2012 m. gegužės 22 d., antradienis

Bijomės savo stiprybės


Bijomės savo stiprybės
Labiausiai bijome ne savo menkumo.
Labiausiai bijome, kad esame per daug galingi.
Labiausiai mus gąsdina ne mūsų tamsa, o mūsų šviesa.
Klausiame savęs: kas gi esu, kad turėčiau būti nepakartojamas, nepaprastas ir nuostabus?
Bet kas gi esate, jei neturėtumėte toks būti?
Esate Dievo vaikas.
Būdamas mažas pasauliui nieko neduodate.
Jei susigūžiate taip, kad jau netrikdote kitų, tai ir šviesa nuo jūsų nesklinda.
Visi turime šviesti kaip vaikai.
Esame gimę, kad atskleistume savyje glūdintį Dievo puikumą.
Jį turi ne kai kurie žmonės, bet kiekvienas iš mūsų.
Ir kai skleidžiame savąją šviesą, patys to nesuvokdami kitiems leidžiame daryti tą patį.
Kai išsivaduojame iš savo baimės, mūsų esatis savaime išlaisvina ir kitus.

Marianne Williamson (iš knygos Mylėk save…E. M. ir W.Zurhorst).

2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Ksaveros Vaištarienės vegetarizmo pamokos

http://www.laikas.lt/lt/info/1900/ksaveros-vaistarienes-vegetarizmo-pamokos/

Ksavera Vaištarienė vegetarinės mitybos šalininkė, vegetarė teigia, kad žmogus maitinasi ne tik maistu, bet ir prana - gyvybine kosmine energija, esančia aplink mus. Mes ne vien maistu gyvi. Taip pat įkvepiame su oru nedidelius kiekius pranos. Ksavera teigia, jog : "joks negyvas maistas su "tuščiomis negyvomis kalorijomis" negali tenkinti mūsų labai reiklių gyvų ląstelių. Vadinti kaloringą maistą energetiniu joks bioenergetikas nesiryžtų. Oficialioji dietologija svarbiausiu maistinės produktų vertės rodikliu laiko kaloringumą, nepaisant to, kokie produktai jį teikia"(Vaištarienė, 2011, p. 123). Mus maitina ne tik maistas - bet ir jo kvapai, spalvos. Mes ne tik maitiname savo fizinį kūną, bet ir mentalinį, jausmų kūną. Vegetarai ,pasak Vaištarienės, gali pasigirti gerai veikiančiu žarnynu, kuriame esančios gerosios bakterijos sintetina B12 vitaminą. Antibiotikai žudo gerąsias bakterijas. Hemoglobino ar geležies stygius anaiptol nesusijęs su gyvulinių produktų nevartojimu. Pagal Ksaverą , kuri remiasi Louisos Hey, amerikiečių psichologės patirtimi, "širdies ir kraujagyslių sistemos darbui ir kraujo sudėčiai didžiulę reikšmę turi meilės jausmo praradimas, ledinė širdis arba tą žmogų kažkas nustojo mylėti. Tada sulėtėja kraujo apytaka, ištinka infarktai arba stenokardijos priepuoliai, išsivysto piktybinė mažakraujystė"(Vaištarienė, 2011, p. 124). Vegetarams dažnai primetama ši "galima problema". Primygtinai siūloma tikrintis kraują, reikalaujama valgyti mėsą ir kt. gyvulinius produktus, kuriuose neva gausu vitamino B12. Deja nuo gyvulinių produktų vartojimo žmonės dažnai kenčia nuo stuburo, sanarių, raumenų skausmų. Tai atsitinka todėl, kad raumenyse, stubure, sanariuose kaupiasi nuo gyvulinių baltymų šlapimo rūgšties kristalai, kurie "kaip adatos bado nervų šaknelių galūnes ir sukelia nežmoniškus skausmus. < ... > Teigti, kad žmogaus būtinų 8 amino rūgščių yra tik jautienoje, kiaulienoje, vištienoje ir kitoje mėsoje, yra absurdas"(Vaištarienė, 2011, p. 124). Žmogaus organizmas yra unikali sistema - visuomet atsinaujinanti. Tereikia palengvinti organizmo atsinaujinimą - suteikti palankias sąlygas tam - t. y. neapsunkinti gyvuliniu maistu, o duoti vegetariško maisto - to ko jam ir reikia iš tiesų. "Žmogaus organizas yra be galo tobulas, jis, kaip ir žolėdžių gyvūnų organizmas, pats sintetina reikalingas amino rūgštis iš įkvepiamo azoto, anglies dvideginio ir deguonies; veikiant šviesos energijai, panašiai kaip fotosintezės metu augalai sintetina reikalingas medžiagas. < ... > Apgaudinėti žmones pasenusiomis neteisingomis mitybos pseudoteorijomis neturime teisės"(Vaištarienė, 2011, p. 124).
       Mitybai tinka tik termiškai neapdorotos daržovės, vaisiai, uogos, grūdiniai augalai, riešutai ir kt, augaliniai produktai. (Konservuoti produktai yra netinkantis labai sunkus maistas). Pasak Ksaveros Vaištarienės nuo radiacijos XXI amžiuje galės apsisaugoti tik vegetarai, nes augalinė ląsteliena (morkų, kt. daržovių, vaisių) pašalina radioktyvias medžiagas iš organizmo. Vegetarai pasižymi žymiai didesniu ištvermingumu, nei gyvulinio maisto vartotojai. Vegetarams ligos yra retas reiškinys.
      Galiu patvirtinti, kad man pačiai maitinantis veganiškai mane paliko tokios problemos kaip žemas kraujo spaudimas. Veganiška mityba atsikračiau "nepagydomos ligos "(taip gydytojai teigė) kuri pavadinta: "mastitus granuliomatossa". Gripo epidemijų metu jaučiuosi saugiai, nes manęs tai jau nebeliečia. (Kartą tik buvo sloga, kuri tęsėsi tik tris dienas !!!!!!!!). Visuomet esu geros nuotaikos, jaučiu "vidinę šypseną" savyje, kurios specialiai nereikia "kurti" - ji tiesiog yra. Linkiu ne tik geros išorinės nuotaikos, bet ir nuolatinės vidinės šypsenos. Kai šypsosi vidus - visas pasaulis siunčia atgal daugybę šypsenų, - aplinka atspindi mūsų išsiųstą energiją, tai lyg mūsų veidrodis.
      Su Meile, Pagarbiai - Virginija Luko

Citatos panaudotos iš Ksaveros Vaištarienės knygos: "Padėkime sau". Ačiū Ksaverai Vaištarienei.


2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Apie alkoholį

Tiesa apie žmonijos girdymą ir bukinimą, neva reikia gerti kultūringai, arba jau kitas kelias - alkoholizmas, o gyventi blaiviam - tai jau kaip nėra pasirinkimo, nes sociumas į tokius žmones žiūri kreivai. Verta pažiūrėti šį filmuką.
http://www.youtube.com/watch?v=ajW0K5EDYHs&feature=youtu.be



http://www.laisveserdve.lt/Spiritas-ir-samone-simboliuose-ir-tikroveje

Spiritas ir sąmonė simboliuose ir tikrovėje

Smegenų centre, simetrijoje, randasi kankorėžinė liauka, kuri atsakinga už žmogaus sąmonės vystymosi lygį.
Visų senovės raštų, paveikslų simboliuose vaizduojamas kankorėžis galvos apdaruose: Šyva, Buda, Osiris, faraonai, Tamos ir kt. Šiandieninis Vatikanas turi pušies kankorėžio skulptūros kiemelį.
Tie, kurie vysto savo sąmoningumą būtent šios liaukos aktyvavimo pagalba, atkuria gamtos jiems skirtus sugebėjimus. Girtuoklių ir blogybių dievas Bakas vaizduojamas su ilgomis ausimis, nagais ir iltimis, taip pat piešiamas su kankorėžiu virš galvos ir ant jo lazdos galo taip pat yra kankorėžis. Dar vienas pijokų dievas Dionizas taip pat nupieštas su kankorėžiu. Kaip čia yra?
O kodėl alkoholinius gėrimus vadina spirituotais? Spiritas (spiritus - dvasia, siela, įkvėpimas) atidaro žmogaus sąmonės duris visiems įmanomiems anapusinio pasaulio demonams. Senovėje žmonės tai žinojo ir simboliškai tai rodė savo piešiniuose, o mūsų mokykloje vaikams šito nedėsto, gi prevencinės kultūringo gėrimo programos būtent ir skatina vaikus nuo mažens mokytis alkoholizmo.
Pažiūrėkite į išgėrusius žmones. Normaliems žmonėms jie atrodo, kaip apsėsti.
Alkoholis veikia būtent kankorėžinę liauką taip, kad žmogų, vartojantį alkoholį galima valdyti kaip tik nori, nes jis šito suprasti jau nepajėgia.
Mąstantiems žmonėms reikia žinoti, kad visi žmonės, kurie vartoja alkoholį ir skelbiasi esą aiškiaregiai, ekstrasensai ar dar kokie žiniuoniai, dirba tik su šmėklų ir demonų pasauliais. Kitaip ir būti negali, nes kad pamatyti šviesą, reikia pakilti iki jos. O Šviesa tai - kankorėžinė liauka, kuri yra sąmonės akis, ir jeigu ji užpilta alkoholiu, ji mato tamsą ir jos gyventojus.


Toliau žiūrėti čia: http://www.laisveserdve.lt/Spiritas-ir-samone-simboliuose-ir-tikroveje 


 

Apie nuodus maiste, fluorą, genetiškai modifikuotą maistą ir pan.

http://www.youtube.com/watch?v=MJrWQxWujHA&feature=player_embedded

2012 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis

ŽMOGUS PRADĖJO VAIKŠČIOTI VĖL

Savo valios, tikėjimo ir jogos dėka žmogus vėl vaikšto, gydytojai jam sakė, kad jis jau niekada nebevaikščios

2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis

Žmogus be rankų be kojų sugeba įkvėpti pasaulį

http://idomybes.one.lt/straipsnis/nikas-vujcicius-vede-859

http://www.youtube.com/watch?v=H8ZuKF3dxCY&feature=player_embedded

Nikas Vuičičius (Nick Vujicic) - vyras be kojų ir rankų, kažkada norėjęs baigti savo gyvenimą savižudybe. 1999 metais jis įkūrė nekomercinę organizaciją "Gyvenimas be galūnių" (Life without Limbs). Nikas skaito paskaitas mokyklose, bažnyčiose ir net kariniuose daliniuose, jis motyvuoja gyvenimui tuos, kurie neturi jokių akivaizdžių priežasčių skųstis. Per paskaitas jis pasakoja apie savo gyvenimą, o kai vaikai gatvėje klausia jo "Kas tau nutiko?!" ir atsako jiems kimiu balsu "Viskas dėl cigarečių".

