuolatinio mėgavimosi išgirstant patvirtinančias tiesas apie save ir savo beribes galimybes. :)

https://www.youtube.com/watch?v=vkYfX2r_m4U#t=123

Pagarbiai - Virginija Luko