2012 m. gegužės 4 d., penktadienis

Kas iš tikrųjų valdo žmoniją, ir dar apie astralinius parazitus

http://www.youtube.com/watch?v=cmKeSIVpNR8&feature=share

David Icke paskaita anglų kalba

Apie David Icke rusų kalba keletas video  ir straipsnis
http://atsibudimas.ucoz.com/news/beribe_meile_vienintele_tiesa_visa_kita_iliuzija/2011-06-17-156

reptiloidai ir iliuminatai :
http://www.youtube.com/watch?v=-iO950Ffys8&feature=player_embedded#at=747

http://www.youtube.com/watch?v=ar8BXeOmSRA
čia apie iliuminatus trumpai aiškiai:
https://www.youtube.com/watch?v=nbLyY8OfHZs#t=64



David Icke vienas iš pirmųjų pradėjo kalbėti apie tai, kas ištiesų valdo žmoniją.
apie žmonijos valdymą dar šis video

Apie požeminius miestus, požemines bazes

Apie lietuvį mokslininką Gervę - įdomu ir verta:

Per savo mokslinę karjerą akademikas Jonas Gervė prisilietė prie tokių dalykų, per kuriuos galima prieiti prie fundamentalių materijos valdymo svertų. Ir šių dalykų Jonas Gervė, kol buvo gyvas, mokė žmones.
J. Gervė gimė Lietuvoje, tačiau dėl tam tikrų visiems žinomų istorinių aplinkybių atsidūrė Igarkoje. Lietuvių tremtinių vaikas baigė Leningrado kalnakasybos institutą. Nuo 1970 metu jis iškėlė sau užduotį – sujungti visą žmonijos dvasinį ir mokslinį palikimą į vieningą dialektinę koncepciją.
Vieninga Jono Gervės dialektinė koncepcija apima bendrinius Visatos sąrangos principus. Ši koncepcija, anot jo paties, suteikia aiškų supratimą apie žmogaus ir gamtos sąveiką. Koncepcija apima pagrindinius evoliucijos dėsnius. Visa informacija, kurią akademikas surinko per savo darbo karjerą yra kruopščiai patikrinta ir ištirta remiantis fizikos, chemijos, matematikos dėsniais. Akademikas buvo daug kartų tikrintas, jokių klaidų nėra.
Jis sakydavo, jog Visatos sąrangos ir žmogaus pažinimo procesas stokojo paprasto dalyko – vieningos teorijos apie tai, kaip sukurtas pasaulis. Biblija, šventi raštai sako vieną tiesą, mokslas – kitą. O kur tas bendras vardiklis? Todėl žmogui visuomet lieka aktualus klausimas apie jo paties vietą Visatoje.


Toliau skaityti čia: 


http://kvantinemagija.lt/jonas-gervi-visas.html



Dar apie aurą, ir astralinius parazitus : Straipsnis paimtas taip pat iš Gintaro Mikšiūno tinklalapio www.kvantinemagija.lt

http://kvantinemagija.lt/kaip-astralas-patenka-i-zmogu.html

Didelis Ačiū Gintarui

Įdedu straipsnį, nes ši  informacija manau labai reikalinga

Pavyko užfiksuoti, kaip astralas patenka į žmogų


By Gintaras - Posted on 02 Gegužės 2012
Nesenai panaši tema šioje svetainėje jau buvo. Prieš porą mėnesių rašėme apie tai, kad Afrikos žurnalas SA Scientific Journal nušvietė grupės mokslininkų iš Keiptauno universiteto (Pietų Afrika) atradimą. Esą jie buvo nustatę, jog žmonių protams vadovauja būtybės ir kito pasaulio. Nors daug kam kilo įtarimų dėl tokios informacijos autentiškumo, parapsichologams visa tai yra senai žinomi dalykai.

Paprasti žmonės, taip pat ir vadinamojo elito atstovai slapta buvo fotografuojami įprastose vaizdo kamerose paslėptais Kirlianų aparatais. Maždaug prieš 10 metų vykdant tokį projektą buvo atlikta pakankamai daug auros nuotraukų, kalbinant žmones, kuriems tuo pat metu buvo atliekamas ir smegenų veiklos stebėjimas. Paaiškėjo, kad Kirlianų aparatais užfiksuotos auros deformacijos sinchroniškai sutapdavo su tam tikrų smegenų centrų suaktyvėjimais.
http://www.kvantinemagija.lt/astraliniai-parazitai.html
Nesenai interneto platybėse pasirodė dar vienas panašus straipsnis apie tos pačios Keiptauno universiteto mokslininkų grupės atliktą tyrimą. Šį kartą (kaip ir anksčiau) straipsnio šaltinis nėra labai aiškus, panašu į ezoterinį popsą, tačiau pati informacija be galo intriguoja. Žemiau pamatysite, kaip Krilianų aparatu mokslininkams pavyko nufotografuoti astralinės būtybės nusileidimą į žmogaus galvą per Sachasrarą čakrą. Vaizdelis labai įdomus.
Straipsnyje pabrėžiama, jog tyrimas tapo tikra sensacija. Dėl įvairių priežasčių jis vėliau buvo įslaptintas. Iš pradžių tiesiog buvo daroma daug auros fotografijų su tikslu išsiaiškinti dėsningumus.
Apie pačios auros egzistavimą niekas net nediskutuoja ir taip žinoma, jog tai realybė. Žmogaus kūnas skleidžia gana platų elektromagnetinės spinduliuotės spektrą. Egzistuoja dalis laukų, kurių kilmės oficiali mokslinė doktrina pripažinti negali, nes tektų perrašyti vadovėlius ir keisti nustatytą realybės supratimą. Tačiau tie laukai egzistuoja, lygiai taip pat, kaip ir obuolys ant stalo.
Žemiau pateiktose nuotraukose matome du žmones. Kairėje ekrano pusėje raudona aura spindi šiuolaikinis, modernus, „stresinis europietis“, t.y. uolus pilietis, kuris į viską reaguoja ir visko bijo, geria daug vaistų ir nevengia alkoholio. Tipiškas viešojo sektoriaus atsovas? Ar nieko neprimena?

Dešinėje pusėje nuotrauka žmogaus, kuriam į viską nusičiaudėt. Jis dėl visko ramus, nestresuoja, nesikolioja, nebijo, nesivaiko, nekonkuruoja, nebėga. Veido raumenys atsipalaidavę, akys ramios, spinduliuoja pasitikėjimas savimi. Auros spalva šviesi, melsvai-žydra, širdies plotas - šviesiai raudonas (turėtų būti rožinis, nuotrauka nelabai teisingai nuretušuota).
Tačiau kol kas dauguma piliečių yra panašūs į vadinamuosius „stresinius europiečius“.
Apibrėžimas: "Stresinis europietis" yra nauja Homo Sapiens veislė, skirta juodiems darbams (nepriklausomai nuo kvalifikacijos) atlikti. Šią veislą pavyko išvesti per [paskutinius 2-3 tūkst. metų. Tai yra biologinių-cheminių ir elektrinių reakcijų pagrindu veikianti mašina, kuri lengvai reaguoja į pažįstamus dirgiklius pagal užprogramuotą tvarką. Toks individas greitai susinervuoja, daug serga, daug valgo, daug geria, o svarbiausia pasiduoda valdymui agregorines struktūras. Kitaip tariant, tai yra ateities orientyras į kurį mus veda visokių rūšių valdantieji.
Bet jeigu mūsų visų auros spindės žydra spalva, biudžetai nesurinks pinigų, o valdžios dar labiau išprotės. Tiesiog nebus už ko tokį pilietį pakabinti, nes jam viskas „iki lepmutės“, jis turi gerą sveikatą, puikius santykius su žmonėmis, viskas sekasi, o neigu ir nepasiseka, tai dėl nieko nepergyvena. Tai žmogus, kuris gyvena darnoje.
Juodieji ir šviesūs astralai
Keiptauno eksperimentai padėjo tyrėjams išskirti dvi pagrindines astralinių būtybių kategorijas. Jos būna juodos ir švarios. Abiejų elgesys skiriasi. Pasirodo, kad juodosios žmogų medžioja pačios.
Jų aukomis, kaip taisyklė, tampa energetiškai nusilpę žmonės, kurie jau būna pažeisti įvairių priklausomybių, narkotikų bei paranojiškų ideologijų (pavyzdžiui: komunistai, kapitalistai, anarchistai, kraštutiniai fanatikai, seksualinių anomalijų mėgėjai ir t.t. ).
Kabliuku infekcijai tampa sudirgimas, pyktis, pavydas, prievarta. Žmogus gali tiesiog per vieną minutę neatpažįstamai pasikeisti. Iš pažiūros ramūs ir taikūs žmonės staiga ima siautėti arba šaudyti savo kaimynus ir bendramokslius.
Tuo pačiu pasikeičia ir žmogaus sveikata, žinoma, į neigiamą pusę. Daugelio parapsichologų patirtis sako, kad jei prikibo tikras virusas, tai yra didesnė tikimybė, jog žmogus turi ir astralinį parazitą. Jeigu susirgai gripu, būtina kuo skubiau atlikti rimtą savianalizę. Nuo tokių dalykų neapsaugotas nei vienas, net ir dvasiškai pabudęs žmogus.
Tačiau žmogus gali sau padėti, jeigu teisingai įvertins savo veiksmus ir susidėlios prioritetus į ateitį remiantis darna, harmonija ir Dievu.
Tačiau yra ir švarios būtybės, kurias taip pat fiksuoja Kirlianų aparatai. Jos išsirenka dvasiškai augančius žmones, tačiau neatstumia ir tų, kurie trokšta pagalbos atsitiesti. Galima juos vadinti angelais sargais, mirusiais protėviais, elfais ir pan, bet esmė ta pati. Jie padeda, kai žmogus padaro sprendimą ir nori griebtis bent jau šiaudo.
Šioje nuotraukoje pavaizduota, kaip tamsi astralinė būtybė užkemša sachastara čakrą.
Galima visaip komentuoti, jog tai montažas. Galima sutikti su nuomone, jog tokią klastotę nesunku padaryti su fotoshoph'u, tačiau daugelis skaitytojų neleis sumeluoti, jog tokie vaizdeliai jų praktikoje ne tokie jau reti.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kaip atrodo agregorai?
Daugelis klausia, o kaip gi atrodo kolektyvinės astralinės struktūros? Šiame piešinėlyje dailininkas vaizdžiai pateikta mintis, kaip tos pačios astralinės struktūros, kurias galima pavadinti "informaciniais virusais", "agregorais", "demonais", "švytuoklėmis" ir pan. valdo dideles grupes žmonių.


Čia kitas dailininkas pavaizdavo, kaip susidaro vadinamieji religiniai agregorai, kurie pajungia dideles grupes žmonių į vieną sistemą ir ieško vis naujų aukų. Jeigu žmonių širdys plaka vienu ritmu, jeigu visi žiūri tik į vieną pusę, vadinasi tokia žmonių grupė jau yra užvaldyta agregoro. Greičiausiai - negatyvaus.
Pakankamai realus ir aiškus paveikslas. Gal būt šis piešinys padės įsivaizduoti, kaip veikia bestruktūrinės būtybės, kurios vienu metu galu užvaldyti milijonus žmonių. Ir tie milijonai žmonių savo gyvybinę energiją atiduoda savo vadinamiesiems "šeimininams".
Tos būtybės taip pat atsilygina, jeigu žmogus apsisprendžia aklai joms tarnauti: duoda žinias, pinigus, šlovę. Bet už tai reikia pasirašyti krauju. Kiekvieną kartą, duodami priesaiką ar naudodami populiarius okultinius simbolius (kartais jie atrodo labai pasaulietiškai), žmonės įsileidžia į save čiuptuvus.

Gera žinia: visus tuos čiuptuvus galima nukapoti. Tam padeda meditacija, joga, ci-gun'as, kvėpavimas, dėmesio koncentracimo pratimai, malda, fizinis aktyvumas, šaltas dušas ir kitokios dvasinės praktikos.
Trumpas filmukas apie auros diagnostiką
http://www.youtube.com/watch?v=LVka5_krwOQ
www.kvantinemagija.lt


Agresyvios astralinės būtybės ir jų tipai

ĮrašėGintaras- Įrašyta08 Balandžio 2013
Astralinis pasaulis tik prieš porą šimtų metų tapo tyrimų objektu. Dabar, kai yra plačiai naudojami Kirlianų aparatai, jį tyrinėti tapo ir lengva, ir pavojinga. Šioje svetainėje ne kartą buvo rašyta apie tai, kad Pietų Amerikos mokslininkai nustatė, jog aukščiausi valstybių vadovų biolaukuose tiesiog knibžda įvairiausių astralinių parazitų.
http://www.kvantinemagija.lt/astraliniai-parazitai.html

Jų turi ne tik politikai, bet ir kiekvienas mirtingasis žmogus. Jis dažnai net nežino, kad jų turi, nes niekas nemoko kaip juos atpažinti ir apsivalyti. Jie veikia, kaip paprasti virusai – krentant žmogaus energetikai, siaurėja požiūris, atsiranda baimės, kurios yra pagrindinis indikatorius, jog žmogaus „lauke“ yra negatyvių astralinių būtybių. Vaikai nuo kelerių metų mokomi laikytis kūno higienos, tačiau kaip laikytis „astralinės higienos“ – niekas nemoko nei vaikų, o juo labiau suaugusiųjų.
Literatūroje daug rašoma apie tai, jog pirmas žingsnis į energetinę higieną turėtų būti sugebėjimas atpažinti būsenas ir pojūčius bei juos keisti. Taip pat svarbus pozityvus mąstymas bei darbas su savimi vienybės su Dievu link.
Tyrimai šioje srityje prasidėjo dar 19 a. Tam kelią paklojo Jelena Blavatskaja bei jos darbų pasekėjai iš teosofų draugijos. Tačiau, praėjus šiek tiek daugiau nei pusę amžiaus, pirminis optimizmas dėl bandymo tyrinėti anapusinio pasaulio gyvybės formas pavirto į nepasitikėjimą ir netikėjimą, o kai kuriais atvejais – atvirą sarkazmą. Mistikai ir okultistai vis dažniau pradėjo kalbėti apie astralines būtybes, kurie maitinasi žmogaus energija, o taip pat – apie rimtas problemas, susijusias su neatsargiomis kelionėmis į paralelinius pasaulius.
Nežiūrint į tai, jog per pastaruosius kelis šimtus metų apie astralinį pasaulį yra sukaupta labai daug informacijos, tikrasis vaizdas mums nėra žinomas. Per didelis smalsumas šioje srityje niekada nebuvo sveikinamas. Tačiau vieną dalyką su gana dideliu tikslumo koeficientu pavyko išsiaiškinti – bendravimas su vadinamosiomis astralinėmis būtybėmis yra pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai išsiaiškinę žmonės brangiai sumokėjo savo asmenine sveikata ir gyvybe. Nuo šios „nuodėmės“ saugo ir Biblija, ir Koranas.
Netikėta Jelenos Blavatskajos ir jos bendraminčių mirtis, daugelyje žmonių atšaldė optimizmą ir privertė tyrinėtojus daug blaiviau vertinti situaciją. Prieš maždaug 100 metų tyrinėtojai patvirtino hipotezę, kurią žinojo beveik visos religijos: tai ką priimta vadinti vaiduokliais arba astralinėmis būtybėmis, ateiviais iš kitų planetų, gali užvaldyti tuos, kurie jais domisi. Neretai tuo užsiima silpni, nuo priklausomybių kenčiantys žmonės arba tie, kurie bėga nuo spręstinų problemų į okultizmą ir ten ieško atsakymų. Tokie žmonės labai lengvai patenka į astralinių būtybių pinkles, kurias jie patys sukuria, prišaukia, kurioms gyvybiškai yra reikalinga energija. Be alkoholikų ir narkomanų, į ypatingą grupę papuola ekstrasensai ir spiritistai. Po to, kai mediumas atiduoda save mainais į informaciją, jo subtilieji kūnai tampa astralinių būtybių maistu.
Piešinyje - XX a. pradžios bandymai klasifikuoti astralinius parazitus. Jie panašūs į tikrus ...

Astralinės būtybės laiko žmogų nežinioje arba vedžioja už nosies, priklausomai nuo to, kokia jo energetinė būsena. Pagrindinė jų užduotis – iššaukti baimę, agresiją gyvybės ir gyvenimo atžvilgiu. Būtybės save pateikia, kaip žmonijos mokytojai, ateiviai iš kitų planetų ir duoda „čenelingus“. Kalbant apie pastaruosius, nereiktų pamiršti, jog visi vadinamieji „Didieji mokytojai“, „Mchantmos“, „Nušvitę“ ar „Pakylėtieji“ valdovai, kurių pranešimus „užrašo“ įvairių religinių pakraipų bei New Age mediumai, yra ne kas kita, o tie patys astraliniai parazitai.
Žmogų valdantis ir energetiką siurbiantis astralas bijo konkurencijos, todėl stengiasi savo auką „apsaugoti“ nuo kitų „kolegų“, todėl trukdo priimti, pavyzdžiui kitus teiginius, iš kito „kanalo“, nors jie idėjiškai gali būti labai panašūs. Tuomet astralas įjungia žmogaus racionalųjį protą, kuris lygina ir analizuoja, ieško skirtumų.
Patirtys keliaujant be kūno
Nežiūrint į pavojus, kylančius iš subtiliųjų pasaulių, kai kurie žmonės su malonumu ieško nuotykių astralinėse kelionėse anapus. Tačiau astralinis pasaulis yra daugiasluoksnis ir tūkstančius kartų labiau apgyvendintas negu trimatė Žemė. Čia, Žemėje, galima sakyti iš dalies esame apsaugoti, nes mums duoti specialūs „akiniai nuo saulės“ - socialinė matrica, kuri dvasiškai neišprususį žmogų apsaugo nuo bereikalingų bandymų „atidaryti stogą“. Kai tik žmogus peržengia slenkstį, energetinės būtybės iš karto ištiesia pagalbos ranką, nes joms reikalingas maistas iš mūsų pasaulio – emocijos, kurias patiria žmogus gyvenantis socialinėje matricoje. Iš tikrųjų tai pati matrica gimdo problemas, kurios rezonuoja su astralais. Ir taip gaunasi uždaras ratas.
Jeigu, pavyzdžiui, žmogus medituoja, o vakare grįžta pasibarti su artimaisiais, smarkiai rizikuoja, nes tokio žmogaus sąmonė yra atvira, o neišspręstas negatyvas „prišaukia“ panašias energijas subtiliam plane, kuriame viskas dauginasi akimirksniu ir šimteriopa jėga grįžta atgal.

Dvasiškai su savimi dirbantiems žmonėms paprastai astralinės kelionės nerūpi, nes yra kiti tikslai ir kiti prioritetai, o astralinės kelionės ir paranormalūs gebėjimai yra tik sidhos, t.y. laikini efektai, kurie gali būti kliūtimi eiti tolyn. Tuo žavėtis nereikia. Senosios maginės mokyklos naudoja išėjimo iš kūno technikas tik kaip mokymo priemonę, mokytojams prižiūrint ir tik tam, kad tokios patirtys sumažintų racionalaus proto diktuojamus apribojimus, susijusius su savęs identifikavimu bei realybės struktūra.
Neatsargūs keliautojai po astralines platybes dažnai tampa „sąjungininkų“ aukomis, kurios, surezonavusios su žmogaus problemomis (panašus traukia panašų) ir prikimba prie lauko. Žmogus iš kelionės grįžta jau su „bagažu“. Vėliau toks vampyras maitinsis to žmogaus energetika, palikdamas psichologines bei sveikatos problemas. Tuo tarpu auka galvos, kad ją nužiūrėjo arba prakeikė, o artimieji manys, kad apsėdo.
Neretai energetiniai parazitai gali įeiti į kontaktą su savo auka ir prisistatyti ne žemiško proto būtybe, šambalos gyventoju arba net pačiu Dievu. Geriausiu atveju žmogus, kuris netikėtai ausyje išgirdo angelo balsą, kreipsis pas psichiatrus, o blogiausiu atveju ims rašiklį į rankas ir užsirašinės diktavimus. Po to išleis knygą arba įdės video įrašą į socialinius tinklus.
Ryšys tarp astralinių kelionių ir ligų yra žinomas senai.
Astraliniai parazitai
Lervos
Ne vieną kartą buvo bandyta klasifikuoti astralines būtybes. Daugumą jų galima laikyti nevykusiais. Tyrinėtojai paprastai orientuojasi į išorinį vaizdą, tačiau jis gali būti labai klaidingas. Visų rūšių vampyrai gali atrodyti kaip tik nori ir vedžioti už nosies labiausiai įgudusius tyrinėtojus. Todėl egzistuojantys apibrėžimai yra tik paviršutiniški. Be to tyrėjai turi reikalų su žemų vibracijų būtybėmis ir vargu ar jie nori patys susimažinti vibracijas vien tam, kad pamatytų realų demono vaizdą.

Vienas iš labiausiai paplitusių astralinių būtybių pavadinimų yra lervos. Literatūroje teigiama, kad jos yra primityviausios astralinio lauko gyventojos. Naujausias jų pavadinimas – virusinės proto programos, įkyrios būsenos, idėjos. Jas gimdo pats žmogus, o kartais netgi karinės laboratorijos. Jei reikalingas globalus užkratas, jis paskleidžiamas per TV ir kitas „informavimo“ priemones.
Jei žmogus turi klaidingų idealų, neįgyvendintų ketinimų, užstrigimų įsitikinimų sistemose bei standartuose, gailestavimo dėl praeities arba baimių dėl ateities, praranda didelius gyvybinės energijos kiekius energijos. Ją susiurbia įkyrios mintys, kurios, atrodo, kyla tiesiog iš niekur, lygioje vietoje. Štai tos įkyrios mintys yra proto virusai arba lervos. Bet koks žmogus, kuris gyvena negatyviais prisiminimais ir baimėmis dėl ateities, turi energetinių parazitų, kuriuos maitina. Tos būtybės ne tik geria energiją, bet ir pritraukia aplinkybes pagal to žmogaus būseną. Todėl žmogui atrodo, kad jam nesiseka, kad Dievas baudžia, kad kažkokios anapusinės jėgos jam neleidžia pasiekti tikslų ar būti savimi. Iš tikrųjų jis pats sau neleidžia daryti, maitindamas savo astralinę fauną.
Literatūroje teigiama, kad astralinės būtybės mėgsta dogmatiškus „siauro diapazono“ žmones, kurie linkę viską skirstyti į juodai baltą pasaulį, sukurtą pagal į smegenis instaliuotus standartinius įsivaizdavimus“.
Jeigu jūsų pašnekovas mano, kad jo tiesa yra galutinė ir neginčijama, kad jis vienintelis yra arčiausiai Dievo ir žino Tikrą Tiesą, vadinasi garantuotai turi ir lervų, ir gudresnių demonų.
Gyvybinę energiją lervos siurbia, kai žmogus į savo „metalinę teritoriją“ bando įtraukti kuo daugiau žmonių. Kartais tokie žmonės puola gelbėti netikinčius, kitaip manančius, kad pastarieji „pagaliau praregėtų“, o iš tikrųjų krauna ant kitų savo matricą, tikėdamiesi būti pripažintais lyderiai, globėjais, mokytojais, šventaisiais. Tokiais atvejais, tikėtina, jog jie maitina savo (ir kitų žmonių) energija astralines būtybes.
Manipuliatoriai
Patyrę energetiniai vampyrai linkę gudrauti. Jei žmogus dvasiškai stipresnis, jie yra pasirengę pateikti keletą malonių siurprizų. Todėl žmonės jiems patys atveria duris ir „atveria“ pažinimo tiesas. Daugumoje atvejų vampyras žmogui pakužda, kad jis esąs išrinktasis. Taip atsitinka todėl, kad dalis žmonių tingi su savimi dirbti ir nori greito rezultato, pavyzdžiui, nušvitimo. Todėl stačia galva neria į ezoteriką, okultizmą.
Religinėse bendruomenėse iš pirmo žvilgsnio daug saugiau, bet ir ten knibžda parazitų. Kur kas daugiau negu ezoterikoje. Jie pradedančiam adeptui sukelia euforijos jausmą vietoj tikro nušvitimo. Toks žmogus pamano, kad pasiekė „meilės lygmenį“ praktiškai neįdėdamas jokio darbo, todėl sustoja, o vėliau – degraduoja, užgeria ir t. t. Tuo pasižymi vadinamosios charizmatinės bažnyčios, kurių pasekėjai „šventosios dvasios paveikti“ pradeda jausti dvasinį kaifą, šokinėti, ploti. Tačiau tokie pojūčiai pasibaigia iš karto, kai žmogus susiduria su gyvenimiškomis problemomis esamoje realybėje. Kitas logiškas žingsnis – depresija ir nusivylimas. O tai ir yra parazitų tikslas.
Energetinis parazitas, pradėjęs kontaktuoti su savo auka visada jai sako tai, ką pastaroji nori išgirsti. Jeigu auka labai religinga, vampyras jai kužda į ausį, kad „tu esi Dievo išrinktasis“. Tiems, kurie bijo mirties, parazitas pradeda pasakoti pasakas apie lengvą pomirtinį gyvenimą netgi su spalvotomis haliucinacijomis, jeigu to reikia.
Parazitai gali prisistatyti ateiviais iš kokių nori planetų, galaktikų ar paralelinių pasaulių, pavyzdžiui „Galaktinė federacija“, priklausomai nuo to, kuo žmogus yra įtikėjęs ir pasiūlys jam, pavyzdžiui, keliones kosminiu laivu. Jeigu pilietis domisi Rytų dvasinėmis praktikomis, joga, jam gali pasiūlyti nuvykti į Šambalą.

Visi šie atvejai turi kelis esminius bruožus. Visų pirma tampa aišku, kad astralinių būtybių (paralelinių pasaulių) ketinimai skamba gražiai, nes kontaktuotųjų noras patirti nežemiškas patirtis yra labai didelis.
Kitas dalykas, su žmogumi kontaktuoti gali labai įvairios būtybės: angelai, džinai, ateiviai, pakylėtieji valdovai, išminties mokytojai, mhatmos, protėvių sielos ir t. t., kurie tikrai egzistuoja.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad pozityvios būtybės nėra įkyrios ir taip uoliai prie žmogaus nelenda. Joms žmogaus energija nereikalinga. Bažnytiniuose tekstuose, kurie kritikuoja okultizmą rašoma, kad dažniausiai turime reikalų su negatyviomis būtybėmis, kurios moka keisti išvaizdą ir formą, priklausomai nuo žmogaus išsilavinimo ir įsivaizdavimo.
Tačiau net ir toks vertinimas būtų pernelyg plokštuminis. Artimesnis būtų toks: žmogus susiduria su tomis būtybėmis, koks yra jis pats. Didžia dalimi jis tas būtybes sukuria arba iššaukia iš lauko struktūrų pagal savo dvasinį išsivystymo lygį. Tiesiog žemesnės vibracijos būtybė, tokia kaip lerva, nebegali pulti aukštesnių vibracijų žmogų, lygiai taip, kaip virusai nieko negali padaryti žmogui, kurio imuninė sistema stipri, nes jiems toks žmogus bus tiesiog nebeįdomus.
Antras dalykas, pasitaiko atvejų, kai netgi puiki energetika bei Visatos struktūros pažinimas neapsaugo nuo kontaktų su negatyviomis būtybėmis. Geras Visatos struktūros išmanymas dar nereiškia aukštesnių vibracijų. Aukštas žinių lygis dar neparodo, kad žmogus gyvena meilėje. Tu gali žinoti Visatą, bet tik teoriškai, tuo tarpu tavo kūnas liks žemose vibracijose ir dar aktyviau negu iki tol trauks negatyvų astralą. Taip atsitinka todėl, kad domėjimasis ekstrasensorika, parapsichologija ir okultizmu automatiškai atidaro apsauginius sąmonės vartus. Posakis „važiuoja stogas“ ir tiesiogine ir perkeltine prasme yra teisingas, nes vedamas proto, neatsargiai ieškodamas atsakymų anapus, ar tiesiog iš smalsumo, žmogus gali nebekontroliuoti savo astralinės patirties ir prisišaukti nelaimių.
Tačiau yra paradoksas – tai daryti vis viena reikia ir kito kelio nėra.
Todėl nemaža dalis pasakojimų apie anapusinę realybę, daugiaplanę visatą, kvantinį perėjimą, vibracijų aukštėjimą dažnai neturi praktinės naudos, o neretai ir jokios prasmės, kol žmogus asmeniškai nepatiria realių pasikeitimų savo kailiu. Žmonės kartais kalba apie tai tik dėl to, kad ši tema „ant bangos“ ir galima užsidirbti įvairių dividendų. Gerai, kai žmogus kalbėdamas apie tai pats mokosi pažinti save ir Visatą per asmeninių klaidų kelią, tačiau pasitaiko tokių, kurie iš to daro šou, o su savimi visiškai nedirba.
Kaip atskirti dvasinį šiukšlyną nuo tikrosios informacijos, kai visi tik ir šneka apie kažkokias permainas, o kiekvienas New Age adeptas jas supranta savaip? Pirmiausia reikia apsiginkluoti lengvu skepticizmu. Mano (svetainės autoriaus) patirtis rodo, kad būti agnostiku yra sveika. Jeigu negali ko nors pamatuoti arba neesi išgyvenęs savo kailiu, apie tai nėra prasmės kalbėti. Kito žmogaus patirtis – yra kitas pasaulis, iš kurio per filtrą atsirenki tik tai ko reikia, o ne urmu viską. Tai tik privati teorija arba nuomonė, neturinti man jokios įtakos. O jei ir išgyvenai savo kailiu verta susimąstyti, ar tai nėra proto, mentalo, ar astralinių būtybių išpūsta haliucinacija?
Tokiais atvejais įprotis abejoti netgi asmeniniais potyriais yra sveikintinas, nes kiekvienas įtikėjimas kažkokiomis a-priorinėmis tiesomis (net ir iš asmeninės patirties) gimdo naują religiją, vieno žmogaus atveju. O gimusi nauja religija formuoja realybės kontūrus, kurią norisi ginti kaip tiesą paskutinėje instancijoje, kai tuo tarpu ją grindžiantys teiginiai gali pasirodyti absoliučiai iracionalūs ir neaišku iš kur paimti.
Sakoma, kad vienintelė tikra būsena yra meilė, tačiau žmonės turi susiformavę visiškai iškreiptą įsivaizdavimą kas tai yra. Štai tokiame Dieviškos meilės lygmenyje jokios būtybės neprilimpa. Kaip atskirti, ar tai tik euforija, ar meilė yra taip pat aišku. Euforija po kurio laiko praeina ir lieka nusivylimas. Tuo tarpu meilės, kaip vidinės pusiausvyros pojūtis, yra nuolatinis ir nekintamas. Jeigu žmogus šį lygį pasiekė ir jis ilgą laiką niekur nedingsta, vadinasi tikrai yra meilė. Tai būsena, kuri krikščionių teologijoje apibūdinama kaip Dievo Karalystė.
Agregorai
Šis fenomenas turi kelis pavadinimus.
Pirmas – tai galingas energetinis vampyras, išmokęs gerti energiją iš daugelio žmonių vienu metu. Bet kokį agregorą suformuoja panašumo dėsnis. Jei žmonės kažkuo panašūs, pradedant nuo įsitikinimų iki išvaizdos, automatiškai jie sudaro agregorą.
Antras. Agregorai yra laikinas arba nuolatinis energetinių struktūrų junginys, kuris prievartos būdu geria energiją iš didelių grupių, tokių, kaip bažnyčia, politinė partija, tauta ir valstybė.
Valstybė – energetiniu požiūriu yra agresyvus agregoras, jėgos principu pajungęs visus jos piliečius prie vieno čiuptuvo. Tokie egregorai nėra vienpusiai, nes ištikimiausiems savo tarnams valstybė-vampyras duoda dalį energijos atgal, kad pastarieji, ją išauginę, grąžintų atgal agregorui.
Žodis "sąžinė" sudarytas iš dviejų dalių: sangrąžos dalelytės „są-“ ir žodžio "žinia" (informacija). Sąžinė yra teiginių visuma, kuriais sutartinai dalinasi ir vienodai išpažįsta individų grupė, pradedant nuo istorijos interpretavimo iki moralės bei elgesio standarų. Todėl sąžinė ir yra agregoras.
Pasaulinė Vyriausybė, sudaryta iš elitinių šeimų atstovų irgi yra didelis agresyvus agregoras, kuris ne tik paima iš žmonių energiją (nes savojo maitinimo iš Dievo neturi), bet ir akumuliuoja (saugo) jos resursus juodiems darbeliams atlikti. Tarp tokių juodųjų darbų galima paminėti karus, epidemijas, finansų krizes, dominuojančią destruktyvią pasaulėžiūrą ir t.t.
Socialinių agregorų grupės, susijungusios pagal panašumo principą sudaro voratinklį arba globalią matricą. Tai yra įsitikinimų apie esamą realybę visuma, kuri yra atvirkštinė Dieviškai matricai. Pirmosios ašis yra baimė, o antrosios – meilė. Iš to išplaukia ir kita virtinė išvadų, kodėl mums yra uždėtas apynasris tiesiogiai pažinti Dievą, o tik per tarpininkus. Todėl, kad mūsų suvokimas apie save ir tikrovę yra iškreiptas pagal taip, kaip suplanavo Žemę okupavusios „svetimo proto“ jėgos, kurios pačios panorėjo tapti dievais ir, deja, tapo. Tačiau tai yra kita didelė tema.
Parengta iš dalies panaudojant šiuos šaltinius: Рейчел С. «Изменение Земли и 2012 год»; Джоунс А.Л. «Телос»; Сестра Света «Послания Вознесенных Учителей»; Гартман Ф. «Магия»; Ла Дью Ф. «Учение Храма»; Марсиниак Б. «Семья света»; Микушина Т.Н. «Слово мудрости»; Уолш Н. «Беседы с Богом»; Монро Р. «Путешествия вне тела»; Кремо М. «Деволюция человека»; Суворин А.С. «Астральный мир» ir daug kitų bei asmeninę patirtį.
Prašau, netikėkite tuo, kas aukščiau parašyta, tai tik svetainės autoriaus interpretacijos. Jeigu galvojate kitaip, tai yra jūsų ir Tiesa, ir Teisė.
www.kvantinemagija.lt

Hidra - dar vienos rūšies parazitas, įslindęs į kiekvieną žmogaus ląstelę, yra tekste piešinukų

 http://pandoraopen.ru/2015-08-04/gidra-chast-1/
 Главная » Самое невероятное

Гидра. Часть 1

4 августа 2015 Просмотров - 5,824 20 коммент. Опубликовал:
В этой серии статей автор рассматривает признаки существования в человеческом теле скрытого паразита, существование которого глобально влияет на всё человечество. Для многих эта версия покажется слишком фантастичной, чтобы быть правдой, однако многие факты слишком красноречивы…
Небольшое предисловие.
Не смотря на то, что у меня остались незаконченными несколько циклов статей, я решил начать новый цикл, поскольку информацию, с которой вы ознакомитесь далее, я считаю очень важной. Данная работа является следствием серии писем, которые я получил от одного из своих читателей. На данный момент материал этот достаточно сырой, во многих случаях является скорее некой гипотезой, чем окончательно достоверной информацией, поскольку нам пока не хватает данных, фактов и экспериментальных подтверждений, чтобы расставить все точки над i. В тоже время публикация некоторых фрагментов в виде комментариев и сообщений в разных местах дали очень положительный результат в виде интересных и важных дополнений. Во-многом именно поэтому я принял решение начать  публиковать данные материалы не дожидаясь окончания этого исследования, чтобы задействовать в работе возможности коллективного разума сообщества ищущих и способных нестандартно мыслить людей.

Как всегда, приветствуются конструктивные комментарии, мысли, замечания, воспоминания, интуитивные озарения, в общем всё, что может быть хоть как-то связано с данной темой и помочь в выявлении истины.

В тоже время, как и раньше, вся неконструктивная болтовня, особенно с переходом на личности, а также высказывания на тему «вы тут все психи», будут удаляться без всяких предупреждений и разъяснений.

Часть 1.
Что есть «Гидра».


Ещё до получения писем, которые послужили основой для данной работы, я находил в разных источниках или получал от разных людей информацию о том, что люди заражены некими паразитами, которые могут оказывать влияние на сознание и разум заражённого человека. Но при попытках проверить данную информацию я постоянно попадал на сведения о том, что иногда, весьма редко, человек с ослабленным иммунитетом может заразиться некими грибками, бактериями или прочими микроорганизмами, от которых ему становится очень плохо. Подобных материалов вы и сами можете в интернете найти в большом количестве. Только всё это не было похоже на какую-то серьёзную глобальную проблему, да и возможность установления ментального контроля над человеком с помощью данных микроорганизмов вряд ли было возможно. Нарушение работы сознания в следствие интоксикации, это да, это возможно, но не контроль мыслей и поведения.


С другой стороны, исходя из личного опыта и собранной мной информации я точно знал, что возможны различные телепатические воздействия на людей, причём вполне обычных, вплоть до полного перехвата управления, когда человек делает нечто, о чём потом не может вспомнить. Причём человек этот в момент перехвата управления не находился в состоянии алкогольного или наркотического опьянения, хотя некоторые из них потом говорили, что были уставшими и немного рассеянными перед тем, как это произошло. Вариацией подобного воздействия являются ситуации, когда люди видят то, чего нет, а ещё чаще, наоборот, когда они не видят того, что на самом деле есть. Раньше всё это называлось общим термином «морок», откуда происходит выражение «морочить голову».

Но полный перехват управления с потерей памяти встречается редко. Гораздо чаще встречается передача людям чужих мыслей и желаний, которые они обычно воспринимают как свои. При том все люди делятся на несколько категорий. Часть людей не в состоянии отличить чужие мысли и желания от собственных. Это идеально управляемые люди. Именно таких людей сейчас обычно ставят на ключевые должности в системе управления. Перед этим они должны пройти так называемый «тест на управляемость», когда им отдаются определённые команды, а они должны их выполнить, не догадавшись о том, что ими скрытно управляют. Вторая категория людей, которые вдруг понимают, что «слышат голоса», рассказывают об этом родным или знакомым, что в конечном итоге приводит их в психиатрическую лечебницу, где их тем или иным образом «излечивают», либо изолируют от общества, чтобы не тревожили своими рассказами остальных. Ещё один вариант развития событий в этом случае, когда человеку начинают внушать, что он избранный, мессия, очередной пророк, очередное воплощение некой великой личности, и если человек повёлся и поверил в свою избранность или исключительность, то он начинает себя вести соответствующим образом, окончательно теряя связь с реальностью.  При этом в подобном случае, действительно, бывают ситуации, когда у человека нарушается восприятие реальности настолько, что без квалифицированной помощи со стороны ему уже обойтись, но это уже отдельная тема.

И, наконец, есть третья, весьма не многочисленная категория людей, которые осознав, что происходит что-то не нормальное с обычной точки зрения, пытаются разобраться с тем, что на самом деле происходит, при этом не теряя связи с реальностью и сохраняя способность трезво мыслить и оценивать происходящее.

До недавнего времени, я лично считал, что все подобные воздействия скрытно оказываются одними более подготовленными людьми на других либо за счёт естественных возможностей, заложенных изначально в тело человека, либо с использованием неких технических средств, разработкой которых занимались многие страны мира, включая СССР. Но оказалось, что данное воздействие осуществляется совсем другим способом, через специальное существо — паразита, которое внедрено в тело практически всех живущих сегодня на Земле людей. На данный момент мы решили назвать данный паразитический организм «гидра», по аналогии с тем, как его называют в герметических текстах и старой, ещё не искажённой, православной традиции. Именно о данном организме, его свойствах и качествах, а также оказываемом воздействии на организм человека, которые нам уже удалось выяснить, пойдёт речь в данной статье.

Итак – человек заражён сложным многоклеточный организмом, который паразитирует в человеческом теле и некоторые его проявления похожи на стрекательный эффект кишечно-полосных, потому он и был назван «гидра». Он массивно присутствует в тканях головного и спинного мозга дублируя нервные окончания, то есть подключён к синапсам. Также паразит подключён к гормональной системе и имеет возможность её стимулировать поддерживая то или иное состояние сознания – набор переживаний выраженных в виде стойких нейронных цепей. Он полностью пеленает наше тело, занимая своим телом всё межклеточное пространство, не пересекаясь с кровеносной системой.

Человечеству давно известно про это существо.

Начнём с Библии. Если отбросить всякий другой назидательный подтекст, то описание первородного греха можно описать одним единственным словом: заражение. Причём, слово первородный мы читаем как прилагательное к греху, тогда как скорее это всего навсего грех Первого Рода. Когда же птицы железные, то будет Род Последний.

То есть, Ева съела что-то, произошедшее от чего то, к чему прикасаться запрещено под страхом изгнания из рая. Это что-то было заражено, Ева заразилась и заразила Адама. Именно это и является причиной изгнания Адама и Евы из рая.

Существо это так и называют Зверь, Лукавый, Хаав (имя змеи на иврите, давшей Еве запретный плод, видимо заражённых личинками этого самого Хаав).

«Гидра» (греческая традиция, христианская традиция) – по описанию легенды на место срубленной головы встаёт новая. У кишечнополостных стрекательные клетки находятся в батареях, и сразу после отработки одной клетки на её место становится другая. Аналогичный эффект проявляется и у некоторых клеток описываемого паразита.

Скорее всего Сатана, это тоже одно из его имён. Европейские средневековые алхимики говорили, что ни один смертный не способен увидеть это существо. Но это только потому, что в те времена необходимых микроскопов не было и доступно это было только людям достаточной степени чистоты от паразита. А так, и смертный способен его увидеть. Видео и фотокамера фиксирует, по крайней мере. Вот как средневековые алхимики его себе представляли.

А вот ещё одно изображение, между гравюрами сто лет.

На картинках изображено в точности то, что делает с человеком «гидра». Она его полностью пеленает. На первой гравюре отчётливо видно, что человек спит, причём лежит  он в могиле, а Змей как бы прильнул и пьёт его дыхание. На второй гравюре змей присосался к области сердца. То есть, на обоих рисунках символически изображено поглощение «гидрой» жизненной силы из тела человека.

«Гидра», обволакивая тело, блокирует высшие формы психической деятельности и иммунитета (95%), стимулирует навязчивую картинку через контроль гормональной и нервной функции. Таким образом человек превращается в живого мертвеца (лежит в могиле). Живые мертвецы, прельстившиеся угасающей иллюзией бытия.

Метаболизм паразита очень быстрый. Он заменяет полностью своё тело за 2-3 недели, месяц. Потому ему необходимо постоянное белковое питание. Чувство голода, которое мы испытываем – результат его стимуляции для побуждения человека к еде. Любовь к мясу и калорийной пище, тоже стимуляция паразита.

Им заражены все формы органической животной жизни на Земле. Не исключаю, что некоторые формы уже являются продуктом его селекции. Даже современный человек частично является плодом его селекции. Согласно выводам современной генетики, 90 процентов нашего ДНК не несёт полезной информации. То есть, в процессе «селекции» с целью деградации эта часть была заменена на шлак, информационный мусор.

Многие из читающих этот текст, уже подумали: «Ну что за бред! Какой может быть паразит в теле каждого человека, если медицина давно изучила строение человека вдоль и поперёк?». Но не торопитесь с выводами! Не стоит забывать, что сам термин «медицина» по латински пишется как medicina, то есть содержит внутри себя фамилию семейства Медичи (Medici), которые оставили неизгладимый след в истории Европы (и, видимо, всего человечества), в том числе неоднократно обвинялись в связи с Дьяволом. Да и на всем известной эмблеме «медицины» мы вовсе не случайно видим изображение змей, обвивающих чашу и наполняющих её своим ядом.
Символ военно-медицинской академии имени С.М. Кирова

Если собрать основные сведения, которые удалось собрать по «Гидре», то получим:
1. Тело Гидры занимает всё межклеточное пространство, пеленая тело снаружи, занимая энергетические каналы, выделительную систему кожи (поры) и все места, где нет явного кровотока, где нет сильного иммунитета.
2. По всему телу расположены различные внутренние органы «Гидры».
3. Основная масса тела гидры и её центр находятся в кишечной полости. Там же находятся личинки или головы. Официальная наука считает, что 90 процентов иммунитета расходуется в процессе пищеварения.

Основной вывод: в теле человека «Гидра» представлена лимфатической системой человека, а лимфоциты и есть клетки «Гидры». При этом лимфатические сосуды – это “кровеносная”система тела Гидры. Она не пересекается с кровеносной системой нашего тела и в ней нет иммунитета кроме иммунитета самой Гидры.

Официальная медицина, точнее «медиЧина» утверждает, что лимфатическая система есть часть иммунной системы человека, которая необходима для вывода токсинов из нашего  организма. Давайте разберёмся, а так ли это на самом деле?

Лимфоциты относят к общему классу кровяных клеток, которые называют лейкоциты, то бишь имеющие белое тело. Но данный класс включает в себя достаточно много разных клеток, которые отвечают за иммунитет человека. При этом у всех этих клеток, кроме лимфоцитов, есть одна особенность. Они формируются только в костном мозге и переносятся только через кровь. А вот лимфоциты производятся не только в костном мозге, но и самой лимфатической тканью, то есть телом паразита! При этом настоящие лейкоциты человека, которые поглотили некие инородные тела или микроорганизмы, именно через кровь выводятся из организма, не попадая ни в какие лимфатические каналы или лимфатические узлы. То есть, у человека уже есть вполне себе действующая иммунная система и система вывода из организмов токсинов, работа которой обеспечивается током крови. Зачем же тогда понадобилась ещё одна дополнительная система, которая якобы отвечает за вывод токсинов из организма?

Может быть она имеет отдельные выводы из организма, что позволяет разгрузить кровеносную и очистительные системы организма в критических ситуациях? Это бы могло хоть как-то объяснить создание дополнительной выводящей системы. Посмотрим, что пишут про лимфатическую систему в одном из источников:

«Лимфатическая система – это система, которую в медицинском институте не изучают.

Лимфатическая система своими тонкими капиллярами пронизывает всю структуру организма. Ее основные функции – проведение лимфы от тканей в венозное русло; всасывание из межклеточного пространства коллоидных растворов белковых веществ, не всасывающихся в кровеносные капилляры; всасывание воды и растворенных в ней кристаллоидов; образование лимфоцитов, участвующих в иммунологических реакциях, и обезвреживание попадающих в организм инородных частиц, микробов, бактерий.»

Тут отдельно хочу обратить ваше внимание на то, что столь важную вроде бы систему организма в медицинских вузах не изучают! Надеюсь, что после прочтения этого материал вам будет понятно почему. Но вернёмся к приведённому описанию и попытаемся понять, что там на самом деле не так.

Во-первых, утверждается, что задача лимфатических сосудов в всасывании коллоидных растворов белковых веществ, которые якобы не всасываются в капилляры кровеносных сосудов. При этом диаметр и тех и других на самом деле одинаковый, и там, и там имеется вода. По какой причине эти коллоидные растворы не должны всасываться в капилляры кровеносной системы, но при этом всасываются в капилляры лимфатической системы, не объясняется. Не всасываются и всё. Но самое главное, что собранные лимфатической системой вещества выводятся не наружу, а обратно в кровь, поскольку лимфатические сосуды в конечном итоге выходят в венозное русло! А это значит, что дальнейшим выводом всех этих токсинов и продуктов распада всё равно занимаются наши почки и печень!

Во-вторых, у лимфатической системы есть один важный недостаток. В отличие от кровеносной системы, у которой имеется собственный насос в виде сердца, который создаёт постоянный ток крови, у лимфатической системы собственного насоса нет! Лимфа двигается по лимфатическим сосудам за счёт находящихся в них клапанов и их постоянного сжатия и расширения при сокращении мышц.

Но если лимфатическая система является частью иммунной системы, которая должна выводить из организма токсины и вредные вещества, то у этой конструкции имеется очень серьёзный недостаток, поскольку когда организм заболел, то его подвижность минимальна, так как он начинает большую часть энергии расходовать на борьбу с болезнью. Получается, что именно в этот момент лимфатическая система на самом деле толком не функционирует! Как так? А как же вывод вредных веществ из организма, тех же коллоидных растворов? Каким образом организм выводит их из организма во время болезни, когда его подвижность минимальна? И почему мы при этом не умираем от интоксикации?

На портале «Крамола» была недавно опубликована очень интересная статья о лимфатической системе. Когда первый раз читаешь эту статью, то кажется, что узнаёшь нечто новое и важное о том, как устроен и работает наш организм. Но это только до тех пор, пока не начинаешь анализировать её содержание. Читаем:
«С лимфатической системой мы обращаемся самым непотребным образом – а с нею нужно обращаться только «на Вы»! Лимфатическая система идет вся «снизу-вверх», и никогда в обратном порядке! Т.е. с кончиков пальцев – и до грудного лимфатического протока. А как нам обычно делают массаж? – правильно: «сверху-вниз», ПРОТИВ хода лимфы – а это значит, что нарушаются лимфатические потоки! Вы видели когда-нибудь клапаны в лимфатических протоках? – это очень важное приспособление: когда лимфа поднимается – клапан ее пропускает, но тут же захлопывается (не дает возможности ОБРАТНОГО хода лимфе!). И если хорошенько промассировать нас, как обычно, против хода – то все КЛАПАНЫ просто РАЗРУШАТСЯ!»

А теперь, внимание, вопрос! Какое количество людей подверглось неправильному массажу? Судя по тому, что пишет автор статьи, достаточно большое. При этом произошло разрушение клапанов в лимфатической сети, а значит нарушился ток лимфы. Если эта система, как нам говорят, служит для вывода токсинов из организма, то последствия её разрушения должны быть для этого организма весьма серьёзными. Если не смерть, то серьёзная интоксикация тканей, что должно вызывать весьма болезненное состояние после подобного массажа. А теперь вспомните свои ощущения после массажа или пообщайтесь с теми, кто проходил массаж. Как часто после массажа возникали болезненные ощущения, тяжесть во всём теле, слабость? Исходя из собственного опыта могу точно сказать — НИ РАЗУ! Наоборот, мы чувствуем свежесть, лёгкость, прилив сил. Почему? Да потому, что часть структуры паразита во время массажа была разрушена, и его негативное действие на наш организм было временно ослаблено.

Ещё одна цитата из этой статьи, которая заставляет задуматься: «Удивительно, но в нашей группе были профессиональные хирурги, и 50% из них признавались, что НИКОГДА НЕ ЗАШИВАЮТ лимфатические сосуды!». Непонятно, чему так удивляется автор статьи, поскольку то, что профессиональные хирурги не зашивают лимфатических сосудов на самом деле вполне естественно. Они ведь ничего толком про лимфатическую систему не знают, поскольку когда они учились в медицинском вузе, им про это ничего не рассказывали, иначе у них могли бы появиться ненужные вопросы по существу. Но главная причина, почему хирургов не учили зашивать лимфатические сосуды состоит в том, что для выздоровления именно организма человека это совершенно не важно. Скорее наоборот. А паразит, обладая очень интенсивным метаболизмом, сам достаточно быстро восстанавливает свою структуру.

Вот ещё один факт, который говорит о том, что лимфатическая система занята в нашем организме вовсе не тем, что ей приписывают. Все ли клетки ткани вырабатывают токсины? Ответ вроде логичный: да.

Тогда как понимать, что в плаценте, окружающей плод в теле матери, лимфатической системы нет!? Что, самая важная функция, и такая небрежность? Разве ткани плаценты не вырабатывают токсинов как и другие? Но кровеносная система в плаценте же есть. А как так получается, что типа врождённая лимфатическая система не развивается вместе с кровеносной? Получается, что плод отравляется токсинами плаценты?

Ладно, оставим эти неудобные вопросы, перейдём к самому плоду. Выясняется, что лимфатическая система, почему то, не развивается вместе с кровеносной. Она закладывается только на 6 – 8 неделе в виде эпителиальной структуры – тимуса и расселение лимфоцитов по лимфатическим узлам происходит к 12 – 15 неделе, с развитием лимфатической сети и созданием узлов. Что 4 месяца из плода не удаляются токсины? Или по кровеносной системе плода циркулирует другая кровь? В клетках плода не образуется коллоидных растворов белков? Если верить теории про удаление токсинов, то уже за месяц клетки плода должны от этих токсинов погибнуть вместе с плодом, а тут несколько месяцев.

Якобы лимфатическая система удаляет остатки нерасщеплённых белков. А мне кажется, что она ими питается, а произведённые ей самой токсины, от переваривания-расщепления белков выбрасывает обратно в венозную кровь, тем самым ничего не удаляя, а повышая нагрузку на систему очистки крови организма.
В одном из экспериментов, поставленных автором исходных материалов, он наблюдал, как за пару минут Гидра полностью окутывала кусок мяса и прижатую зажимом микроскопа к нему металлическую булавку. То есть, попадая в не зараженный организм «Гидра» начинает очень быстро расти и занимает своим телом всё межклеточное пространство создавая копию нашего тела из своего. Подключается к синапсам, что позволяет управлять поведением человека, подключается к гормональной системе, что позволяет контролировать эмоциональное состояние, и прорастает в мозгу, блокируя нормальную работу нейронов. До недавнего времени официальная наука утверждала, что в головном мозге лимфатическая система отсутствует, но недавно им пришлось признать, что ткани паразита там всё-таки присутствуют.

А теперь давайте посмотрим вот на это.


Данный опыт был поставлен автором исходных материалов. Это питательная среда: манная крупа с высаженными на неё клетками изголодавшейся «Гидры», взятыми из собственного тела (3-х дневный полный голод, только вода). С момента высадки, до помещения под микроскоп прошло около 15-20 минут. Теперь скажите мне, могут ли быть в манной крупе такие структуры, как на фото, в виде сосудистой системы? В манной крупе могут быть максимум гранулы, которые и видны, но сосудистой системы там быть никак не может, ни при каких раскладах. Это и есть та самая лимфатическая система – “кровеносная” система тела «Гидры», которую та моментально образовала в подходящей питательной среде.

У автора опытов, как и у меня, нет ответов на многие вопросы. Всё его оборудование – микроскоп Юность советских времён. Собственно сами исследования и опыты он вынужден был прекратить из-за прессинга и крайней тяжести самих экспериментов, как физического плана – нагрузка на все системы организма с неясными последствиями, так и для рассудка – крайне тяжело работая в одиночку сохранить адекватность восприятия и суждений.

Тем не менее, уже собрано достаточно много информации, которая позволяет делать определённые выводы и строить гипотезы о том, как устроен и функционирует данный паразит. Если продолжать опираться на аналогию с кишечно-полостными, то у них вырабатываются стволовые клетки, которые потом мигрируют в разные части тела, становясь необходимым элементом: мышечной тканью, стрекательными клетками. Можно предположить, что так же происходит и с нашим паразитом – лимфоциты являются стволовыми мигрирующими клетками, только функциональность самого тела паразита значительно сложнее. Вот к примеру утверждение официальной медицины, которое лично меня вводит в ступор: лимфоциты бывают трёх типов,  вырабатываются в костном мозге и дозревают в тимусе, где и дифференцируются. Это как это? Делаются в одном месте, а дозревают в другом. Это что за процесс такой? Что значит дозревают? А что там происходит когда они там дозревают? Что необходимо, чтобы они там дозрели? Там же происходит и дифференциация. Ничего себе! И ни у кого не возникает никаких дополнительных вопросов? А ведь другого такого процесса в теле нет!

То есть, очень похоже на то, что лимфоциты – стволовые клетки гидры, которые довольно подвижны и имеют возможность питаться в процессе. Кроме того, считается что цикл миграции лимфоцитов в теле человека – 6 часов. Это как раз соответствует циклу питания, так как к 4-6 часу у нас появляется чувство голода. Видимо именно они в первую очередь набрасываются на еду и что процесс якобы иммунной активности, которую мы регистрируем в кишечнике при переваривании пищи, в первую очередь является процессом пищеварения гидры и с настоящим иммунитетом человека никак не связан или связан очень слабо.

Вот, что об этом пишет автор исследования:
«Эта тварь жрёт всё что может жрать. Остановиться она не может. Чем больше ты будешь её кормить, тем больше она будет требовать. Ощущение голода – это её голод, не наш. (Правда, это можно воспитать. При выработке привычки мало есть и она вроде как перестаёт много требовать.) Именно ей необходимо 3-х разовое питание, в силу очень быстрого метаболизма и невероятного количества продуцируемых клеток… в остальном её повадки отражены в наших патернах поведения, первый из которых привычка регулярно кушать. Питается она не только тем, что мы едим. Она любит наши гормоны, в первую очередь серотонин, допамин, адреналин и т.д. За счёт подключения к нервной системе, «гидра» может простимулировать выделение тех или иных гомронов, чтобы влиять на поведение человека, постепенно формируя соответствующие привычки поведения. Например, как в случае выработки допамина при наполнении желудка, причём не чем нибудь, а пригодными для неё в достаточном количестве продуктами. К примеру, если поесть салата зелёного в количестве примерно равном куску мяса с макаронами, то в случае с салатом приятное ощущение сытости не приходит, а в случае мяса с макаронами оно есть. То есть, выброс допамина происходит только в случае с мясом с макаронами. Если продолжать упорствовать с салатом, то вместо грубого кайфа от сытости можно заметить чуть слышное очень светлое ощущение силы, которое прогрессивно усиливается и может доходить до вполне ощущаемой телесной эйфории. Для людей пьющих алкоголь это переживание недоступно, оно очень тонкое, но именно оно является эталонным для понимания процесса отступления Гидры. Это ощущение работающего иммунитета, облегчения состояния организма. Отдалённо это ощущение можно сравнить с ощущением во время подтягивания затёкашей спины. Такое ощущение появляется после занятий йогой, тай чи, и-чуань, всё это из своего личного опыта, сравненного с ощущениями других людей, а в случае с и-чуань указано и пояснено мастером. Так же оно похоже на ощущение сладости от продолжительной молитвы. Правда святые отцы говорят, что не ради этой сладости надо молиться. Но это так же имеет физиологическое объяснение. Гидра паразитирует на большинстве наших привычных мыслительных процессах, обуславливающий паттерны поведения, которые и являются сутью Греха. (“Грех – это привычка” какой то из Будд сказал, вроде как). Наш, так называемый, внутренний диалог состоит из роящихся в голове мыслей продуцированных этими паттернами, повторяющимися по кругу, в виде навязчивых конструкций. Молитва начисто вычищает и замещает этот диалог и при усердной молитве достаточное время некоторые паттерны дезактивируются Или отмирают, таким образом гидра отступает, как и в случае с голодом… То есть тут воздействие идёт через отключение контуров управления сознанием…»

То есть, на самом деле «гидра» не является примитивным существом, как большинство обычных паразитов. Это очень крупный организм, занимающий в теле человека до 90% межклеточного пространства и состоящий из огромного количества клеток, которые демонстрируют весьма сложное поведение, даже когда они автономны. При этом эти клетки не просто объединяются внутри нашего тела в единую структуру. Они на самом деле формируют параллельные независимые структуры обмена веществом, энергией и информацией, которые находятся вне нашего сознания и чувствования, поскольку это именно щупальца «гидры» подключены к синапсам нашей нервной системы, а не наоборот. Поэтому «гидра» может «слышать» наши чувства и мысли, а мы её нет!

Но самое главное, что есть факты, которые говорят о том, что паразиты в человеческих телах на самом деле не являются автономными. Они объединены между собой в единую сеть, являются эдаким супер организмом, большим роем, наподобие пчёл или муравьёв. При этом данные организмы сами по себе должны обладать определённым уровнем сознания и разума, иначе бы они не смогли контролировать столь сложное разумное существо, как человек. В отличие от автора исследования, который считает, что каждая отдельная особь паразита очень разумна, я лично считаю, что сам «гидра» не может обладать мощным сознанием и разумом, поскольку у неё для этого нет соответствующих структур, которые должны быть соизмеримы по своей сложности и объёму с мозгом человека. Но вполне вероятно, что «гидра», получив контроль над телом человека, может начать использовать его мозг в своих целях. Скорее всего этим фактом и объясняется так называемые «раздвоения личности», а также случаи так называемой «одержимости», когда тело человека оказывается захвачено некой другой сущностью, а собственная Душа человека теряет контроль над своим телом.

Но множество источников также указывают на то, что кроме простых сущностей, являющихся паразитами в телах людей и животных, в данной системе присутствует некая супер-сущность, аналогичная матке пчелиного роя или муравейника. И эта супер-сущность уже обладает очень мощным разумом, который мощнее чем разум отдельно взятого человека.  Видимо именно эту сущность и следует называть «Сатана» или «Дьявол». То есть, это именно та сущность, которая противостоит нашему Богу, сотворившему Землю и всё живое на ней, включая людей (при этом собственно первичный акт Творения не обязательно должен был произойти именно в Солнечной системе, я полагаю, что Солнечная система и Земля являются вторичным миром, созданным по подобию первичного, как и множество других миров во Вселенной).

Когда мы в своё время общались с представителями предыдущей цивилизации, то они рассказали о том, что раньше Души перерождались в новом теле без потери памяти предыдущих жизней, что делало человека фактически бессмертным. Смена тела для души была чем-то вроде смены старого изношенного костюма на новый для нас сейчас.

А вот что об этом пишет автор материалов:
«Примечательно, что в современных религиях реинкарнация подаётся как что-то не совсем хорошее. Отрицается иудейством и христианством, а в буддизме является центральной работой по освобождению от неё. Что примечательно, высшие формы буддийского делания, а их три типа, сопровождаются уменьшением размера тела от 30 до 70 процентов в момент смерти, если я не ошибаюсь. Часть тела куда то улетает. В своих опытах я заметил феноменальную способность некоторых клеток паразита к перемещению. Я бы назвал это телепортацией. То есть, паразит умеет телепортироваться. В сочетании с прокламируемой необходимостью остановки реинкарнации, я прихожу к выводу, что это полностью вызревшее тело паразита. Взрослая особь, уходящая куда то. Исходя из нами разделяемых воззрений на устройство Вселенной и её божественной сути, реинкарнация в устроенном по божественным правилам мире – это радость, ради которой существует многое, если не всё, а не череда страданий в Самсаре, от которой надо освободиться и прервать божественную цепь перерождений, прервав тем самым саму эволюцию божественного. Вывод – сегодняшний буддизм так же отравлен, как и сегодняшнее христианство.

Князь Мира сего.

Сегодня наша планета – его вотчина. Наши тела – источник энергии и пища для вызревающей личинки. В норме, с человека снимается гигантское количество энергии за жизнь, при этом тело человека выдерживает при такой нагрузке около 70 лет, и то только в последнее время благодаря усилиям медицины, которая научилась компенсировать разрушение человеческого тела паразитом, что позволило поднять продложительность жизни. Когда человек умирает, умирает и особь Гидры внутри. Это именно она начинает разлагаться первой. Но в идеале, если она вызревает, поедая тело и замещая его, то при достижении зрелости куда то телепортируется. Отсюда и три вида сегодняшней буддийской реализации, с уменьшающимся вплоть до 30 процентов от своего размера телом при телепортации, и декламируемую суть человеческого бытия: прекращение цикла реинкарнаций. С точки зрения личинки так и надо: не парься, прими мир таким какой он есть. Однако, согласно разделяемой нами модели мироздания циклы воплощений – часть божественного замысла, если не его суть, необходимая для самой реализации замысла. С другой стороны христианство, отвергая реинкарнацию, пока ещё проповедует борьбу и освобождение от Лукавого (Гидры).

Моё убеждение основано на изучении герметических источников, личных наблюдениях и опытах над самим собой. Впервые заметил проявления паразита почти 30 лет назад и сегодня у меня есть и инструментальные подтверждение. Безусловно я допускаю возможность ошибки и ложной интерпретации, хоть и результаты некоторых опытов ошеломляют. Сегодня я упёрся в целый ряд проблем технического, социального и легального плана, которые не позволяют продолжить. Те немногие материалы, что у меня есть, я постепенно обязательно вышлю.»


Паразит – является основным источником болезни у людей. В его теле, отделенном от кровеносной системы нет иммунитета кроме его собственного и очень слабого. В его теле плодятся и развиваются многие микроорганизмы и грибы, развивая большие колонии, которые отравляют организм продуктами своей жизнедеятельности и умершими тельцами. Именно на этом этапе возникают опухли – защитная реакция организма на часть тела с такой колонией, отделяющая это место разными типам соединительной ткани, раковой в частности. Рак не болезнь, а здоровая реакция организма на болезнь. А болезнь – паразит, а не грибки, что в нём живут, опять являясь следствием.

Возьмём энцефалит. Раздражитель попадает к человеку в кровь и начинается первая стадия болезни, которая имеет признаки обычного ОРЗ или гриппа. С этим организм легко справляется в течении нескольких дней. Потом, в течении периода до месяца вроде как ничего нет, но болезнь прогрессирует и поражает синапсы и другие нервные окончания. Начинается вторая стадия болезни, которая в 50 процентах и более приводит к параличу или к серьёзным нарушениям психики. Что характерно – на этой стадии врачи ничего не могут сделать, только разводят руками. То есть, сначала раздражитель побеждается организмом, но при этом, затем где-то в организме продолжает развиваться и таки поражает синапсы. Это как так? Это где это он там размножается, где его не может достать иммунитет, который его вроде уже придушил, когда он был в крови? Медики разводят руками, мы не знаем… Гипотеза «гидры» прекрасно объясняет феномен. Тело «гидры» не пересекается с кровеносной системой, иначе иммунитет бы её уже задушил, а в самом теле «гидры», кроме её собственного и слабого, иммунитета нет. И это её слабый иммунитет не справляется с раздражителем энцефалита, который в конце концов начинает разрушать её собственное тело, в случае с энцефалитом это места подключения к синапсам в мозгу. Когда происходит разрушение тела Гидры в этих местах открывается доступ иммунитета человека непосредственно к раздражителю энцефалита, начинается борьба иммунитета с последствием разрушения тела Гидры и с массивной гибелью сопряжённых нервных клеток человека… Но когда иммунитет справляется с последствиями, собственно ткани тела человека уже безвозвратно разрушены – и человек превращается в безнадёжного инвалида.

Аналогию можно проследить с некоторыми другими инфекционными заболеваниями. Нам рассказываю: раздражитель попадает в организм и начинается инкубационный период. Это где это он происходит этот период? В крови? В тканях? Ничего подобного, везде, где есть кровоток и есть иммунитет, там зараза душится на раз два. А вот спокойно и привольно размножается она как раз в топологически изолированном теле Гидры, до той поры, пока не достигнет критической массы, которая приводит к началу массового отмирания тканей «гидры». В итоге все эти токсины и продукты распада оказываются в крови и наступает токсический и бактериологический шок, с которым ни иммунитет, ни дренажные способности организма человека справиться иногда уже не в состоянии.

Также стоит вспомнить средневековые картинки чумы. Чёрные язвы лимфатических узлов… И опять от заражения до острой фазы есть фаза инкубации. А где собственно инкубируется? Почему собственно сразу в момент заражения не происходит весь тот последующий ужас? А потому, что иммунитет прекрасно справляется с вирусом в крови. Потому, что инкубируется всё в теле Гидры и уже с этим количеством вирусов и их токсинами, с токсинами разлагающегося тела Гидры, её убитыми вирусом клетками организм справиться не в состоянии.

Ещё одна цитата из материалов автора первоначального исследования:
«Повторюсь – изученный нами механизм иммунитета является в большей части механизмом питания и защиты гидры. Вполне возможно, большинство земных микроорганизмов не причиняют никакого вреда собственно человеческому телу и реакция иммунитета на эти организмы нам неведомы. Однако гидра как более низшее существо не имеет такой защиты и сильно болеет от большинства микроорганизмов, которые её нещадно атакуют и паразитируют на её теле. У меня была мысль, что вирусные эпидемии – это способ передачи информации между особями гидры, своеобразная прошивка ДНК, прививка. Точно так же, как прививки – способы обезопасить именно гидру. Основываясь на моём выводе, что большая часть изученного нами иммунного процесса является иммунным процессом гидры. Таким образом мы помогаем гидре выжить а наших телах. Все ли вирусы являются способом общения гидры или часть из них направлены против неё я не знаю, но допускаю такую возможность. (Д.М.: Мы обсуждали вариант, что часть из вирусных эпидемий могли быть попытками предыдущей цивилизации победить паразита с помощью специально разработанных вирусов.)

Весь исторический процесс и вся наша жизнь – незримый фронт борьбы между Ра и нами, как его коллективном воплощении, и гидрой, коллективном воплощении сил стоящих за ней, возможно цивилизациями, анти-Ра, не знаю как их назвать и называть не хочу.

Поэтому, всё что происходит на планете это действия либо одних, либо других сил. Так, массивная ядерная орбитальная бомбардировка Земли, которая имела место быть по мнению некоторых альтернативщиков, скорее всего была санитарной зачисткой Земли, после отбытия всех не заражённых. Однако часть людей выжило и начался уже эксперимент, частью которого мы теперь являемся.»

Verta peržiūrėti daug kartų šį video:

Ugdyti reikia savyje žmogiškas savybes besąlyginę meilę sau, pasauliui. Ugdyti suvokimą : aš ok, visi ok, pasaulis ok, lervoms tai pražūtis būtų. veganiška žaliavalgystė ir itin gerai, tik būtina minčių higiena- viena negatyvi mintis kai ateina, dvi teigiamas mintis reikia sugalvoti. Taip daryti mėnesį ar keturiasdešimt dienų. Gerai būtų naudoti chatcha joga pratimus, atliekant minčių higieną, chatcha joga pratimai valo iš auros ir iš kūno astralinius parazitus, netgi iš mentalinio kūno. Chatcha joga pratimai visiškai nekenkia, kiekvieno pratimo šalutinis efektas yra čia, jei jis būna nusakytas. Ši joga suderina žmogų kaip bio socio psicho darinį vientisą, koks jis ir turėtų būti. Atstatinėja DNR į žmogišką. Mūsų DNR yra informacija įvairių formų gamtos: nuo bakterijų, augalų, įv. gyvūnų. Chatcha jogoje atliekamos gyvūnų pozos, va kodėl tai atstato DNR. Atstatomas visiškai į tinkamą kvėpavimas, kvėpuojama diafragma, ramiai tolygiai. reaguojama į gyvenimo įvykius lengvai. Žmogus niekada nebepavargsta, tampa lankstus, laimingas.
Tai nuostabi informacija duota žmonijai, tai geras palikimas mūsų protėvių, verta tai panaudoti savo gerbūviui.
Atsargiai dėl kai kurių jogų rūšių, meditacija nėra gerai, nėra gerai kitos jogos rūšys, atsirinkite informaciją. Geriau šie pratimai kurie įdėti šioje nuorodoje, taip sau padėsite, nekenksite. Kitos rūšys deja ne.NE rašau didelį iki dangaus, perskaitykite tai :)
http://virgaluko.blogspot.dk/2013/05/chatcha-joga.html

Meilę sau galima išmokti, prasivalyti energetinius kanalus, užmištus parazitų, negatyviai reaguojant į gyvenimo įvykius, su ELT - emocinės laisvės technika. Kas mato auras, mato kaip parazitai išnyksta, teleportuojasi nežinia kur nuo žmogaus. Pvz moteris darė ELT, jai labai skaudėjo galvą, virš galvos buvo juoda pūkuota medūza. P trijų minučių darymo ELT skausmas išnyko, o medūza kažkur ir išnyko -teleportavosi iš mūsų realybės!!!!
Turime nuostabių priemonių sau padėti, naudokime jas.
http://virginijaluko.blogspot.dk/2013/11/elt-isgydo-labai-daug-negalavimu.html

Atsiliepimai ELT poveikio yra aprašyti čia:
http://virginijaluko.weebly.com/atsiliepimai

Besąlyginė meilė sau viską sutvarkys, ir atsiversite gerbūviui :)
Psichologė Louyza Hey, ir daugelis kitų autorių minėjo, kad pirmiausia dėl ko kenčiame, tai dėl nemeilės sau. Todėl kad jaučiamės pažeisti, ir save baudžiame jausdami kaltę. Kaltės jausmas ardo organus iš vidaus. Jausmas kad esi sugniuždytas, sužeistas, atskiria nuo savojo AŠ šaltinio, negaunama pakankamai energijos. Tas pats ir su kaltės jausmu. Kai galvojama kad esi nepakankamai geras. Kūdikis gimsta su pasitikėjimo jausmu pasauliui ir su besąlygine meile sau, tik iš artimos aplinkos išmoksta nemylėti savęs. Tas programas galima keisti ir jokie parazitai nelips, nes nematys donoro, dėl besąlyginės meilės šviesos kuri saugo žmogų. Auros sluoksnis tampa tankesnis atliekant ELT, aura didėja. tai rodo kad energijos prikaupiama daugiau. Išlaisvinant save iš negatyvių programų, žmogus gauna daugiau energijos, tampa laisvesniu, atsiranda dugiau energijos savo gyvenimo materializacijai.
Sėkmės kuriant save kitokį. Epilepsija būna dėl prikibusių parazitų auroj ir kūne. O emocinės laisvės technika žmogų nuo to visiškai išlaisvina. Nuo tikų, nuo mikčiojimlo naudoti Emocinės laisvės techniką ir. Nuo bet kokio skausmo - skausmas dingsta, žmogus gyja :)

Pasigerinkite savo gyvenimus
Pagarbiai - su Meile - Virginija Luko